Ortoreksija: kas tai yra ir dažni simptomai

Sveiki, esu gydytojas (-a) su ilgamete patirtimi Lietuvoje. Šiandien pakalbėsime apie ortoreksiją – galbūt mažiau girdėtą, bet vis dažnesnį valgymo sutrikimą. Tai nėra tiesiog „sveikos mitybos manija”, o rimtas psichologinis sutrikimas, apimantis obsesinį susirūpinimą „švariu” maistu. Pastebite savyje ar artimajame perdėtą rūpestį maisto sudėtimi, valgymo ritualus ar socialinę izoliaciją dėl mitybos įpročių? Skaitykite toliau ir sužinokite apie dažniausius ortoreksijos simptomus.

Atsisakyti spurgų, kurias bendradarbis atsineša į biurą ir kasdien pietums pakuoti salotų, gali būti priežastis paglostyti sau per nugarą už jūsų įsipareigojimą sveikai maitintis, tiesa?

Taip, žinoma.

Bet ką daryti, jei tų spurgų vaizdas sukelia nerimą? Arba jei tų paprastų salotų valgymas tampa griežtu ritualu? Galite pradėti svarstyti, ar įmanoma per daug nerimauti dėl sveikos mitybos.

Ir tu gali būti teisus.

Pastaraisiais metais mokslininkai pripažino, kad žmonės gali pernelyg susikoncentruoti į sveiką mitybą, kad tai gali pakenkti jų gerovei. Atsirado naujas šio elgesio terminas: nervinė ortoreksija. „Ortoreksija“ pažodžiui reiškia „tinkamas apetitas“. Tai apibūdina patologinę maniją valgyti „švarų“ arba „sveiką“ maistą.

Psichologas Kasey Goodpaster, mokslų daktaras, padeda suprasti, kada per didelis dėmesys sveikai mitybai gali būti ne toks geras jūsų sveikatai.

Kas yra ortoreksija?

Žmonės, sergantys ortoreksija, valgo ribojantį ar ritualinį elgesį ir vengia tam tikrų maisto produktų, kurie neatitinka jų „švaraus“ ar „sveiko“ apibrėžimo. Šios dietos gali būti tokios griežtos, kad turi įtakos jų besilaikančių žmonių fizinei ar psichinei sveikatai.

Ortoreksija nėra tik tas, kuris laikosi griežtos veganiškos dietos dėl etinių priežasčių arba valgo be glitimo, nes dėl to jie jaučiasi geriau.

Atvirkščiai, žmogus, sergantis ortoreksija, įkyriai laikosi savo sukurtų taisyklių apie tai, kuris maistas yra sveikas, o kuris ne. Jie taip pat gali jaustis kalti ir nerimauti, kai susiduria su maisto produktais, kurie neatitinka jų taisyklių.

Šis elgesys yra panašus į valgymo sutrikimą anoreksija nervosa, sako daktaras Goodpaster. Skirtumas tas, kad žmonės, sergantys ortoreksija, yra susitelkę į kokybės maisto, o žmonės, sergantys anoreksija, riboja kiekis jų suvartojamo maisto.

Ortoreksija nėra oficialiame valgymo sutrikimų ir kitų psichikos ligų, kurias psichologai naudoja diagnozei nustatyti, sąraše. Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovasarba DSM). Tačiau Nacionalinė valgymo sutrikimų asociacija į tai atkreipė dėmesį, o daktaras Goodpasteris teigia, kad pastaraisiais metais pokalbis plėtėsi ir atliekama daugiau tyrimų.

„Atrodo, kad sveikos ar „švarios“ mitybos manija yra dar vienas mūsų „mitybos kultūros“, kai labai pabrėžiamas lieknumas, dažnai užmaskuotas sveikatos troškimo, apraiška“, – sako dr. Goodpaster.

Ar ortoreksija pavojinga?

Gyvenimas su ortoreksija gali būti fiziškai žalingas ir gali turėti įtakos jūsų bendrai gyvenimo kokybei.

Visų pirma, ištisų maisto grupių pašalinimas gali sukelti netinkamą mitybą ir didelį svorio kritimą. Kita vertus, tai taip pat gali sukelti persivalgymą.

„Kai visiškai pašalinamos visos maisto grupės, pavyzdžiui, cukrus, jūsų potraukis didėja. Kai susivaldymas neišvengiamai pažeidžiamas streso ar pokyčių metu, kaltės ir gėdos jausmas gali būti intensyvus ir greitas persivalgymas“, – aiškina daktaras Goodpaster. „Žmogui, sergančiam ortoreksija, tas ciklas gali prasidėti iš naujo, nes maisto taisyklių pažeidimas gali sukelti dar daugiau kaltės ir gėdos jausmo.

Valgymas taip pat turi socialinį komponentą. Dalijimasis maistu yra universalus būdas kokybiškai praleisti laiką vieni su kitais. Per griežtų valgymo taisyklių laikymasis be lankstumo gali sukelti socialinę izoliaciją ir emocinį kančią.

Daktaras Goodpaster priduria, kad ortoreksija taip pat gali turėti įtakos žmogaus gyvenimo kokybei, nes labai daug laiko praleidžiama galvojant ir ruošiant „švarų“ maistą.

8 įspėjamieji ortoreksijos požymiai

Kadangi tai nėra oficialus valgymo sutrikimas, sunku pasakyti, kur tiksliai brėžiama riba tarp sveikos mitybos ir nesveikos fiksacijos ties mityba. Kaip pastebėti skirtumą tarp sveikai besirūpinančio valgytojo ir žmogaus, kurio susirūpinimas sveiku maistu yra labai silpnas?

Nacionalinė valgymo sutrikimų asociacija dalijasi šiais aštuoniais simptomais:

1. Priverstinis ingredientų sąrašų ir maistingumo etikečių tikrinimas.
2. Padidėjęs susirūpinimas dėl sudedamųjų dalių sveikatos.
3. Atsisakyti vis daugiau maisto grupių.
4. Nesugebėjimas valgyti nieko, išskyrus siaurą maisto produktų grupę, kurią jie laiko „sveiku“ arba „grynu“.
5. Neįprastas susidomėjimas kitų valgymo sveikumu.
6. Be galo daug laiko praleidžiate galvodami apie tai, koks maistas gali būti patiekiamas būsimuose renginiuose.
7. Rodomas didelis nerimo lygis, kai nėra „saugaus“ arba „sveiko“ maisto.
8. Įkyriai seki maisto ir „sveikos gyvensenos“ tinklaraščius socialiniuose tinkluose.

Daktaras Goodpasteris aiškina, kad riba tarp įsipareigojimo sveikai maitintis ir ortoreksijos iš tikrųjų slypi nuo gebėjimo (arba nesugebėjimo) laikytis saiko ir nuo to, ar noras sveikai maitintis sukelia kančią.

„Valgymas yra toks sudėtingas, kad visiškai neįmanoma būti tobulam“, – pažymi dr. Goodpaster. „Tvaresnis, sveikesnis gyvenimo būdas atsiranda pripažįstant, kad nukrypimas nuo ketinimų valgyti tam tikru būdu yra visiškai normalu, o ne asmeninės nesėkmės požymis.

Pagalbos gavimas

Yra keletas tyrimų, įvertinančių klinikinio gydymo veiksmingumą konkrečiai ortoreksijai gydyti. Ekspertai teigia, kad psichoterapija, ypač naudojant metodą, vadinamą „poveikio ir atkryčio prevencija“, greičiausiai yra geras pasirinkimas. Įrodyta, kad ši gydymo forma yra veiksminga esant panašioms ligoms, pvz., obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui, ir padeda sumažinti su valgymu susijusius įkyrumus, nes ortoreksija sergantis asmuo susiduria su maistu, kurio bijoma.

„Žiniasklaidos susidomėjimas šia sritimi gali paskatinti atlikti daugiau tyrimų, kurių labai reikia, kad ortoreksija būtų įtraukta į DSM“, – sako dr. Goodpaster.

Jei jums ar jūsų pažįstamam asmeniui atsiranda ortoreksijos požymių, pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie savo susirūpinimą.

Taigi, kaip matome, ortoreksija – tai ne šiaip kaprizas, o rimtas sutrikimas. Aš, kaip ilgametę praktiką turintis gydytojas, dažnai susiduriu su pacientais, kurie pernelyg susitelkia į „sveiką“ maistą, pamiršdami gyvenimo džiaugsmą. Svarbu atminti – balansas yra raktas į sveikatą. Jei pastebėjote savyje ar artimuosiuose ortoreksijos simptomų, nedelskite kreiptis pagalbos. Geriau anksti užbėgti už akių, nei vėliau kovoti su rimtomis pasekmėmis.