CPTSD (kompleksinis PTSD): kas tai yra, simptomai ir gydymas

Sveiki! Jau daug metų, kaip gydytojas Lietuvoje, susiduriu su įvairiomis traumomis ir jų padariniais. Viena iš sudėtingesnių – kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (KPTSD). Tai nėra vienkartinio įvykio sukelta reakcija, o ilgalaikė būsena po nuolatinių traumuojančių išgyvenimų. Simptomai įvairūs: nuo nerimo, miego sutrikimų iki sunkumų palaikant santykius. Svarbiausia – nebijoti kreiptis pagalbos, nes KPTSD gydomas, ir kuo anksčiau, tuo geriau.

Sudėtingas potrauminio streso sutrikimas (CPTSD) gali atsirasti dėl lėtinės traumos, tokios kaip ilgalaikė prievarta prieš vaikus ar smurtas šeimoje. Tai glaudžiai susiję su PTSD ir ribiniu asmenybės sutrikimu. CPTSD galima valdyti psichoterapija (pokalbių terapija) ir vaistais.

Apžvalga

Kas yra CPTSD?

Sudėtingas potrauminio streso sutrikimas (CPTSD, C-PTSD arba cPTSD) yra psichinės sveikatos būklė, kuri gali išsivystyti patyrus lėtinę (ilgalaikę) traumą. Tai apima stresines reakcijas, tokias kaip:

• Nerimas.
• Prisiminimai ar košmarai.
• Situacijų, vietų ir kitų dalykų, susijusių su traumuojančiu įvykiu, vengimas.
• Padidėjusios emocinės reakcijos, tokios kaip impulsyvumas ar agresyvumas.
• Nuolatiniai sunkumai palaikant santykius.

Lėtinės traumos pavyzdžiai:

• Ilgalaikė fizinė ar seksualinė prievarta prieš vaikus.
• Ilgalaikis smurtas šeimoje.
• Būti prekybos žmonėmis arba seksualinės prekybos auka.
• Karas.
• Dažnas bendruomenės smurtas.

Nors CPTSD dažnai siejamas su lėtine trauma vaikystėje, suaugusieji, patyrę lėtinę traumą, taip pat gali susirgti šia liga.

CPTSD kaip diagnozė

Psichologijos srities ekspertai nesutaria, ar CPTSD yra atskira būklė ir diagnozė.

Pavyzdžiui, dvi organizacijos, leidžiančios profesionalius žinynus, turi skirtingas nuomones apie CPTSD. 2019 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įtraukė CPTSD į 11-ąją Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK-11) peržiūrą. Tačiau Amerikos psichiatrų asociacija (APA), kuri skelbia Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DMS-5), neatpažįsta CPTSD kaip atskiros būklės. DSM-5 išvardija potrauminio streso sutrikimo (PTSD) porūšį, vadinamą disociaciniu PTSD, kuris, atrodo, apima CPTSD simptomus.

Kai kurie ekspertai mano, kad CPTSD, PTSD ir ribinis asmenybės sutrikimas (BPD) gali egzistuoti įvairiose su traumomis susijusių psichikos sveikatos būklių, kurių simptomų sunkumas skiriasi.

Kuo skiriasi CPTSD ir PTSD?

Pagrindiniai skirtumai tarp PTSD ir CPTSD yra traumos trukmė ir simptomai.

Tradiciškai ekspertai manė, kad PTSD paprastai išsivystė dėl trumpalaikių traumų, tokių kaip transporto priemonės avarija ar stichinė nelaimė. Atlikę tyrimus jie suprato, kad žmonės, patyrę ilgalaikes, pasikartojančias traumas, be PTSD simptomų, dažniausiai turi ir kitų simptomų.

Tiek CPTSD, tiek PTSD apima psichologinio ir elgesio streso reakcijų simptomus, tokius kaip prisiminimai, padidėjęs budrumas ir pastangos išvengti varginančių priminimų apie trauminį įvykį (-ius).

Žmonės, sergantys CPTSD, paprastai turi papildomų simptomų, įskaitant lėtines ir plačias problemas, susijusias su:

• Emocijų reguliavimas.
• Tapatybė ir savęs jausmas.
• Santykiai.

Kuo skiriasi CPTSD ir BPD?

CPTSD ir ribinio asmenybės sutrikimo (BPD) simptomai yra panašūs, pavyzdžiui, impulsyvus elgesys, bevertiškumo jausmas ir sunkumai užmezgant ilgalaikius santykius. Dėl šios priežasties kai kuriems ekspertams kyla klausimas, ar šios sąlygos iš tikrųjų skiriasi.

Pagal esamus kiekvienos būklės kriterijus pagrindinis skirtumas yra tas, kad lėtinė trauma turi būti CPTSD priežastis, o trauma neturi būti BPD priežastis. Tačiau BPD yra stipriai susijęs su vaikystės traumomis, tokiomis kaip prievarta ar nepriežiūra.

Kitas skirtumas yra tas, kad žmogus paprastai suserga BPD jauname amžiuje. Žmogus gali išsivystyti CPTSD bet kuriame amžiuje.

Kaip dažnas yra CPTSD?

Kadangi CPTSD yra naujesnė diagnozė, trūksta tyrimų, kaip nustatyti šios būklės dažnumą. Tačiau ekspertai apskaičiavo, kad tai gali paveikti 1–8 % pasaulio gyventojų.

Simptomai ir priežastys

Sudėtingas potrauminio streso sutrikimas yra psichikos sveikatos būklė, kuri gali išsivystyti patyrus ilgalaikę traumą.

Kokie yra CPTSD simptomai?

Remiantis TLK-11, sudėtingas PTSD apima daugumą pagrindinių PTSD simptomų, tokių kaip:

• Flashbacks (pakartotinis trauminio įvykio išgyvenimas).
• Traumos vengimas ir atsiribojimas nuo žmonių, įvykių ir aplinkos veiksnių.
• Pernelyg didelis dėmesys pavojaus galimybei (hiperbudrumas).
• Dažnos neigiamos mintys ir emocijos.

Be šių simptomų:

• Pernelyg didelis reaktyvumas į neigiamus emocinius dirgiklius su pykčiu ir agresyviu elgesiu (afektinis reguliavimo sutrikimas).
• Neigiamas savęs jausmas, apimantis nuolatinį gėdos, kaltės, nesėkmės ir bevertiškumo jausmą.
• Dideli sunkumai užmezgant ir palaikant prasmingus santykius.

Kas sukelia CPTSD?

Remiantis TLK-11, sudėtingas PTSD atsiranda dėl trauminio įvykio ar labai pavojingų įvykių serijos. Įvykiai paprastai būna užsitęsę arba pasikartoja, o pabėgti iš situacijos neįmanoma arba pavojinga.

Tokių trauminių situacijų pavyzdžiai:

• Ilgalaikis smurtas šeimoje.
• Seksualinė ar fizinė prievarta vaikystėje.
• Kankinimas.
• Genocido.
• Vergovė.

Trauminis stresas gali pakeisti jūsų smegenų chemiją ir struktūrą. Tyrimai rodo, kad trauma yra susijusi su nuolatiniais pokyčiais pagrindinėse jūsų smegenų srityse, įskaitant:

• Amygdala: jūsų smegenų dalis, kuri apdoroja baimę ir kitas emocijas.
• Hipokampas: jūsų smegenų dalis, kuri daugiausia atsakinga už mokymąsi ir atmintį.
• Prefrontalinė žievė: jūsų smegenų dalis, susijusi su vykdomosiomis funkcijomis, tokiomis kaip planavimas, sprendimų priėmimas, asmenybės raiška ir socialinio elgesio kontrolė.

Kai kurie neurovizualiniai tyrimai rodo, kad žmonių, sergančių CPTSD, smegenų pokyčiai yra sunkesni, palyginti su žmonėmis, sergančiais PTSD.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas CPTSD?

Nėra CPTSD diagnozavimo testo. Vietoj to, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nustato diagnozę, paklausęs jūsų apie:

• Simptomai.
• Ligos istorija.
• Psichikos sveikatos istorija.
• Traumos poveikis.

Teikėjai naudoja kriterijus, paaiškintus PSO TLK-11, norėdami diagnozuoti CPTSD. Tačiau, kadangi CPTSD yra naujai pripažinta būklė, kai kurie paslaugų teikėjai gali to nežinoti. Dėl to gali būti sunku gauti oficialią diagnozę. Teikėjas gali diagnozuoti jums PTSD, o ne CPTSD.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas CPTSD?

Psichoterapija (pokalbių terapija) yra pagrindinis kompleksinio PTSD gydymas. Konkrečiai, šio tipo psichoterapija yra kognityvinės elgesio terapijos (CBT) forma, vadinama į traumą orientuotu CBT.

Ši terapija atliekama su apmokytu, licencijuotu psichikos sveikatos specialistu, pavyzdžiui, psichologu ar psichiatru. Jis gali suteikti paramą, švietimą ir patarimus jums ir (arba) jūsų artimiesiems, kad padėtų jums geriau veikti ir pagerinti jūsų gerovę.

Į traumą orientuotas CBT apima:

• Sužinokite, kaip jūsų kūnas reaguoja į traumas ir stresą.
• Išmokti valdyti simptomus.
• Probleminių mąstymo modelių nustatymas ir pertvarkymas.
• Ekspozicijos terapija.

Žmonės, sergantys PTSD ir CPTSD, dažnai vengia dalykų ar situacijų, kurias jie sieja su savo trauma. Dėl šios priežasties jie negali išmokti, kad gali valdyti savo baimę, kai jiems pateikiami šie dirgikliai. Terapeutai taiko ekspozicijos terapiją žmonėms, sergantiems PTSD ir CPTSD. Poveikio terapija lėtai skatina juos patekti į situacijas, kurios jiems kelia nerimą, ir bandyti išlikti tokioje situacijoje, kad jie išmoktų susidoroti.

Kitas į traumą orientuotos terapijos tipas yra akių judesių desensibilizacija ir pakartotinis apdorojimas (EMDR). Šio gydymo metu jūs sutelkiate dėmesį į konkrečius garsus ar judesius, kuriuos terapeutas pristato, kai galvojate apie trauminį (-ius) įvykį (-ius). Juo siekiama, kad įvykis (-iai) laikui bėgant mažiau erzintų.

Kognityvinio apdorojimo terapija (CPT) yra dar viena į traumą orientuotos terapijos rūšis. Šis gydymas skirtas nerimą keliančioms ir dažnai probleminėms mintims ir emocijoms, kurios kilo po trauminio įvykio (-ių).

Vaistai nuo CPTSD

Šiuo metu JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtintų vaistų PTSD ar CPTSD gydyti nėra. Tačiau sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali skirti tam tikrus vaistus, kad padėtų tam tikriems CPTSD simptomams, pavyzdžiui:

• Antidepresantai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) arba serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).
• Vaistai nuo nerimo.
• Miego vaistai.

Perspektyva / Prognozė

Kokia CPTSD prognozė (perspektyva)?

Kadangi CPTSD yra naujai pripažinta būklė, medicinos mokslininkai negalėjo atlikti ilgalaikių CPTSD tyrimų.

Daugeliui žmonių CPTSD yra visą gyvenimą trunkanti būklė. Geros naujienos yra tai, kad psichoterapija ir vaistai gali padėti valdyti simptomus.

Gyvenimas su

Kaip rūpintis savimi, jei sergu CPTSD?

Be gydymo nuo ūminio streso sutrikimo, galite padėti sau:

• Užsiimkite lengva mankšta, kad sumažintumėte stresą ir pakeltumėte nuotaiką.
• Išsikelti sau realius tikslus.
• Praleiskite laiką su žmonėmis, kuriais pasitikite, ir mokykite juos apie savo patirtį ir dalykus, kurie gali sukelti simptomus.
• Paguodžiančių situacijų ir vietų nustatymas ir paieška.
• Dalyvavimas pagalbos grupėje žmonėms, patyrusiems traumą.
• Būkite kantrūs ir malonūs sau. Turėtumėte tikėtis, kad simptomai gerės palaipsniui, o ne iš karto.

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Gydymo CPTSD metu svarbu reguliariai matytis su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju ir (arba) psichikos sveikatos paslaugų teikėju. Jei jūsų simptomai pablogėja, kreipkitės į savo paslaugų teikėją.

Kada turėčiau eiti į greitąją pagalbą?

Jei galvojate apie savęs žalojimą arba savižudybę, eikite į artimiausią greitosios pagalbos skyrių arba skambinkite 988, kad pasiektumėte „Suicide and Crisis Lifeline“.

Gali būti labai sunku kreiptis pagalbos po lėtinės traumos. Žinokite, kad sudėtingo PTSD gydymas yra svarbus, o laikui bėgant gydymas gali padėti jums pagerėti. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie gydymo galimybes. Jie gali jums padėti ir palaikyti.

Taigi, kaip ir minėjau, kompleksinis PTSD yra rimta ir dažnai nepastebima trauma pasekmė. Svarbiausia žinoti, kad pagalba egzistuoja. Jei atpažįstate save ar artimąjį aprašymuose, nedelskite kreiptis į specialistą. Psichoterapija, o kartais ir medikamentai, gali padėti atgauti gyvenimo kontrolę ir vėl džiaugtis pilnaverte kasdienybe. Atminkite, jūs ne vieni!