Sveiki! Jau daugelį metų dirbu gydytoju ir per tą laiką esu matęs įvairiausių baimių. Šiandien noriu pakalbėti apie haphefobiją – baimę būti paliestam. Nors ši fobija gali pasirodyti neįprasta, išties ji nėra tokia reta, kaip manote. Šiame straipsnyje aptarsime haphefobijos priežastis ir, svarbiausia, kaip ją įveikti.
Hafefobija yra intensyvi, neracionali baimė būti paliestam. Tai skiriasi nuo padidėjusio jautrumo, kuris yra fizinis skausmas, susijęs su prisilietimu. Žmonės, sergantys hafefobija, jaučia didelį nerimą dėl minties, kad juos liečia. Šis nerimas gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas ar panikos priepuoliai.
Apžvalga
Kas yra hafefobija?
Hafefobija (haf-uh-FOE-bee-uh) yra intensyvi, didžiulė baimė būti paliestam. Daugelis žmonių nemėgsta būti liečiami svetimų. Tačiau hafefobija yra didelis kančia, kai ją liečia kas nors, net šeima ar draugai. Kai kuriems žmonėms baimė būdinga vienos lyties žmonių prisilietimui.
Hafefobija yra nerimo sutrikimo tipas. Kiti hafefobijos pavadinimai yra šie:
- Afefobija.
- Afenfosfobija.
- Chiraptofobija.
- Tiksofobija.
Kaip jaučiasi hafefobija?
Hafefobija nėra fizinis pojūtis. Tai nėra tas pats, kas alodinija, kuri yra padidėjęs jautrumas prisilietimui. Žmonės, sergantys hafefobija, nejaučia skausmo, kai juos liečia. Greičiau baimė būti paliestam yra tokia stipri, kad dažnai ją paralyžiuoja. Tai sukelia fizinius simptomus, tokius kaip dilgėlinė, hiperventiliacija ar alpimas.
Kas gali susirgti hafefobija?
Kiekvienas gali susirgti hafefobija. Didesnė tikimybė susirgti hafefobija, jei šia liga serga vienas iš jūsų tėvų ar kitų šeimos narių.
Kai kuriems žmonėms hafefobija yra vienintelė psichinės sveikatos problema. Kitiems hafefobija yra susijusi su kita būkle, pavyzdžiui:
- Agorafobija: Baimė būti apimtam panikos ar nerimo, kai kurie žmonės vengia daugelio situacijų.
- Misofobija (bakterijų baimė): Baimė būti paliestam gali kilti dėl nenoro būti užterštas.
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OCD): Asmuo, sergantis OKS, gali jausti stresą dėl situacijų, kurių jie negali kontroliuoti, pavyzdžiui, būti liečiami.
- Ochlofobija (minios baimė): Asmuo gali jausti nerimą, kad bus paliestas minioje.
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSD): Bijoti prisilietimo gali kilti patyrus trauminį įvykį arba jį liudydamas. Tai gali atsirasti po seksualinės prievartos, seksualinės prievartos ar išžaginimo.
Kaip dažna yra hafefobija?
Tyrėjai tiksliai nežino, kiek žmonių turi hafefobiją. Tačiau fobijos yra gana dažnos. Apie 10 milijonų suaugusiųjų Jungtinėse Valstijose turi fobijos diagnozę.
Simptomai ir priežastys
Kas sukelia hafefobiją?
Hafefobija neturi vienos aiškios priežasties. Kai kurie žmonės gali niekada nežinoti tikslios hafefobijos priežasties.
Kai kurie žmonės turi didesnę riziką susirgti fobija. Pavyzdžiui, moterys dvigubai dažniau nei vyrai susirgs situacine fobija. Situacinės fobijos yra konkrečių situacijų ar sąveikos baimė. Taip pat gali būti didesnė tikimybė susirgti hafefobija, jei:
- Šeimos nerimo sutrikimų istorija.
- Kitos fobijos ar psichinės sveikatos būklės.
- Asmeninė neigiamos patirties, susijusios su prisilietimu, istorija.
- Asmenybės tipas, kuris linkęs jaustis slopinamas.
Kokie yra hafefobijos simptomai?
Pagrindinis hafefobijos simptomas yra stiprus kančia dėl prisilietimo. Ši nelaimė gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip:
- Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis arba širdies plakimas.
- Paraudusi oda arba karščio pojūtis.
- Prakaitavimas.
- Drebulys arba nekontroliuojamas drebulys.
- Hiperventiliacija.
- Dilgėlinė.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Apalpimas (sinkopė).
Vaikai, kurie bijo būti liesti, taip pat gali:
- Laikykitės tėvų ar globėjų.
- Nevaldomai verkti.
- Sustingsta palietus.
- Turėkite pykčio priepuolius.
Daugeliui žmonių prisilietimas gali sukelti panikos priepuolius. Panikos priepuoliai yra staigūs, intensyvūs nelaimės priepuoliai, sukeliantys fizinius simptomus.
Daugelis žmonių, sergančių hafefobija, žino, kad baimės intensyvumas nėra proporcingas tikrajai grėsmei būti prisilietusiems. Vis dėlto gali būti sunku valdyti simptomus. Baimė būti paliestam tampa fobija, kai simptomai:
- Tobulėkite beveik kiekvieną kartą, kai jus liečia.
- Kiškitės į savo kasdienį gyvenimą ir santykius.
- Paskutiniai šeši mėnesiai ar ilgiau.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojama hafefobija?
Norėdami diagnozuoti hafefobiją, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali jūsų paklausti:
- Kai atsiranda baimė.
- Kiek laiko truko baimė.
- Kokius simptomus patiriate, kai galvojate apie tai, kad jus liečia.
- Kokius simptomus patiriate, kai jus liečia.
- Jei simptomai trukdo jūsų kasdienei veiklai ar santykiams.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydoma hafefobija?
Gydant hafefobiją, siekiama padėti valdyti simptomus, kad jie netrukdytų jūsų gyvenimui. Įprastos hafefobijos gydymo galimybės yra:
- Ekspozicijos terapija: Taikydami šį gydymą, jūs palaipsniui įtraukiate į savo mintis ar gyvenimą konkrečią baimę. Pavyzdžiui, galite įsivaizduoti, kad sulaukiate prisilietimo prie rankos iš patikimo mylimo žmogaus. Laikui bėgant galite išmokti prisilietimo asmeniškai. Poveikio terapija dažnai yra pirmasis konkrečios fobijos gydymas. Terapija yra sėkminga maždaug 90% žmonių, kurie ją laikosi.
- Akių judesių jautrumo mažinimas ir pakartotinis apdorojimas (EMDR): EMDR dažnai yra veiksmingas žmonėms, patyrusiems traumą. Terapijos metu jūs sutelkiate dėmesį į traumuojančią atmintį, o jus stimuliuoja specifiniai ritminiai judesiai. EMDR gali padėti apdoroti trauminį įvykį ir tęsti jį.
- Kognityvinė elgesio terapija (CBT): CBT metu kalbate su terapeutu apie simptomus ir baimes. Terapeutas padeda atpažinti neracionalias mintis ir išmokti jas pakeisti racionaliomis. Dėl fobijų CBT dažnai yra didesnio gydymo plano dalis, o ne atskira terapija.
- Hipnoterapija: Taikydamas hipnoterapiją, terapeutas nukreipia jus į intensyvaus dėmesio vietą. Jūs laikinai nebesuvokiate savo aplinkos ir esate atviresnis naujoms mintims ar pasiūlymams. Jums gali būti taikoma hipnozė su kitais gydymo būdais.
- Vaistai: Galite vartoti vaistus nuo nerimo sutrikimų ar specifinių fobijų. Pavyzdžiui, gydytojas gali skirti alprazolamą (Xanax®) arba diazepamą (Valium®) vartoti prieš tam tikrus įvykius. Šie vaistai gali padėti laikinai valdyti simptomus, kad išvengtumėte panikos priepuolių.
Kaip galiu valdyti hafefobijos simptomus?
Taip pat turėtumėte išmokti įveikti nerimo ar panikos priepuolio simptomus. Galite:
- Treniruokitės nuosekliai.
- Išmokite kvėpavimo technikų.
- Praktikuokite sąmoningumą arba medituokite, kad sumažintumėte stresą.
Prevencija
Kaip galiu sumažinti hafefobijos riziką?
Nėra vieno būdo užkirsti kelią hafefobijai. Tačiau daugelis žmonių gali sumažinti fobijos simptomų dažnumą ir intensyvumą laikydamiesi sveikos gyvensenos įpročių. Galite:
- Valgykite maistingą dietą, kurioje gausu liesų baltymų, nesmulkintų grūdų, vaisių, daržovių ir sveikųjų riebalų.
- Valdykite kitas psichikos sveikatos sąlygas, tokias kaip OKS arba PTSD, padedant patikimam sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui.
- Miegokite bent septynias ar aštuonias valandas naktį.
- Pasikalbėkite su patikimais artimaisiais arba terapeutu, kad išvengtumėte socialinės izoliacijos.
Perspektyva / Prognozė
Kokia yra žmonių, sergančių hafefobija, perspektyva?
Daugeliui žmonių hafefobijos simptomai mažėja gydant. Negydoma hafefobija gali padidinti riziką:
- Nerimas.
- Depresija.
- Socialinis atsiribojimas arba izoliacija.
- Medžiagų vartojimo sutrikimai, įskaitant piktnaudžiavimą alkoholiu ar narkotikais.
Gyvenimas su
Ko dar turėčiau paklausti savo gydytojo?
Taip pat galite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:
- Kokia yra labiausiai tikėtina hafefobijos priežastis?
- Ką daryti, kad suvaldyčiau hafefobijos simptomus?
- Ar hafefobija yra susijusi su kita psichinės sveikatos diagnoze?
- Ar man būtų naudinga vartoti vaistus?
- Ar hafefobijos simptomai kada nors visiškai išnyks?
Papildomi bendri klausimai
Ar hafefobija yra susijusi su autizmu?
Daugelis autizmu sergančių žmonių nemėgsta būti liečiami. Kai kurie tyrimai atskleidė, kad autizmu sergančio žmogaus smegenys į fizinį prisilietimą reaguoja taip pat, kaip ir hafefobija sergančio žmogaus.
Ne visi, sergantys autizmu, turi hafefobiją, o hafefobija nebūtinai reiškia, kad sergate autizmu. Tačiau tyrimai rodo, kad maždaug pusė visų autizmu sergančių žmonių taip pat turi nerimo sutrikimą. Iš šios pusės du iš trijų turi specifinę fobiją, kuri gali apimti ir hafefobiją. Žmonės su autizmu taip pat dažnai patiria patyčias ar prievartą, o tai gali sukelti hafefobiją.
Taigi, mieli mano skaitytojai, haphefobija, nors ir skamba baugiai, nėra neįveikiama. Kaip patyręs gydytojas, galiu užtikrinti, kad supratingumo, psichologinės pagalbos ir kartais medikamentų derinys gali padėti įveikti šią baimę. Svarbiausia – nebijėti kreiptis pagalbos ir žengti pirmuosius žingsnius link sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo be prisilietimo baimės.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus