Sveiki! Jau daug metų dirbu gydytoju čia, Lietuvoje, ir nuolat stebiu medicinos pasaulio naujoves. Šiandien noriu pakalbėti apie kažką tikrai įdomaus – naują išsėtinės sklerozės tyrimą, kuris atveria duris individualizuotam gydymui. Patikinu, tai gali pakeisti daugelio pacientų gyvenimus!
Kiekvienas išsėtinės sklerozės atvejis yra šiek tiek kitoks. Kiekvienas pacientas turi savo simptomų rinkinį ir gydymo kursą. Tai gydytojai gerai žino.
Tačiau jie sužino daugiau apie tai, kaip šis individualizavimas atrodo kūno viduje, ir apie tai, ko reikia, kad pacientams būtų galima pasiūlyti geresnius, labiau jiems pritaikytus gydymo būdus.
Mokslas už MS
Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė būklė, galinti sukelti daugybę raumenų, regos ir pažinimo problemų. Medicinos bendruomenėje tai būdinga imuninės sistemos atakai prieš mieliną, dengiantį smegenų ir nugaros smegenų nervines ląsteles.
Mielinas taip pat atlieka svarbų vaidmenį perduodant pranešimus tarp smegenų, nugaros smegenų ir likusio kūno. Kai mielinas yra pažeistas, nervų ląstelės lieka atviros ir jos negali taip efektyviai atlikti savo darbo. Galų gale jie miršta. Tai vadinama nervų degeneracija.
„Visiškai nauja IS tyrimų sritis“
Neseniai daktaro Trappo vadovaujama tyrimų grupė išsiaiškino, kad ne visi išsėtine skleroze sergantys žmonės smegenyse ir nugaros smegenyse sunaikina mieliną vienodai.
Keista, kad kai kurie pacientai net nerodo jokių matomų pažeisto mielino požymių smegenų baltojoje medžiagoje – smegenų dalyje, kuri yra atsakinga už motorinės funkcijos, jutimų apdorojimo, komunikacijos ir atminties valdymą. Klasikiškai tai buvo laikoma ligos požymiu.
Ateities priežiūra
„Tai gali turėti įtakos mūsų taikomiems gydymo būdams“, – sako dr. Ontaneda. „Galima daryti hipotezę, kad šiuo metu turimi gydymo būdai gali neveikti vienodai abiejose grupėse.
Arba kai kuriems pacientams gali būti naudingas neuroprotekcinės ir priešuždegiminės terapijos derinys, siekiant sustabdyti ligos progresavimą.
Šiuo metu didžiausias iššūkis yra tai, kad gydytojai negali pastebėti šių mielino praradimo skirtumų vien pažvelgę į MRT. Taigi, dr. Trapp ir Ontaneda taip pat mano, kad reikia konkretesnės MRT technologijos, kuri leistų gydytojams aptikti ir stebėti mielino praradimą šiems pacientams. „MRT yra labai jauna technologija, todėl mes dar turime pamatyti geriausią“, – aiškina dr. Trappas.
Abu gydytojai tikisi, kad jų tyrimai padės sukurti naujas, pritaikytas gydymo strategijas pacientams, sergantiems skirtingomis IS formomis.
Naujasis tyrimas dėl individualizuoto gydymo sergant MS suteikia vilties, bet, kaip ir su daugeliu naujovių medicinoje, svarbu išlaikyti sveiką skepticizmą. Per savo praktiką mačiau ne vieną proveržį, kuris ilgainiui pasirodė esąs ne toks efektyvus praktikoje. Tik laikas ir tolesni tyrimai parodys tikrąjį šios naujovės potencialą. Tačiau viltis yra galinga varomoji jėga, ir tikiuosi, kad šis tyrimas atvers duris į efektyvesnį ir labiau suasmenintą MS gydymą ateityje.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus