Hipoksija: priežastys, simptomai, tyrimai, diagnostika ir gydymas

Sveiki! Esu patyręs gydytojas, jau daugelį metų dirbantis Lietuvoje. Šiandien noriu pakalbėti apie hipoksiją – būklę, kai organizmui trūksta deguonies. Aptarsime dažniausias hipoksijos priežastis, simptomus, tyrimus, diagnostiką ir gydymo galimybes.

Hipoksija yra mažas deguonies kiekis jūsų kūno audiniuose. Tai sukelia tokius simptomus kaip sumišimas, neramumas, pasunkėjęs kvėpavimas, greitas širdies plakimas ir melsva oda. Daugelis lėtinių širdies ir plaučių ligų gali sukelti hipoksijos riziką. Hipoksija gali būti pavojinga gyvybei. Jei jaučiate hipoksijos simptomus, skambinkite 911 arba eikite į artimiausią ER.

Apžvalga

Jei jaučiate bet kokius hipoksijos simptomus, ypač jei sergate širdies ar plaučių liga, paskambinkite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui arba eikite į artimiausią skubios pagalbos skyrių.

Kas yra hipoksija?

Hipoksija yra tada, kai jūsų kūno audiniai neturi pakankamai deguonies. Kai kvėpuojate, deguonis patenka į plaučius, kur jis per kvėpavimo takus patenka į mažus maišelius, vadinamus alveoliais. Iš ten jis paimamas jūsų krauju į mažas kraujagysles, kurios keliauja arti alveolių (kapiliarų). Galiausiai per kraują jis nukeliauja į kitus audinius.

Galite galvoti apie deguonį kaip į milijardus keleivių, skrendančių į oro uostą (jūsų plaučius). Jie paimami prie vartų ir patenka į greitkelį (kraujagysles), kad būtų nugabenti į paskirties vietą (jūsų audinius). Kai išleidžiamas deguonis, atsiranda vietos kitam keleiviui: anglies dioksidui. Anglies dioksidas yra atliekos, kurios vėliau patenka atgal į plaučius ir išeina iš organizmo, kai iškvepiate.

Jei bet kurioje kelionės vietoje nepatenka pakankamai deguonies, tai gali sukelti hipoksiją. Oro srautas ir kraujotaka yra svarbūs procesui. Štai kodėl plaučių ir širdies ligos padidina hipoksijos riziką. Asmuo, kuris patiria hipoksiją, vadinamas hipoksiniu.

Hipoksija ir hipoksemija: koks skirtumas?

Galite išgirsti žodžius hipoksija ir hipoksemija vartojamus pakaitomis, tačiau jie nėra tas pats. Pavadinimai skamba panašiai, nes abu susiję su deguonies trūkumu, tačiau skirtingose ​​jūsų kūno vietose.

Hipoksija yra mažas deguonies kiekis organizme audinių ir hipoksemija yra mažas deguonies kiekis kraujo. Hipoksiją dažnai sukelia hipoksemija, bet ne visada. Galite būti hipoksinis, bet ne hipokseminis ir atvirkščiai.

Kam veikia hipoksija?

Bet kokia būklė, kuri sumažina deguonies kiekį kraujyje arba riboja kraujotaką, gali sukelti hipoksiją. Žmonėms, sergantiems širdies ar plaučių ligomis, tokiomis kaip LOPL, emfizema ar astma, yra didesnė hipoksijos rizika. Kai kurios infekcijos, pvz., pneumonija, gripas ir COVID-19, taip pat gali padidinti hipoksijos riziką.

Kas yra hipoksija ir ką ji daro organizmui?

Jūsų ląstelėms reikia deguonies, kad gamintų energiją ir padėtų jūsų organams bei audiniams atlikti savo darbą. Nors kai kurie jūsų audiniai gali prisitaikyti prie laikinų deguonies lygio kritimų, užsitęsusi hipoksija gali pakenkti organams. Smegenų ir širdies pažeidimai yra ypač pavojingi ir gali baigtis mirtimi. Deguonies trūkumas jūsų smegenyse vadinamas smegenų hipoksija.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra hipoksijos požymiai ir simptomai?

Hipoksijos simptomai skiriasi priklausomai nuo sunkumo, pagrindinės priežasties ir jūsų kūno dalių. Kai trūksta deguonies, gali atrodyti, kad negalite tinkamai kvėpuoti ar mąstyti. Kai kurie hipoksijos simptomai yra šie:

• Neramumas.
• Galvos skausmas.
• Sumišimas.
• Nerimas.
• Greitas širdies susitraukimų dažnis (tachikardija).
• Greitas kvėpavimas (tachipnėja).
• Pasunkėjęs kvėpavimas arba dusulys (dusulys).

Sunki hipoksija gali sukelti papildomų simptomų:

• Lėtas širdies susitraukimų dažnis (bradikardija).
• Ekstremalus neramumas.
• Melsva oda (cianozė).

Kas sukelia hipoksiją?

Hipoksiją dažniausiai sukelia pagrindinė liga, kuri paveikia kraujotaką ar kvėpavimą. Sąlygos, galinčios sukelti hipoksiją, yra šios:

• Anemija.
• Astma.
• Bronchitas.
• Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL).
• Įgimtos širdies ydos.
• Stazinis širdies nepakankamumas.
• Emfizema.
• Pneumonija (bakterinė ir virusinė).
• Pneumotoraksas (oras erdvėje aplink plaučius arba susitraukęs plautis).
• Plaučių edema (skysčių ant plaučių).
• Plaučių embolija (kraujo krešulys plaučiuose).
• Plaučių hipertenzija.
• Plaučių fibrozė (plaučių randai).
• Miego apnėja.

Kokie yra 4 hipoksijos tipai?

Kad deguonis patektų į jūsų audinių ląsteles, jums reikia:

• Pakankamas deguonies kiekis ore, kuriuo įkvepiate.
• Sveika plaučių funkcija, kad jūsų alveoles patektų deguonis.
• Sveikos širdies ir kraujotakos funkcijos, kad į jūsų audinius patektų deguonies prisotintas kraujas.
• Pakankamas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis deguoniui tiekti.
• Audinių ląstelės, galinčios naudoti deguonį.

Keturių tipų hipoksiją sukelia deguonies trūkumas bet kurioje iš šių sričių.

Hipokseminė hipoksija

Mažas deguonies kiekis kraujyje (hipoksemija) gali sukelti hipokseminę hipoksiją, kuri yra dažniausia hipoksijos priežastis. Hipoksemiją gali sukelti plaučių ir širdies ligos, įgimtos širdies ydos ir vaistai, lėtinantys kvėpavimą. Kelionės į didelį aukštį, kur deguonies lygis yra mažesnis, taip pat gali sukelti hipoksemiją.

Kraujotakos hipoksija

Jūsų kraujyje gali būti daug deguonies, bet nepakankamai jo patenka į jūsų audinius, jei širdis neperpumpuoja pakankamai kraujo arba kraujagyslė užsikimšusi. Tai vadinama kraujotakos hipoksija (taip pat vadinama stagnine hipoksija arba išemine hipoksija). Stazinis širdies nepakankamumas ir kraujo krešuliai gali padidinti kraujotakos hipoksijos riziką.

Aneminė hipoksija

Aneminė hipoksija atsiranda, kai neturite pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių, kad perneštumėte deguonį iš plaučių į kitus audinius. Galite tapti anemija, jei jūsų organizmas gamina nepakankamai raudonųjų kraujo kūnelių arba gamina deformuotus raudonuosius kraujo kūnelius.

Histotoksinė hipoksija

Histotoksinė hipoksija atsiranda, kai jūsų ląstelės negali tinkamai panaudoti deguonies. Tokiu atveju į plaučius gali patekti daug deguonies ir patekti į kraują. Tačiau kai jis patenka į jūsų audinius, kažkas neleidžia jūsų ląstelėms jo naudoti. Tai gali nutikti apsinuodijus cianidu.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama hipoksija?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atliks fizinį egzaminą, įskaitant jūsų širdies ir plaučių klausymą. Jie gali patikrinti jūsų odą, nagus ir lūpas, kad pamatytų, ar jie atrodo melsvi. Jūsų paslaugų teikėjas taip pat gali užsisakyti testus, kad patikrintų deguonies lygį ir nustatytų pagrindinę hipoksijos priežastį, įskaitant:

• Pulso oksimetrija: Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas uždeda ant piršto jutiklį, kad išmatuotų deguonies kiekį kraujyje. Ši procedūra yra neinvazinė ir neskausminga.
• Arterinio kraujo dujų tyrimas (ABG): Plona adata naudojama kraujui paimti iš riešo, rankos ar kirkšnies, kad būtų patikrintas deguonies kiekis.
• Plaučių funkcijos testas (PFT): Išpučiate ir įkvepiate į kandiklį, pritvirtintą prie aparato, kuris matuoja, kaip gerai veikia jūsų plaučiai.
• Vaizdavimas: Rentgeno spinduliai, kompiuterinė tomografija ir V/Q nuskaitymai naudoja specialią įrangą, kad gautų jūsų vidaus organų vaizdus. Vaizdavimas gali padėti jūsų paslaugų teikėjui nustatyti hipoksijos priežastį.
• Šešių minučių ėjimo testas (6MWT): Jūs einate lygiu paviršiumi šešias minutes, kad pamatytumėte, kiek galite nueiti per tą laiką. Šis testas padeda jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui įvertinti plaučių ir širdies funkciją.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydoma hipoksija?

Hipoksijos gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Priežastis gali būti vienkartinis įvykis arba tai gali būti nuolatinė būklė. Gydymas gali apimti:

• Įkvepiamieji steroidai, kurie gali atverti kvėpavimo takus gydant astmą ar kitą plaučių ligą.
• Vaistai, kurie padeda sumažinti skysčių perteklių plaučiuose (diuretikai).
• Nuolatinio teigiamo kvėpavimo takų slėgio kaukė (CPAP), skirta miego apnėjai gydyti.
• BiLevel teigiamas kvėpavimo takų slėgis (dažnai žinomas prekiniu pavadinimu BiPAP®), skirtas LOPL arba kai kurioms miego apnėjos rūšims gydyti.
• Papildomas deguonis nuolatinei (lėtinei) hipoksijai gydyti. Deguonies tiekimo įtaisas yra pritvirtintas prie nosies su kauke arba vamzdeliais, kad padidėtų į plaučius ir į alveoles patenkančio deguonies kiekis.
• Mechaninė ventiliacija ligoninėje, esant sunkiai ūminei hipoksijai (staigiam pasireiškimui).

Kaip valdyti hipoksijos simptomus?

Jei jaučiate tokius simptomus kaip sumišimas, greitas širdies susitraukimų dažnis ar kvėpavimas, arba pastebėjote, kad jūsų nagai, lūpos ar oda atrodo melsvi, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Hipoksija turi būti gydoma nedelsiant, kad būtų išvengta nuolatinio organų pažeidimo. LOPL ir kitos sveikatos būklės gali sukelti lėtinę hipoksiją su ne tokiais sunkiais simptomais. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pasikalbės su jumis, kaip valdyti jūsų specifinę būklę, kad sumažintumėte simptomus ir riziką, kad jūsų deguonies kiekis sumažės per žemai.

Prevencija

Kaip galiu sumažinti hipoksijos riziką?

Geriausias būdas sumažinti hipoksijos riziką yra valdyti visas pagrindines sąlygas, kurios gali sumažinti deguonies kiekį. Jei sergate širdies ar plaučių ligomis, pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie savo susirūpinimą ir konkrečius būdus, kaip sumažinti riziką. Atminkite, kad tam tikri vaistai ir situacijos, pavyzdžiui, kelionės į didesnį aukštį, gali padidinti hipoksijos riziką. Paklauskite savo paslaugų teikėjo apie visas specialias atsargumo priemones, kurių reikia imtis keliaujant ar keičiant vaistus.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei turiu šią būklę?

Hipoksijai paprastai reikia nedelsiant gydyti. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pasikalbės su jumis apie pagrindinę priežastį ir kaip ją valdyti ateityje.

Kai kuriais atvejais hipoksija išnyksta, kai gydoma pagrindinė būklė. Tokiais atvejais papildomo deguonies poreikis išnyksta. Kitomis aplinkybėmis jums gali prireikti nuolatinio papildomo deguonies, kad išvengtumėte nuolatinės hipoksijos ar audinių pažeidimo dėl mažo deguonies kiekio. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas aptars su jumis jūsų galimybes.

Gyvenimas su

Kaip aš savimi pasirūpinu?

Jei turite pagrindinę būklę, kuri sukėlė arba gali sukelti hipoksiją, šios būklės valdymas yra geriausias būdas sumažinti riziką, kad ji pasikartos.

• Neignoruokite naujų simptomų. Pasitikėkite savimi, jei manote, kad kažkas neveikia, ir kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją arba eikite į greitąją pagalbą.
• Pasirūpink savimi. Jei sergate astma, žinokite, kas sukelia, ir įsitikinkite, kad turite gelbėjimo inhaliatorių, jei jis paskirtas. Atlikite kvėpavimo pratimus naudodami skatinamąjį spirometrą ir laikykitės visų kitų jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo rekomendacijų dėl plaučių sveikatos.
• Mesti rūkyti ir vartoti tabako gaminius. Jei rūkote, mesti rūkyti gali pagerinti plaučių funkciją ir išvengti tolesnio plaučių pažeidimo.
• Vartokite bet kokius vaistus, kaip nurodė sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas.
• Sudarykite kelionių į aukštį planą. Net tiems, kurie neturi pagrindinių ligų, dideliame aukštyje gali būti sunku kvėpuoti. Supraskite, kaip tai gali jus paveikti, ir sudarykite planą, kaip prisitaikyti prie pokyčių. Pagalvokite, ką darysite, jei jums prireiks medicininės pagalbos. Jei reikia, skirkite sau pakankamai laiko aklimatizuotis ir būtinai atsineškite papildomos įrangos ar vaistų, kurių jums gali prireikti.

Kada turėčiau eiti į ER?

Hipoksija gali būti gyvybei pavojinga būklė. Eikite į greitosios pagalbos skyrių, jei turite kokių nors hipoksijos simptomų arba kiti pastebi staigų jūsų elgesio ar sąmoningumo pasikeitimą (sumišimą, neramumą, sąmonės pasikeitimą). Kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą, jei turite nuolatinę sveikatos būklę ir jūsų tipiniai simptomai staiga pablogėja arba atsiranda naujų simptomų, kurie, jūsų manymu, gali būti hipoksija.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?

Jei jums ar jūsų artimam žmogui diagnozuota hipoksija, štai keli klausimai, kuriuos galite užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui:

• Ar hipoksija yra susijusi su pagrindine sveikatos būkle?
• Kaip galiu valdyti savo būklę, kad sumažinčiau hipoksijos riziką?
• Ar tai sukėlė kokių nors organų pažeidimų ar kitų komplikacijų?
• Ar yra kokių nors gyvenimo būdo pokyčių, kurie galėtų sumažinti mano hipoksijos riziką?
• Ar kelionių planų ar vaistų pakeitimai padidina hipoksijos riziką?

Hipoksija yra gyvybei pavojinga būklė, kurią galima išgydyti greita medicininė pagalba. Jei sergate širdies ar plaučių liga, kuri kelia hipoksijos riziką, pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie požymius ir simptomus, kurių reikia ieškoti ir ką daryti, jei manote, kad jūsų deguonies kiekis yra per mažas. Pasitikėkite, kad geriausiai pažįstate savo kūną, ir nedvejodami skambinkite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui arba kreipkitės į artimiausią skubios pagalbos skyrių, jei pajutote kokių nors nerimą keliančių simptomų.

Taigi, mieli skaitytojai, kaip matome, hipoksija – rimta būklė, bet laiku pastebėjus simptomus ir tinkamai gydant, galima išvengti rimtų pasekmių. Atminkite, kad svarbiausia – nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Mes, medikai, esame tam, kad padėtume jums būti sveikiems ir stipriems!