Kas yra Sielvartas? Tipai, simptomai ir kaip susidoroti

Sveiki! Esu ilgametę patirtį turintis gydytojas, dirbantis čia, Lietuvoje. Savo praktikoje dažnai susiduriu su pacientais, išgyvenančiais netektį ir sielvartą. Šiame straipsnyje noriu su jumis pasidalinti savo žiniomis apie tai, kas yra sielvartas, kokie jo tipai ir simptomai, bei kaip galime padėti sau ir savo artimiesiems šiuo sunkiu periodu.

Sielvartas apima susidorojimą su praradimu. Mirtis, skyrybos ir namų praradimas yra pagrindiniai įvykiai, dėl kurių žmonės liūdi. Nors kiekvieno sielvarto patirtis yra skirtinga, yra bendrų atsakymų, kuriuos gali būti naudinga atpažinti, jei patiriate netektį. Nesvarbu, ar sielvartaujate, ar palaikote mylimą žmogų, mokykitės kantrybės dirbdami šiuo sunkiu metu.

Apžvalga

Kas yra sielvartas?

Sielvartas yra išgyvenimas, kai reikia susidoroti su praradimu. Daugelis iš mūsų mano, kad sielvartas vyksta skausmingu laikotarpiu po mylimo žmogaus mirties. Tačiau sielvartas gali lydėti bet kokį įvykį, kuris sutrikdo ar meta iššūkį mūsų normalumo jausmui arba mums patiems. Tai apima mus apibūdinančių ryšių praradimą.

Galite liūdėti praradę:

• Draugas, šeimos narys, partneris ar augintinis.
• Santuoka, draugystė ar kita giminystės forma.
• Jūsų namai, kaimynystė ar bendruomenė.
• Jūsų darbas ar karjera.
• Finansinis stabilumas.
• Svajonė ar tikslas.
• Geros sveikatos.
• Tavo jaunystė.
• Vaisingumas.

Taip pat galite liūdėti dėl savo netekties, kai ruošiatės mirčiai. Pavyzdžiui, žmonės, kuriems diagnozuotos mirtinos ligos, dažnai liūdi nebeturėdami laiko patirti ar pasiekti dalykų, kurių norėtų.

Sielvarto stadijos

Elizabeth Kubler-Ross savo knygoje aprašo penkis sielvarto etapus Apie mirtį ir mirtį. Nors jis buvo paskelbtas 1969 m., jis vis dar yra labiausiai žinomas šaltinis, padedantis suprasti gedėjimo procesą. Savo knygai Kubler-Ross apklausė daugiau nei 200 mirtinomis ligomis sergančių žmonių. Per šiuos pokalbius ji nustatė penkis įprastus etapus, kuriuos žmonės patiria kovodami su artėjančios mirties realijomis.

Nors Kubler-Ross darbe pagrindinis dėmesys skiriamas mirštančių žmonių sielvarto atsakams, daugelis naudoja šiuos etapus, kad suprastų sielvartą dėl įvairių netekčių. Etapai apima:

• Neigimas. Jums gali būti sunku priimti, kad praradimas yra tikras.
• Pyktis. Galite nukreipti pyktį į kelis šaltinius, įskaitant žmones, kurie negalėjo išgelbėti mylimo žmogaus, Dievo, savęs ar net konkretaus niekam.
• Derėtis. Galite įsivaizduoti, kad pasieksite susitarimą, todėl jums nereikės patirti nuostolių. Taip pat galite gailėtis dėl praeities veiksmų, kurie, jūsų manymu, galėjo jus apsaugoti nuo praradimo.
• Depresija. Galite patirti sudėtingas emocijas, susijusias su depresija, įskaitant emocinį atsiribojimą.
• Priėmimas. Galiausiai dauguma žmonių suvokia praradimo realybę, net jei skausmas vis dar yra.

Daugelis žmonių sumažina šiuos etapus iki linijinių žingsnių, kuriuos kiekvienas turi patirti, kad liūdėtų. Tačiau etapai nėra taisyklės (ir niekada nebuvo tokios). Ne visi sielvartaujantys patiria šiuos etapus, ir jie nebūtinai turi vykti tam tikra tvarka.

Kokios yra kai kurios sielvarto rūšys?

Yra keletas būdų, kaip patirti sielvartą. Įvairūs sielvarto tipai apibūdina, koks įvairus ir sudėtingas gali būti sielvartas.

Numatytas sielvartas

Numatytas sielvartas apima sielvartą prieš tikrąją netektį. Pavyzdžiui, galite pradėti liūdėti, kai sužinosite, kad jūs arba jūsų mylimasis serga mirtina liga. Iš anksto apdoroję sielvartą, galite pasiruošti susidoroti su praradimu, kai ateis laikas. Vis dėlto svarbu neleisti, kad sielvartas atitrauktų jus nuo džiaugsmo turimu brangiu laiku.

Sutrumpintas sielvartas

Kartais galite greitai pereiti gedėjimo procesą. Taip yra su sutrumpintu sielvarto atveju. Sutrumpintas sielvartas gali sekti laukiantį sielvartą. Galite greitai liūdėti dėl netekties, nes jau nuveikėte daug emocinio darbo, laukdami tos netekties. Jei liūdi trumpai, tai nereiškia, kad niekada nesirūpinai tuo, ką praradai. Kalbant apie sielvartą, mes visi esame skirtinguose laiko intervaluose.

Uždelstas sielvartas

Užuot išgyvenę emocijas, kurios lydi sielvartą iškart po netekties, jas pajusite po dienų, savaičių ar net mėnesių. Kai kuriais atvejais netekties šokas pristabdo jūsų kūno gebėjimą įveikti šias emocijas. Arba galite būti taip užsiėmę tvarkydami praktinius reikalus, susijusius su netektimi (pvz., laidotuvėmis ir testamentais), kad jūsų kūnas negali liūdėti, kol nesusitvarkote su šiomis pareigomis.

Sustabdė sielvartą

Slopinamas sielvartas apima emocijų slopinimą. Daugelis iš mūsų nebuvo išmokyti, kaip apdoroti – ar net kaip atpažinti – painias emocijas, kurios gali kilti sielvartaujant. Todėl daugelis žmonių, kurie slopina savo emocijas, nesuvokia, kad tai daro. Deja, kai neleidžiate sau pristabdyti ir jausti šių emocijų, sielvartas dažnai pasireiškia kaip fiziniai simptomai, tokie kaip skrandžio sutrikimas, nemiga, nerimas ar net panikos priepuoliai.

Kaupiamasis sielvartas

Su kaupiamuoju sielvartu jūs vienu metu patiriate daug nuostolių. Pavyzdžiui, jūs ne tik liūdite dėl vaiko netekties. Jūs liūdite dėl santuokos, kuri po tos netekties, pabaigos. Sielvartas dėl kelių nuostolių vienu metu apsunkina ir sudėtingas netikėtais būdais.

Kolektyvinis sielvartas

Daugelis iš mūsų mano, kad sielvartas yra asmeninis, tačiau liūdi ir kolektyvai (grupės). Dideli įvykiai, tokie kaip karai, stichinės nelaimės, susišaudymai mokyklose ir pandemijos, sukelia didelių nuostolių. Jie pakeičia tai, kas laikoma „normaliu“ gyvenimu. Mes, kaip grupė, liūdime dėl bendrų išgyvenimų, kuriuos praradome, kai stengiamės įsivaizduoti pasikeitusią ateitį.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra sielvarto simptomai?

Sielvartas gali paveikti kiekvieną jūsų būties aspektą – jūsų protą, kūną ir dvasią.

Emociniai simptomai

Liūdintys žmonės emocijas dažnai apibūdina kaip „kylančias bangomis“. Gali atrodyti, kad emocijos užplūsta jus be įspėjimo. Vieną minutę gali atrodyti, kad gyvenimas grįžo į įprastas vėžes, o kitą – ašaros. Sielvartas priverčia žmones patirti visą spektrą emocijų – nuo ​​liūdesio iki pykčio iki džiaugsmo. Kartais galite jaustis atitrūkę nuo savo emocijų ir veikti taip, lyg naudotumėte autopilotą.

Taip pat galite patirti painias ir prieštaringas emocijas, pavyzdžiui:

• Liūdesys, kad dingo mylimas žmogus, bet palengvėjimas, kad jie yra ramūs.
• Sutuoktinio ilgesys po skyrybų, bet ir jaudulys, kad vėl įsimylėsite.
• Kaltės jausmas, kad jaučiatės dėkingi, kad jums nebereikia visą parą teikti alinančios mirštančio giminaičio priežiūros.
• Konkuruojantys apatijos, pykčio, liūdesio ir apgailestavimo jausmai, kai sielojatės dėl draugo ar šeimos nario, su kuriuo turėjote įtemptus ar priešiškus santykius, netekties.

Kai kalbama apie sielvartą, nėra teisingų ar neteisingų emocijų. Labai svarbu juos pripažinti ir jausti, kad pasveiktų.

Fiziniai simptomai

Praradimas yra didžiulis stresas, galintis smarkiai pakenkti jūsų kūnui. Sielvartas gali pervargti jūsų nervų sistemą. Dėl to gali susilpnėti imuninė sistema, todėl lengviau susirgti.

Simptomai apima:

• Nuovargis.
• Galvos skausmai.
• Pykinimas.
• Neramumas.
• Skrandžio sutrikimas.
• Širdies plakimas.
• Silpni raumenų ar sąnarių skausmas.
• Tempimas krūtinėje arba gerklėje.
• Sumažėjęs arba padidėjęs apetitas.
• Miego sutrikimai (nemiga) arba per daug miegas.

Elgesio pokyčiai

Dėl sielvarto gali būti sunku susikaupti ar atlikti užduotis. Simptomai apima:

• Sumišimas.
• Sunku mąstyti ar priimti sprendimus.
• Jausmas taip, lyg praradai vilties ar krypties jausmą.
• Sunku sutelkti dėmesį į ką nors kitą, išskyrus savo praradimą.
• Sunku prisiminti ar sekti savo pareigas.

Sielvarto komplikacijos

Realiu laiku visas sielvartas yra sudėtingas. Tam tikromis aplinkybėmis; tačiau sielvartas gali virsti dar sudėtingesniu – sudėtingu ar užsitęsusiu sielvartu. Sudėtingas ar užsitęsęs sielvartas dažnai apima ypač sudėtingas aplinkybes arba ypatingus simptomus, kurie ilgą laiką trukdo kasdieniam gyvenimui.

Sudėtingas sielvartas gali kilti dėl bet kurios sielvarto rūšies. Tai gali dar labiau apsunkinti tokius dalykus kaip:

• Trūksta sielvarto.Kai nerodai jokių išorinių sielvarto ženklų. Kartais galite nerodyti sielvarto ženklų, nes esate sustingęs neigime. Kitais atvejais žmogus, kuris gali nesiliūdėti, privačiai dirba su sudėtingomis emocijomis, kurių kiti nemato.
• Dviprasmiškas praradimas. Kai trūksta uždarymo apie nuostolius. Pavyzdžiui, gali būti ypač sunku išgyventi sielvartą, kai manoma, kad mylimas žmogus mirė, bet jo kūnas nerandamas. Dviprasmiška netektis taip pat apima sielvartą mylimo žmogaus, kuris vis dar gyvas, bet jaučiasi nepasiekiamas (kaip ir dėl įkalinto ar deportuoto asmens). Galite liūdėti dėl pokyčių, kurie sukuria psichologinį atstumą nuo mylimo žmogaus, pavyzdžiui, dėl demencijos ar Alzheimerio ligos.
• Atimtas sielvartas. Kai visuomenė nelaiko netekties vertu sielvarto. Sielvartas gali jaustis ypač izoliuojantis, kai kiti praneša, kad jūsų sielvartas negalioja. Pavyzdžiui, gyvūno mirtis arba tos pačios lyties partnerio netektis. Sielvartas, kuriam atimta teisė, taip pat apima mirtis, kurias visuomenė laiko tabu, pavyzdžiui, mirtis nuo savižudybės ar narkotikų perdozavimo.
• Trauminis sielvartas. Kai vienu metu apdorojate netektį ir traumą. Trauminis sielvartas apima praradimus, kurie nutinka siaubingomis, nenuspėjamomis aplinkybėmis. Stichinės nelaimės, nelaimingi atsitikimai ir smurtinės mirtys gali sukelti traumą ar net potrauminį streso sutrikimą (PTSD), kurį turėsite gydyti ir gydytis kartu su sielvartu.

Sielvartas gali būti laikomas sudėtingu ar užsitęsusiu, kai net praėjus metams po netekties:

• Jauskitės taip, tarsi dalis savęs būtų prarasta arba mirusi.
• Netikėkite, kad įvyko mirtis ar netektis.
• Venkite priminimų apie mirtį ar netektį.
• Patirkite stiprų emocinį skausmą, susijusį su netektimi, trukdančia kasdieniam gyvenimui.
• Jauskitės emociškai nutirpęs, vienišas arba tarsi jūsų gyvenimas neturėtų prasmės ar tikslo.
• Sunku gyventi gyvenimą, kurti planus su draugais, dalyvauti tau patinkančioje veikloje ar priimti sprendimus ateičiai.

Perspektyva / Prognozė

Kiek laiko trunka sielvartas?

Amerikos psichologų asociacija (APA) apibrėžia sielvartą kaip trunkantį nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Laikui bėgant simptomai palaipsniui gerėja.

Svarbu atsiminti, kad sielvartas netelpa į tvarkingas dėžutes ar laiko juostas. Kiekvieno sielvartas ir sielvarto laikas yra skirtingi. Be to, niekada nėra taip, kad sielvartas „baigtų“. Jūsų ryšys su mirusiu mylimu žmogumi, iširusia santuoka, palikta svajone ir pan., integruojamas į jūsų besitęsiančią gyvenimo istoriją. Tai amžinai dalis to, kas esate.

Vis dėlto, jei jums sunku susidoroti su netektimi, ypač jei tai trukdo jūsų gebėjimui gyventi, kreipkitės į sielvarto patarėją ar terapeutą.

Gyvenimas su

Kaip aš galiu susidoroti su sielvartu?

Įveikti sielvartą reikia laiko ir kantrybės. Tačiau yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad lengviau susidorotumėte su savimi ir kitiems, kuriems gali prireikti jūsų paramos.

Rūpinimasis savimi

• Praktikuokite savęs priežiūrą.Gediaujant labai svarbu rūpintis savo protu ir kūnu. Pirmenybę teikite 7–8 valandų miegui kiekvieną naktį ir nusnūskite, jei reikia pasikrauti energijos. Sportuokite ir valgykite reguliarius, maistingus patiekalus. Medituokite arba praktikuokite jogą. Paimkite burbulines vonias. Rūpinkitės savimi, kai liūdite, ir nesijauskite dėl to kalti.
• Laikykitės rutinos. Sielvartas nutraukia jūsų normalumo jausmą, sutrikdydamas jūsų emocijas. Rutinos laikymasis yra geras būdas susigrąžinti kontrolės jausmą ir sureguliuoti emocijas. Eikite miegoti ir kelkitės pastoviu laiku. Stenkitės valgyti kiekvieną dieną tuo pačiu metu. Dušas. Kiekvieną atliktą užduotį įvertinkite kaip laimėjimą.
• Atkreipkite dėmesį į savo emocijas. Atsispirkite norui atitraukti save nuo sunkių emocijų pasiklydus darbe ar pomėgiuose. Sielvartas reikalauja susidoroti su skausmingomis emocijomis. Nesigėdykite verkti. Leiskite sau prisiminti akimirkas, kuriomis pasidalinote su mylimu žmogumi, kurio nebėra jūsų gyvenime. Perkelkite savo sielvartą į išorę, išreikšdami savo jausmus jums suprantamais būdais. Pavyzdžiui, dienoraščio rašymas, pasakojimai apie mylimą žmogų ar dainos, kuri jums tai primena, dainavimas yra būdai apdoroti sunkias emocijas.
• Kreipkitės į kitus. Vienas geriausių būdų susidoroti su praradimu – priminti sau apie vis dar turimus ryšius. Gerai, kad sielvartaujant reikia laiko pabūti vienam, bet neatsiribokite. Priminkite sau, kad ne viskas pasikeitė – net jei taip atrodo. Tavo gyvenime yra žmonių, kurie tave myli ir nori palaikyti.
• Pasikalbėkite su terapeutu arba sielvarto patarėju. Kartais norint įveikti sielvartą reikia profesionalios pagalbos. Jei sielvartas trukdo jūsų gebėjimui gyventi savo gyvenimą arba jei simptomai nepagerėjo po šešių mėnesių, gali būti laikas kreiptis į specialistą.

Palaikymas gedinčiam mylimam žmogui

• Būti šalia. Padarykite save prieinamą pagal savo mylimo žmogaus poreikius. Niekas, įskaitant sielvartaujantį draugą ar šeimos narį, nesitiki, kad būsite sielvarto ekspertas arba pasakysite tiksliai teisingą dalyką. Būti jiems užtenka. Paklauskite jų apie jų poreikius. Ar jiems reikia kalbėtis? Išblaškymas? Padėti organizuojant laidotuves? Palaikykite juos reikalingais būdais.
• Pasiūlykite padėti. Ne visi jaučiasi patogiai prašydami pagalbos, net kai jiems jos reikia. Atkreipkite dėmesį į būdus, kaip galite padėti, ir savanoriškai padėti. Ar galite vežti vaikus į mokyklą? Pagalba su skalbiniais? Gaminate ar pateikiate bakalėjos dovanų korteles, kad visi pamaitintumėte?
• Signalizuokite, kad jūs“atviras pokalbiui. Atkreipkite dėmesį į savo mylimojo užuominas apie tai, ar jis norėtų kalbėti apie savo netektį. Pavyzdžiui, jums gali atrodyti, kad yra nepatogu ar nejautrumu minėti mylimo žmogaus vardą. Tačiau dažnai sielvartaujantis žmogus laukia signalo, kad yra gerai dalytis istorijomis ir apdoroti savo jausmus su kitais. Jei jie atsidaro, klausykitės daugiau nei kalbate.
• Nesumažinkite kažkieno nuostolių. Nepraneškite, kad kieno nors netektis nebuvo didelė problema arba kad jie jau turėjo judėti toliau. Be to, neturėtumėte teigiamos įtakos praradimui. Tokie teiginiai kaip „viskas į gerą“ arba „dabar jie geresnėje vietoje“ gali būti gerų ketinimų, tačiau sielvartaujančiam žmogui jie gali skambėti atmestinai. Užuot siekę sidabrinių pamušalų, leiskite savo mylimam žmogui sąžiningai apdoroti savo jausmus. Tai natūrali ir būtina sielvarto dalis.

Papildomi bendri klausimai

Kuo skiriasi sielvartas nuo sielvarto?

Sielvartas yra darbo per sielvartą procesas. Teikėjai, padedantys žmonėms susidoroti su sielvartu, vartoja tokius žodžius kaip „dirbti“ arba „judėti“ per sielvartą, norėdami pabrėžti sielvarto mums keliamus reikalavimus.

Kuo skiriasi sielvartas ir netektis?

Netektis yra gedėjimo laikotarpis po mirties. Tai dažnai apima sielvartą dėl mylimo žmogaus nebuvimo privačiai ir gedėjimą dėl netekties kartu su kitais.

Kuo skiriasi sielvartas ir gedulas?

Gedulas apibūdina tai, kaip išreiškiame sielvartą išoriškai. Galite apraudoti mylimą žmogų, pasidalydami istorijomis apie jį, pasodindami jo mėgstamą gėlę savo sode arba paskleisdami pelenus jo mėgstamoje atostogų vietoje. Egzistuoja laidotuvės ir gyvenimo ceremonijos, kad gedintys žmonės galėtų gedėti kitų, kuriems rūpi, kompanijoje.

Kiekvieno sielvarto patirtis yra unikali. Tačiau atpažindami jausmus, mintis ir elgesį, kurie gali iškilti šiuo laikotarpiu, galite būti tikri, kad nesate vieni. Jūs, kaip ir daugelis kitų, tai išgyvensite. Tai paplitęs (bet teisingas) posakis, kad vienintelė išeitis iš sielvarto yra per. Darbas su sunkiomis emocijomis gali suteikti jums jėgų judėti į priekį savo širdyje ir toliau išlaikyti savo širdyje vietą artimiesiems ir prarastoms gyvenimo patirtims.

Taigi, mieli skaitytojai, kaip ir matėte, sielvartas yra ne liga, o natūrali žmogiška reakcija į netektį. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas išgyvena jį savaip ir savo tempu. Jei jaučiatės įstrigę, nebijokite kreiptis pagalbos – tiek į artimuosius, tiek į specialistus. Kaip gydytojas, galiu patikinti, kad laikas, palaikymas ir, jei reikia, profesionali pagalba gali padėti įveikti net ir didžiausią skausmą. Jūs ne vieni!