Ar IA perfekcionistas? 5 bruožai ir ženklai

Sveiki! Dirbu gydytoju jau daug metų ir, patikėkite, sutikau nemažai pacientų, kurie save vadina perfekcionistais. Bet ar tikrai? Šiandien pakalbėkime apie 5 bruožus, kurie išduoda tikrą perfekcionistą. Ar atpažįsti save ar kažką iš savo artimųjų?

Ar laikote save perfekcionistu? Kai kurie iš mūsų trokšta tobulumo begaliniuose ieškojimuose. Pasiekęs aukščiausią tašką, tai gali jaustis kilniai, ypač kai matote pažangą savo veikloje. Tačiau žemiausioje būsenoje galite jaustis visiškai netinkami, o tai sukelia nerimo jausmą ir prastą savigarbą.

Taigi, kaip suderinti perfekcionizmo skatinamą pasiekimų troškimą su rūpinimosi savimi ir gerumo poreikiu?

Psichologė Susan Albers, PsyD, paaiškina, kaip atpažinti savyje perfekcionizmo požymius ir kaip neleisti, kad tai pakenktų.

Kas yra perfekcionizmas?

Perfekcionizmas yra nepriekaištingumo siekis – tai terminas, kuriuo galima apibūdinti žmogaus gyvenimo būdą arba tai, kaip jie sprendžia užduotis ir iššūkius.

Nors tai nėra oficiali medicininė diagnozė, tai yra bendras asmenybės bruožas, kurį gali išsiugdyti daugelis žmonių. „Būti perfekcionistu reiškia turėti labai aukštus ir tikslius lūkesčius bei standartus“, – aiškina daktaras Albersas. „Tai veikia ir siekia, kad viskas būtų teisinga arba tiesiog taip“.

Daugeliui žmonių perfekcionizmas prasideda vaikystėje. Dažnai mūsų gyvenimo autoritetai, tokie kaip tėvai ar mokytojai, gali turėti įtakos mūsų savivertei. Turėdami perfekcionizmą, galbūt visada jaučiate, kad darote nepakankamai. O gal turėjote tėvų, kurie pastūmėjo jus (net ir turėdami gerų ketinimų) visada būti geriausiu.

Nors tai gali sukurti gerą savidiscipliną ir ambicijas, šis didžiulis tobulumo troškimas taip pat gali pakenkti, jei privers jus galvoti, kad jūsų savivertė priklauso nuo jūsų pasiekimų.

Požymiai, kad galite būti perfekcionistas

Vėlgi, gali būti, kad nėra aiškios perfekcionizmo diagnozės, tačiau tikrai yra bendrų požymių, kurie gali padėti jaustis, ar priklausote šiai kategorijai.

Štai keletas bruožų, kurie dažnai siejami su buvimu perfekcionistu:

Turite labai aukštus standartus

Jei siekiate ne tik 100%, bet ir 150% sėkmės visame kame, ką darote, tai gali būti ženklas, kad esate perfekcionistas. Ne tik tai, bet ir jūs galite daryti spaudimą, kad atitiktumėte tuos aukštus standartus.

Kitaip tariant, jūsų standartai dažnai yra orientacinis kompasas. Jei viskas vyksta ne taip, kaip tikitės ar planuojate, greičiausiai jaučiatės nepatogiai arba jaučiate poreikį koreguoti ir koreguoti dalykus.

Jūs klestite dėl organizacijos ir struktūros

Kitas perfekcionizmo požymis – noras turėti pastovią struktūrą ir organizuotumą. Tai gali atsirasti dėl to, kad kažkas labai rūpinasi švara ir tvarka, pavyzdžiui, kad jūsų stalas būtų švarus arba kas rytą pasiklotų lovą.

Perfekcionistas ne tik būdamas organizuotas, bet ir sieks, kad ši struktūra visada atitiktų jų standartus.

Esate labai ambicingi siekiant savo tikslų

Aukšti standartai turi savo privalumų. Tai gali padėti žmonėms tobulinti savo įgūdžius, nors (drįstame tai pasakyti?) niekas iš tikrųjų netampa tobulas.

„Perfekcionizmo pranašumas yra tas, kad jis dažnai verčia žmones labai sunkiai dirbti ir jie yra nepaprastai motyvuoti“, – pažymi dr. Albersas. „Jie yra atkaklūs. Jie ir toliau dirba, kad viskas būtų geriau ir geriau.

Pavyzdžiui, muzikantai, sportininkai ir net gydytojai dažnai turi perfekcionizmo tendencijų. Tokios karjeros dažnai reikalauja tam tikros savidisciplinos ir atsidavimo, todėl suprantama, kad jos siekiantys žmonės visada siekia tobulėti.

Jums sunku įveikti mažas klaidas

Jei nuolat perdėtai suvokiate kiekvieną klaidą, kurią kada nors padarėte, ypač labiau nei kiti aplinkiniai, tai gali būti dar vienas perfekcionizmo požymis. Ir vėl, žinojimas apie klaidas gali būti teigiamas. Tačiau kai tai per daug ekstremali, tai gali sukelti stresą.

Esate linkęs atidėlioti

Atidėliojimas yra dažna perfekcionizmo pasekmė. Tai gali atrodyti stebėtinai, nes galite manyti, kad perfekcionistas visada atlieka savo užduotis, tačiau iš tikrųjų perfekcionizmas daugeliu atvejų gali atidėlioti reikalus.

Taip yra todėl, kad galite užsifiksuoti rezultatus to, ką darote, o ne procesas. Kai per daug susikoncentruosite į būsimą galutinį rezultatą, tai gali sukelti nerimą ir net vengti atliekamos užduoties.

„Esant kraštutiniam perfekcionizmo lygiui, užduotis gali jaustis tikrai bauginanti ir sukelti daug nerimo ar streso, o tai sukelia vengimo domino efektą, nes bijoma pradėti“, – aiškina dr. Albersas. „Ir tada atrodo neįveikiama atlikti šią užduotį“.

Kai perfekcionizmas tampa žalingas

Kai kuriems perfekcionizmo pasekmės yra dar baisesnės. Bet kaip žinoti, ar jūsų perfekcionizmas svyruoja už ribos? Svarbiausia yra pabandyti pažinti save ir pastebėti, kaip į dalykus reaguojate.

„Vienas minusas yra tas, kad dažnai atrodo, kad visko niekada neužtenka, kad visada yra nepasitenkinimas, jaučiasi nepakankamai gerai ir niekada nejaučiame pasitenkinimo ar džiaugsmo tuo, ką nuveikėme“, – sako dr. Albersas.

Štai keletas būdų, kaip ekstremalus perfekcionizmas gali jus neigiamai paveikti:

• Žema savivertė. Jei jūsų perfekcionizmas pasireiškia pozityvesnėmis prasmėmis – pavyzdžiui, švelniai stumia save daryti geriau arba kelia sau aukštus tikslus – tuomet tikriausiai nėra dėl ko jaudintis. Tačiau svarbiausia yra pažinti save ir atpažinti, kada perfekcionistinės tendencijos nukreipia jus į neigiamų kalbų apie save kelią ir sukelia žemą savigarbą.
• Psichikos sveikatos problemos. Dažnai perfekcionistinės tendencijos gali sutapti (ar net sukelti) psichikos sveikatos sąlygas, tokias kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas, valgymo sutrikimai ir socialinis nerimas. Šiame kontekste toksiškas perfekcionizmas gali tapti ugnies kuru ir pabloginti jūsų psichinės sveikatos simptomus.
• Santykiai. Be to, tai taip pat gali turėti įtakos jūsų bendravimui su žmonėmis jūsų gyvenime, nes galite visada tikėtis neįmanomų savo santykių standartų. Jei pradedate jausti įtampą savo santykiuose, tai gali būti raudona vėliava, kad jūsų perfekcionizmas darosi žalingas. „Jei tikitės, kad kiti žmonės ar jūs patys būsite tobuli, jūs nuolat nusivilsite“, – perspėja daktaras Albersas.
• Ekstremalių užduočių vengimas. Atidėlioti užduotį šen bei ten yra normalu, iki taško. Bet jei jūsų perfekcionizmas trukdo jums žengti žingsnius į priekį savo gyvenime daugiau nei vienu būdu, tai gali būti dar viena raudona vėliava. Be to, jei perfekcionizmas trukdo atlikti kasdienes užduotis arba ugdo mąstymą apie trūkumą, tai yra ženklas, kad tai gali jus labiau sulaikyti nei motyvuoti.

Kaip susidoroti su perfekcionizmu

Jei pastebite, kad perfekcionizmas labiau jaučiasi kaip svoris, o ne kaip motyvacija, gali būti naudinga rasti kelias įveikos strategijas, kurios padėtų rasti pusiausvyrą.

Jei esate orientuotas į pasiekimus, jums reikia rasti tą mielą vietą, kur esate varomas (ir produktyvus), bet nekankina savęs.

1. Priimk nuolankumą. Pirmas žingsnis – ir tai iš pradžių nebus lengva – yra pripažinti, kad tobulumas yra neįmanomas tikslas. Kartais padarysite klaidų, nepasieksite arba susigėdysite – kaip ir visi kiti. Priėmęs šią koncepciją gali jaustis labai išlaisvinantis.
2. Nustatykite realius terminus. Daktaras Albersas pabrėžia, kad svarbu nekelti sau neįmanomų tikslų, kurie privers jus nusivilti. Realių terminų nustatymas, nesvarbu, ar tai būtų su mokykla susijusi užduotis, darbo projektas ar net asmeninis tikslas, padės jums pasiekti reikalų laisvesniu tempu. Šie terminai taip pat gali padėti jums jaustis gerai, kai kažkas yra „pakankamai gerai“, o ne nuolat siekti tobulumo.
3. Ugdykite gebėjimą juoktis iš savęs. Svarbu rimtai vertinti savo įsipareigojimus gyvenime, pavyzdžiui, darbą ar mokyklą, tačiau neturėtumėte leisti, kad tai užvaldytų jūsų emocijas neigiamai. Nepamirškite suteikti sau pertraukos ir visą laiką nežiūrėti į save pernelyg rimtai.
4. Atkreipkite dėmesį į savo sugebėjimą išgyventi klaidas. Yra tikimybė, kad galite pagalvoti apie rimtas klaidas, kurias padarėte (visi taip daro!). Šios situacijos tuo metu galėjo būti varginančios, bet jūs tai išgyvenote. Tiesą sakant, galbūt jūs netgi kažko išmokote.
5. Pasverkite tobulumo siekimo išlaidas ir naudą. Galite pastebėti, kad išlaidos yra didesnės, nei supratote: pavyzdžiui, nuolatinis savęs kaltinimas, nesugebėjimas atsipalaiduoti, nenoras išbandyti naujus dalykus ir prasta savigarba. Neįtikėtinai išlaisvina priimti save kaip žmogų, kuris kartais yra netvarkingas ir netobulas.
6. Eksperimentuokite, kad tyčia viskas būtų ne taip tobula. Kartais nedidelė netvarka gali būti geras dalykas. Nepamirškite suteikti sau erdvės kvėpuoti – nesvarbu, ar tai būtų jūsų namų dekoras, ar kasdienybė – kad būtų galima spontaniškumo ir netikėtumo. Kai praktikuojatės toleruoti šiuos santykinai nedidelius netobulumus, toksiškas perfekcionizmas turi mažiau jūsų tvirtovės.

Kada kreiptis pagalbos

Jūsų perfekcionizmas gali padaryti daugiau žalos nei naudos, jei jis pradeda daryti įtaką jūsų savivertės jausmams, miego įpročiams ar kasdieniam gyvenimui. Pavyzdžiui, jei jūsų perfekcionizmas neleidžia jums išeiti ir patirti naujų dalykų arba turi įtakos jūsų nuotaikai, tai gali pakenkti jūsų psichinei sveikatai.

Kai kuriems žmonėms gali būti naudinga profesionalų pagalba. Jei perfekcionizmo tendencija daro didelę įtaką jūsų gyvenimui, terapeutas gali padėti jaustis priimtam tokiam, koks esate, tuo pačiu atpažindamas bet kokias neigiamas žinutes, kurias sakote sau. Galų gale galite išmokti būti malonesni sau.

Na, draugai, po daugelio metų darbo su pacientais galiu pasakyti – perfekcionizmas yra kaip moneta: dvi pusės. Viena vertus, jis gali būti varomoji jėga siekiant aukštumų. Kita vertus, pernelyg didelis siekis tobulybės gali virsti įtampa, nerimu ir netgi sveikatos problemomis. Svarbiausia – balansas. Jei pastebite, kad jūsų artimąjį kausto šie penki perfekcionizmo bruožai, galbūt laikas padėti jiems atrasti tą pusiausvyrą. Juk gyvenimas per trumpas būti idealiam, tiesa?