Sveiki, mieli skaitytojai! Aš esu gydytojas, jau daug metų dirbantis Lietuvoje. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių susiduria su pandemijos nuovargiu – tai suprantama, juk jau ilgai gyvename su įtampa ir apribojimais. Šiandien noriu pasidalinti savo įžvalgomis ir patarimais, kaip kovoti su šiuo nuovargiu ir išlikti sveikiems tiek fiziškai, tiek emociškai.
Atšalus orams, o koronaviruso (COVID-19) atvejų vėl padaugėja ir pabaigos nematyti, suprantama, kad net ir turint geriausių ketinimų, jūsų asmeninis socialinis atsiribojimas ir saugos praktika pradėjo po truputį slinkti.
Galbūt atsidūrėte šalia šeimos ir draugų arčiau nei šešių pėdų atstumu. Galbūt jūs tapote šiek tiek labiau atsipalaidavę tinkamai dėvėdami kaukę ar net reguliariai plaudami ir dezinfekuodami rankas. Juk praėjo tiek laiko ir iki šiol išlikote sveikas, tiesa?
Visiškai suprantama, kad šie įgūdžiai šiek tiek susilpnėjo; atrodo, kad praėjo amžinai nuo tada, kai visa tai prasidėjo, ir mes visi norime, kad tai baigtųsi. Visos dienos susilieja, laikas neturi prasmės ir būtų puiku, jei vėl galėtume tiesiog apkabinti savo draugus. Tai ilgo nuotolio kova ir, kaip ir maratoną bėgančiam be jokios treniruotės, lengva prarasti jėgą gerokai prieš finišo liniją.
Deja, net jei jūsų budrumas šiek tiek sumažės, koronavirusas to nedaro. Ši nauja atvejų banga yra pati blogiausia, o geriausias nusikaltimas prieš virusą yra gera higienos apsauga.
Kalbėjomės su psichologe Susan Albers, PsyD, apie tai, kodėl nusileidome ir ką galime padaryti, kad nenutrūktume pandemijai tęsiantis.
Kodėl mūsų gynyba slysta
Pirmas dalykas, kurį turėtumėte žinoti, yra tai, kad laipsniškas socialinio nuotolio praktikos atpalaidavimas yra labai žmogiškas dalykas, ypač ilgą laiką, todėl nebūkite griežti sau, jei paslysite.
„Iš pradžių patyrėme šį padidėjusį streso jausmą“, – sako daktaras Albersas. „Ir kai jaučiame stresą, mūsų kūnas prisipildo kortizolio ir tampame itin budrūs. Savo kūne galime jausti, kad esame kovos arba bėk būsenoje.
Tačiau laikui bėgant, kai prisitaikome prie nuolatinės grėsmės, ji sako, kad priprantame prie dalykų ir tada streso lygis sumažėja. „Mes arba priprantame prie tokio streso lygio, arba streso lygis šiek tiek sumažėja ir net jei pasaulyje yra pavojus, mes nesusiduriame su nedelsiant pavojus“, – sako ji.
Ir tai leidžia mums laikui bėgant natūraliai nuleisti savo apsaugą, net jei tai darydami mes apie tai beveik nesuvokiame. Tai taip pat gali paaiškinti, kodėl tiek daug šalies nereagavo į vasaros atvejų bangą taip, kaip tai buvo pirmoji pradinė banga kovo ir balandžio mėn.
„Kai kurie iš jų yra tiesiog nuovargis, nes kai jūsų kūnas taip ilgai yra tokio padidėjusio streso būsenoje kovos ar skrydžio režimu, jis išsenka. Daktaras Albersas sako. „Taigi kai kurie iš jų yra biocheminio pobūdžio, todėl mes tiesiog esame nuovargio būsenoje, nes buvome tokioje padidinto pavojaus būsenoje.”
Tai taip pat yra to, kaip žmonės prisitaikė prie dabartinės padėties ir kasdienėje veikloje rado naują normalumą, kad ir koks jis būtų. Per pastaruosius aštuonis ar devynis mėnesius, kai pripratome prie viruso ir bandėme susidoroti su kitomis stresinėmis situacijomis, kurios atsirado dėl pandemijos, mūsų pirminiai rūpesčiai šiek tiek atslūgo. Jie nebėra mūsų minčių priešakyje ir juos atstumia kiti kasdieniai rūpesčiai.
„Iš dalies taip pat yra sumažėjęs jautrumas grėsmių šaltiniui“, – pažymi ji. „Jei viskas neįvyksta iš karto, kartais mes tam labai nujaučiame. Svarbu pertvarkyti savo smegenis taip, kad jos priimtų, kad vis dar yra pavojus, net jei to nesijaučia.
Svarbu sutelkti dėmesį į faktus ir jausmus, nes, pasak jos, „jausmas toks, kad viskas gerai, o faktai sako ką kita“.
Kovok su nuovargiu
Vienas geriausių būdų kovoti su šiuo nuovargiu, pasak daktaro Alberso, yra imtis visų veiksmų, kuriuos darėte praeityje, kad išlaikytumėte savo saugumą ir įprastų. „Kai turi rutiną, apie jas daug negalvoji“, – sako ji. „Tai panašu į dantų valymąsi, nes nereikia sau priminti, kad tai darai kiekvieną dieną, tiesiog tai daryk“.
Pavyzdžiui, kadangi rankų plovimas yra labai svarbi tinkamos higienos dalis koronaviruso prevencijos srityje, kiekvieną kartą grįžę namo eikite tiesiai prie kriauklės ir nusiplaukite rankas.
Išeidami iš namų pamiršote kaukę? Stenkitės savo automobilyje laikyti švarias kaukes, kurias galėtumėte naudoti kaskart išvažiuodami. „Šie dalykai, kurie gali jus apsaugoti, yra labai paprasti, todėl nuo to nesame pavargę.
Kalbant apie socialinį atsiribojimą, gali būti sunku, bet gera nykščio taisyklė yra priminti sau, kad tai lygiai taip pat susiję su jus supančiais žmonėmis, kaip apie jus. Nesvarbu, ar dėvite kaukę, laikotės bent šešių pėdų atstumu vienas nuo kito, ar pasirenkate likti namuose, o ne dalyvauti gausiame susirinkime, tai yra kažkas svarbesnio nei tik savęs apsauga.
„Jūs ne tik saugote save, bet ir savo draugus bei artimuosius“, – sako daktaras Albersas. „Kadangi plitimas tarp žmonių, kurie neturi jokių COVID-19 simptomų, yra tokia didelė to dalis, jūsų socialinis atsiribojimas veiksmingai sumažina tikimybę, kad virusas gali užsikrėsti kitam asmeniui, jei jį nešiojate.
Ir svarbu užtikrinti, kad jūsų atsargus nuovargis nevirstų depresija. „Šis lėtinis stresas gali virsti depresija“, – sako ji. „Taigi, jei jaučiate, kad esate labai nusiminęs arba atsidūrėte labai neigiamoje erdvėje, naudinga pasikonsultuoti su profesionalu, nes lėtinis stresas gali virsti depresija.
Šis paskutinis punktas yra labai svarbus, nes atvejų sparčiai daugėja, kai ateiname į žiemą, kai sezoninė depresija gali apsunkinti kitas psichinės sveikatos problemas, ypač pandemijos sukeltą depresiją.
Švelnūs priminimai aplinkiniams
Žinoma, ne tik atpažįstate savo paslydimus, bet ir yra konstruktyvių būdų, kaip padrąsinti draugus ir šeimos narius, kurie gali jausti tokį patį atsargumo nuovargį. „Gera, kai galime švelniai atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės nesilaiko kai kurių saugos priemonių, kurių jie darė praeityje, ir priminti jiems, kodėl“, – sako dr. Albersas.
Tai geriausia asmeniniu lygmeniu – priminimas, kad rūpinatės jais tiek pat, kiek rūpinatės savimi. Naudodami asmenines istorijas, galbūt apie ką nors, ką pažįstate, galite perkelti diskusiją į asmeninį lygmenį ir geriau perduoti jiems rūpimus klausimus
Ir naudoti patvirtintus duomenis iš patikimo šaltinio, pvz., CDC, gali būti naudinga priemonė. „Kartais žmones labiau įtakoja faktai nei jausmai“, – pažymi daktaras Albersas. „Žvelgiant į tas diagramas ir matant, kur yra skaičiai, tai tikrai gali priminti žmonėms apie padėties rimtumą.
Atsižvelgiant į tai, kad naujas pakilimas sutampa su atostogų sezonu, svarbu persvarstyti savo planus ir priminti savo artimiesiems, kad jie tikriausiai turėtų daryti tą patį.
Gera prisiminti, sako ji, kad mes visi esame kartu. „Ilgą laiką padeda žinoti, kad tai, ką jaučiate, yra normalu – šis atsargus nuovargis yra normalus jausmas – ir jūs nesate vienintelis žmogus, kuris tai jaučia.
Žinau, kad kova su pandemijos nuovargiu gali būti sunki, bet kaip ir su daugeliu ligų, kantrybė ir atkaklumas yra svarbiausi. Nepamirškite rūpintis savimi: sveikai maitinkitės, reguliariai mankštinkitės ir skirkite laiko poilsiui. Nors ir esu gydytojas, pats jaučiu šį nuovargį, tad nepamirškite, jūs ne vieni! Išlikime stiprūs ir palaikykime vieni kitus.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus