Sveiki! Esu gydytojas, jau daugelį metų dirbantis Lietuvoje ir padedantis pacientams, susiduriantiems su stemplės sutrikimais. Nuo refliukso iki achalazijos – stemplės problemos gali pasireikšti įvairiai, sukelti nemalonius simptomus ir paveikti gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausius stemplės sutrikimus, jų rizikos faktorius, simptomus ir gydymo galimybes.
Stemplės sutrikimai paveikia jūsų stemplę – vamzdelį, kuriuo maistas iš burnos patenka į skrandį. Labiausiai paplitęs tipas yra GERD. Tokie sutrikimai kaip GERL, achalazija ir Bareto stemplė sukelia rėmenį ar rijimo sutrikimus ir padidina stemplės vėžio riziką. Vaistai kartu su mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiais gali padėti.
Apžvalga
Kas yra stemplės sutrikimai?
Stemplės sutrikimai yra būklių, turinčių įtakos stemplės veikimui, rinkinys. Jūsų stemplė – arba maisto vamzdis – yra virškinimo sistemos dalis, padedanti maistui nukeliauti iš burnos į skrandį.
Įvairios ligos gali paveikti stemplę, sukelti disfagiją arba rijimo pasunkėjimą. Dažniausias stemplės sutrikimas yra virškinimo trakto refliukso liga (GERL). GERL yra būklė, kai skrandžio rūgšties perteklius grįžta į stemplę (rūgšties refliuksas), sukeldamas uždegimą.
Kokie yra stemplės sutrikimų tipai?
Stemplės sutrikimų tipai yra šie:
- GERD: Dažniausias stemplės sutrikimas atsiranda, kai apatinis stemplės sfinkteris tinkamai neužsidaro. Dėl to skrandžio rūgštis ir jos turinys patenka atgal į jūsų stemplę.
- Achalazija: Apatinis stemplės sfinkteris neatsidaro ir neatsipalaiduoja, todėl maistas nepatenka į skrandį. Ekspertai mano, kad achalazija gali būti autoimuninė liga, tačiau tiksli priežastis nežinoma. Kažkas pažeidžia nervus, kurie kontroliuoja stemplės raumenis.
- Bareto stemplė: Žmonėms, sergantiems lėtiniu, negydytu rūgšties refliuksu, apatinės stemplės dalies gleivinė pradeda atrodyti kaip skrandžio gleivinė, o ląstelės pradeda panašėti į žarnyno ląsteles. Šie pokyčiai vyksta ten, kur susitinka stemplė ir skrandis. Ši būklė yra susijusi su didesne stemplės vėžio rizika.
- Eozinofilinis ezofagitas: Baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų eozinofilais, stemplėje tampa per daug. Rezultatas yra stemplės gleivinės uždegimas arba patinimas (ezofagitas). Ši būklė dažniau pasireiškia pacientams, sergantiems daugybe alergijų.
- Stemplės vėžys: Yra dviejų tipų stemplės vėžys: plokščialąstelinė karcinoma ir adenokarcinoma. Apskritai, rūkymas, spinduliuotė ir ŽPV infekcija padidina stemplės plokščialąstelinės karcinomos riziką, o rūkymas ir rūgšties refliuksas padidina adenokarcinomos riziką.
- Stemplės divertikulas: Išsiliejimas atsiranda silpnoje stemplės vietoje. Žmonės, sergantys achalazija, yra labiau linkę vystytis divertikulams.
- Stemplės spazmai: Stemplėje atsiranda nenormalūs raumenų spazmai (susitraukimai). Ši reta, skausminga būklė neleidžia maistui patekti į skrandį.
- Stemplės susiaurėjimai: Stemplė tampa per siaura. Maistas ir skysčiai lėtai patenka į skrandį.
- Hiatal išvaržos: Viršutinė skrandžio dalis išsikiša virš diafragmos angos ir sėdi krūtinėje. Ši būklė sukelia didesnį rūgšties refliuksą.
Simptomai ir priežastys
Kokie yra stemplės sutrikimų rizikos veiksniai?
Veiksniai, didinantys tikimybę susirgti stemplės sutrikimu, yra šie:
- Alkoholio vartojimas.
- Papildomas svoris dėl nutukimo ar nėštumo.
- Vaistai, įskaitant tam tikrus antibiotikus, antidepresantus ir skausmą malšinančius vaistus.
- Spindulinė terapija kaklui ar krūtinei.
- Rūkymas, įskaitant pasyvų rūkymą.
Kokie yra stemplės sutrikimų simptomai?
Simptomai skiriasi priklausomai nuo stemplės sutrikimo tipo. Galite patirti:
- Pilvo skausmas, krūtinės ar nugaros skausmas.
- Lėtinis kosulys ar gerklės skausmas.
- Rijimo sunkumas arba jausmas, kad maistas įstrigo gerklėje.
- Rėmuo (deginimo pojūtis krūtinėje).
- Užkimimas arba švokštimas.
- Virškinimo sutrikimas (deginimo pojūtis skrandyje).
- Regurgitacija (skrandžio rūgštis arba jo turinys stemple grįžta į burną) arba vėmimas.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojami stemplės sutrikimai?
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas įvertins jūsų simptomus ir atliks fizinį egzaminą. Jie gali jausti jūsų kaklą, kol ryjate.
Diagnostiniai stemplės sutrikimų tyrimai apima:
- Viršutinė endoskopija tiria viršutinę virškinamojo trakto dalį, naudodamas ilgą ploną taikiklį. Jūsų paslaugų teikėjas taip pat gali paimti audinių mėginius biopsijai ir ieškoti uždegimo, vėžio ir kitų ligų požymių.
- Virškinimo trakto rentgeno spinduliai (bario kregždė) naudokite vaizdus, kad pamatytumėte, kaip skystas bario tirpalas teka per stemplę ir virškinamąjį traktą.
- Stemplės manometrija matuoja, kaip gerai veikia jūsų stemplės ir apatinio stemplės sfinkterio raumenys, kai ryjate skystį.
- Stemplės pH testas matuoja skrandžio rūgšties kiekį (pH lygį) jūsų stemplėje.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydomi stemplės sutrikimai?
Gydymas skiriasi priklausomai nuo būklės. Jie gali apimti:
- Antacidiniai vaistai, protonų siurblio inhibitoriai ir histamino receptorių (H2) blokatoriai sumažinti skrandžio rūgštingumą.
- Endoskopinis išsiplėtimas atidaryti susiaurėjusią stemplę arba atpalaiduoti sfinkterio raumenį.
- Botulino toksino (Botox®) injekcijos laikinai sustabdyti stemplės spazmus arba atpalaiduoti sfinkterio raumenį.
- Ezofagektomija operacija, skirta pašalinti dalį arba visą sergančią stemplę.
- Laparoskopinė antirefliuksinė operacija (Nissen fundoplication), skirtas gydyti GERL arba hiatal išvaržą, stiprinant apatinį stemplės sfinkterį.
- Helerio miotomija ir peroralinė endoskopinė miotomija (POEM) gydyti achalaziją ir stemplės spazmus.
Prevencija
Kaip sumažinti riziką susirgti stemplės sutrikimu?
GERL arba rūgšties refliuksas gali sukelti kitus rimtesnius stemplės sutrikimus. Galite imtis šių veiksmų, kad išvengtumėte arba sumažintumėte GERL ir stemplės problemas:
- Venkite valgyti vėlai vakare ir palikite bent tris valandas nuo valgymo iki gulėjimo.
- Sumažinkite aštrų, riebų, pomidorų ar citrusinių vaisių maistą, taip pat kofeino ir gazuotų gėrimų vartojimą.
- Visą dieną valgykite mažiau, neskubėkite valgydami ir nustokite valgyti likus kelioms valandoms iki miego.
- Apribokite alkoholio vartojimą ir kreipkitės pagalbos mesti rūkyti arba nustoti vartoti tabako gaminius.
- Miegodami pakelkite lovos galvūgalį arba pakelkite galvą ant pagalvės.
- Būkite fiziškai aktyvūs ir išlaikykite sveiką svorį.
Perspektyva / Prognozė
Kokios yra stemplės sutrikimų komplikacijos?
Be tinkamo gydymo tam tikri stemplės sutrikimai, tokie kaip GERL ir achalazija, gali padidinti stemplės vėžio riziką.
Dėl regurgitacijos maistas gali patekti į trachėją (vėjamį) ir plaučius. Ši problema (vadinama aspiracija) gali sukelti plaučių uždegimą ir plaučių infekcijas. Dėl rijimo problemų taip pat labiau linkę į netinkamą mitybą ir dehidrataciją.
Kokios yra žmonių, turinčių stemplės sutrikimų, perspektyvos?
Daugelis žmonių, sergančių stemplės sutrikimais, palengvina simptomus vartodami nereceptinius ar receptinius vaistus. Tam tikroms ligoms, tokioms kaip stemplės vėžys ar achalazija, gali prireikti operacijos. Gydymas kartu su mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiais gali kontroliuoti simptomus.
Gyvenimas su
Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?
Galbūt norėsite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:
- Kokio tipo stemplės sutrikimas aš turiu?
- Kas sukėlė šį stemplės sutrikimą?
- Koks yra geriausias tokio tipo stemplės sutrikimo gydymas?
- Kokia yra gydymo rizika ir šalutinis poveikis?
- Ar man gresia kiti stemplės sutrikimai?
- Kokius mitybos ar gyvenimo būdo pokyčius galiu padaryti, kad apsaugočiau savo sveikatą?
- Ar turėčiau ieškoti komplikacijų?
Stemplės sutrikimai gali būti nemalonūs arba skausmingi. Labiausiai paplitęs tipas, GERL, sukelia rėmenį. Jei negydoma, GERL ir kai kurie kiti stemplės sutrikimai gali sukelti stemplės vėžio riziką. Vaistai dažnai pagerina simptomus ir kontroliuoja šias ligas. Dėl rimtesnių stemplės sutrikimų, tokių kaip vėžys ir achalazija, gali prireikti operacijos. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti mitybos ir gyvenimo būdo pokyčius, kad sumažintų diskomforto ir rimtų komplikacijų riziką.
Taigi, mieli skaitytojai, kaip ir minėjau, stemplės sutrikimai – ne juokų darbas. Svarbu atpažinti simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją. Atminkite, ilgametė mano, kaip gydytojo, patirtis rodo, kad dažnu atveju ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti išvengti rimtesnių problemų ateityje. Rūpinkitės savimi ir savo sveikata!
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus