Sveiki! Esu gydytojas, daugybę metų dirbantis su pacientais Lietuvoje. Turbūt esate girdėję posakį „jaučiu smeigtukus ir adatas” – tai dažnas nusiskundimas, galintis signalizuoti apie įvairias būkles, pradedant paprastu nutirpimu ir baigiant rimtesnėmis nervų sistemos problemomis.
Tikėtina, kad užmigote viena iš savo galūnių. Galbūt taip nutiko po to, kai per ilgai sėdėjote sukryžiavus koją arba per naktį miegate ant rankos. Ir kai ta galūnė pradeda „pabusti“, vėlesnis smeigtukų ir adatų pojūtis gali būti nuo silpno kutenimo iki visiškai nemalonaus. Tačiau po kelių minučių jis palaipsniui praeina.
Taip pat žinomas kaip parestezija, šis tirpimo ir dilgčiojimo pojūtis būdingas, kai galūnė per ilgai ilsisi tam tikroje padėtyje, spaudžiant rankos ar kojos nervą.
Tačiau yra atvejų, kai smeigtukai yra pastovesni ir gali būti kažko kito požymis, pavyzdžiui, suspausto nervo ar neurologinio sutrikimo.
Neuroraumenų specialistas Kerry Levin, MD, paaiškina, kas yra šis smeigtuko jausmas ir ką turėtumėte daryti, kai pajutote simptomus.
Kur gali atsirasti toks smeigtuko jausmas?
Jei kada nors patyrėte dilgčiojimą, tikriausiai jautėte dilgčiojimą galūnėje, kurią darėte spaudimą.
Dažniausios vietos, kuriose gali atsirasti smeigtukų ir adatų, yra jūsų:
- Ginklai.
- Rankos.
- Pėdos.
- Kojos.
Kai kurie žmonės gali jausti smeigtukų pojūtį tokiose srityse kaip burna ar krūtinė, tačiau tai greičiausiai reiškia, kad simptomas gali atsirasti dėl kitokios priežasties.
Kas sukelia smeigtukus ir adatas?
Taigi, kas tiksliai vyksta jūsų galūnėje, kai pajuntate staigų dilgčiojimą ir tirpimą, kaip dilgčiojimą ir adatą?
Šį reiškinį gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant specifines sąlygas arba fizinius sužalojimus. Dilgčiojimo pojūtis atsiranda dėl smegenų, nervų ar nugaros smegenų dirginimo, kuris gali būti laikinas arba ilgalaikis.
Jei jaučiate smeigtukų ir adatų dilgčiojimą, čia yra keletas galimų priežasčių:
Užblokuota kraujotaka dėl slėgio
Dažniausia klasikinio smeigtuko jausmo priežastis yra ne tokia būklė, o labiau universalus jausmas, kurį daugelis iš mūsų patyrė savo kūne. Tai yra tada, kai staiga pajusite dilgčiojimą ar tirpimą, kai darote spaudimą tam tikroje kūno vietoje.
Štai kodėl taip nutinka: jei ilgą laiką sėdėjote tam tikroje padėtyje arba užmigote ant rankos, tada kraujo tekėjimas į tą vietą užblokuojamas. Dėl to jūsų galūnė „užmiega“, nes blokuojami nervinių signalų keliai.
Kai pradedate judėti iš šios padėties, kraujas pradeda veržtis atgal, o tada nerviniai signalai pradeda skleisti visus vienu metu, sukeldami dilgčiojimą, šiek tiek kutenimą paveiktoje vietoje. Iš esmės tas erzinantis jausmas yra jūsų galūnės „pabudimas“.
Suspaustas nervas
Nuolatinis spyglių ir adatų pojūtis vienoje galūnėje, pėdoje ar rankoje, gali būti nervo suspaudimo dėl suspausto nervo požymis – dažniausiai dėl sužalojimo, pvz., disko išvaržos, arba dėl pagrindinės būklės, pvz., reumatoidinio artrito.
Suspaustas nervas gali sukelti nuolatinį dilgčiojimo pojūtį, panašų į tai, ką jaučiate galūnei užmiegant, tačiau taip pat pajusite lydinčius simptomus, tokius kaip raumenų silpnumas ir aštrus, nuobodus skausmas pažeistoje vietoje.
Išialgija
„Išialikas“ yra terminas, vartojamas apibūdinti pojūtį, atsirandantį dėl suspaustos stuburo nervinės šaknelės, dažniausiai 5-ajame juosmens arba pirmame stuburo kryžmens lygyje. Esant tokiai aplinkai, sustingimas ir smeigtukai gali numušti koją nuo nugaros ar sėdmenų iki blauzdos ar pėdos. Tai gali lemti sužalojimas, pvz., paslydęs diskas arba artritas, spaudžiantis nervinę šaknį.
Periferinė neuropatija
Kita būklė, kuri dažnai siejama su smeigtukų pojūčiu, yra periferinė neuropatija – būklė, pažeidžianti pėdų ar rankų nervus. Šią būklę dažnai sukelia tokios sąlygos kaip diabetas, vitaminų trūkumas ar alkoholio vartojimo sutrikimas. Kai kurie vaistai taip pat gali sukelti periferinę neuropatiją, įskaitant antibiotikus ir chemoterapiją.
Daktaras Levinas pabrėžia, kad kai abiejų pėdų tirpimo ar dilgčiojimo simptomai yra nuolatiniai, tai gali būti periferinės neuropatijos požymis. Be to, jūs taip pat patirsite kitus simptomus, tokius kaip silpnumas, disbalansas ir raumenų atrofija.
Hiperventiliacija
Kai nervinamės, natūralu, kad kvėpuojame greičiau. Kai ši reakcija įgauna savo gyvenimą, ji vadinama hiperventiliacija. Kai sunku, tai gali jaustis kaip panikos priepuolis. Natūralus šios reakcijos bruožas yra smeigtukų ir spyglių pojūtis aplink lūpas, pėdas ir rankas.
Išsėtinė sklerozė
Kai kuriais atvejais dilgčiojimas ir adatos gali būti išsėtinės sklerozės požymis. Esant tokiai situacijai, šiuos pojūčius sukelia smegenų ar nugaros smegenų pažeidimai.
Smeigtukus ir adatas gali sukelti išsėtinė sklerozė, jei taip pat pasireiškia lydintys simptomai, pavyzdžiui:
- Pusiausvyros praradimas.
- Raumenų spazmai.
- Raumenų silpnumas.
- Nuovargis.
Jei jaučiate kurį nors iš aukščiau išvardytų simptomų arba ilgą laiką jaučiate šį dilgčiojimą, svarbu apie tai pasikalbėti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Kada kreiptis į gydytoją
Smeigtukų ir adatų pojūtis paprastai yra nekenksmingas ir laikinas, nors ir erzinantis. Tačiau yra keletas pagrindinių požymių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, kad įsitikintumėte, jog šis jausmas neperspėja jūsų kūno apie ką nors rimtesnio. Jei neseniai pradėjote vartoti naują receptą ir pastebėjote, kad šie simptomai atsiranda iš niekur, būtinai pasikalbėkite su savo paslaugų teikėju apie tai, ką patiriate.
Apskritai, turėtumėte kreiptis į gydytoją, jei jūsų smeigtukų pojūtis yra susijęs su tokiais simptomais kaip:
- Raumenų silpnumas.
- Drebulys.
- Dvigubas regėjimas ir (arba) galvos svaigimas.
- Sunku kvėpuoti ar kalbėti.
- Sunku vaikščioti.
- Pertraukęs miegą.
- Staigus ir be akivaizdžios priežasties jaučiamas dilgčiojimo ar tirpimo pojūtis.
Jei jaučiate tam tikrus lydinčius simptomus, o smeigtukų jausmas nepraeina po ilgo laiko, turėtumėte kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kad jį patikrintumėte. Jei jūsų kūnas įspėja jus apie traumą ar kitą su nervais susijusią ligą, geriausia kuo greičiau tai išsiaiškinti.
Taigi, mieli skaitytojai, tas „smeigtukų ir adatų” jausmas, nors dažnai nekaltai trumpalaikis, kartais gali signalizuoti ir rimtesnes problemas. Jei jaučiate jį dažnai arba jis tęsiasi ilgai, nedelskite ir kreipkitės į savo gydytoją. Geriau pasitikrinti ir ramiai miegoti, tiesa?
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus