Maitinimo sindromas: simptomai, gydymas ir rizikos veiksniai

Sveiki! Jau daugybę metų dirbu gydytoju čia, Lietuvoje ir esu matęs įvairiausių ligų. Šiandien noriu pakalbėti apie „maitinimo sindromą”. Nors pavadinimas skamba kiek keistai, tai rimta būklė, galinti pasireikšti po sunkios ligos ar operacijos. Pastebėję staigų svorio kritimą, silpnumą ar apetito stoką, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime simptomus, gydymą ir rizikos veiksnius, susijusius su maitininimo sindromu.

Maitinimo sindromas gali atsirasti, kai žmogus, kuris buvo prastai maitintas, vėl pradeda maitinti. Jei maistas įvedamas per greitai, tai gali sukelti rimtų komplikacijų. Taip nutinka dėl to, kaip mūsų kūnas keičiasi, kai jiems trūksta maistinių medžiagų. Kai pradedame maitinimą, jie turi pasikeisti atgal, bet gali neturėti reikiamų išteklių.

Apžvalga

Maitinimo sindromas jūsų kūne gali pasireikšti įvairiais būdais.

Kas yra maitinimo sindromas?

Maitinimo sindromas gali atsirasti, kai netinkamai maitinamas žmogus vėl pradeda maitinti. Netinkama mityba reiškia, kad jūsų organizmui trūksta maistinių medžiagų. Kai jūsų kūnas vėl bando metabolizuoti maistines medžiagas, jūsų kūno cheminėje sistemoje gali atsirasti didelių pokyčių, susijusių su elektrolitų trūkumu. Jie gali sukelti pavojingų komplikacijų, paveiktų jūsų raumenis, plaučius, širdį ir smegenis.

Kas paveikia maitinimosi sindromą?

Maitinimo sindromas gali turėti įtakos visiems, kurie pradėjo maitintis po to, kai buvo prastos mitybos. Jei nevalgote pakankamai, galite būti prastos mitybos. Tam tikros sveikatos būklės taip pat gali sukelti netinkamą mitybą. Jie gali turėti įtakos jūsų apetitui arba gebėjimui pasisavinti maistines medžiagas iš maisto. Kai kurie netinkamos mitybos ir maitinimo sindromo rizikos veiksniai yra šie:

• Neseniai neteko daugiau nei 10 % kūno svorio.
• Maisto trūkumas ilgiau nei septynias dienas su streso ir išsekimo požymiais.
• Valgymo sutrikimai, tokie kaip nervinė anoreksija ir nervinė bulimija.
• Malabsorbcijos sutrikimai, tokie kaip lėtinis pankreatitas ir uždegiminė žarnyno liga.
• Ilgalaikis parenterinis maitinimas (maitinimas per IV).
• Vėžys ir chemoterapija.
• Nekontroliuojamas diabetas.
• Lėtinis alkoholio vartojimas.
• Lėtinis per didelis antacidinių vaistų ar diuretikų vartojimas.

Kaip pasireiškia maitinimo sindromas?

Kai jūsų organizmui trūksta maistinių medžiagų, jis imasi tam tikrų pokyčių, kad prisitaikytų. Jis keičia jo metabolizmą – būdą, kaip maistą paverčia energija. Vietoj angliavandenių iš maisto jūsų kūnas metabolizuoja savo riebalus ir raumenis. Taip pat sulėtėja medžiagų apykaita. Jūsų ramybės būsenos medžiagų apykaitos greitis – kiek energijos išleidžiate ramybės būsenoje – sumažėja net 20%.

Šio tipo medžiagų apykaita užima mažiau išteklių. Jame nenaudojami mikroelementai – vitaminai, mineralai ir elektrolitai – taip, kaip tai daro normali medžiagų apykaita. Tačiau kai prasideda maitinimas, prasideda ir normali angliavandenių apykaita. Jūsų kūnas giliai pasiekia kišenes, kad gautų mikroelementų, reikalingų darbui atlikti. Jei jūsų parduotuvėse per mažai, dabar pajusite poveikį.

Simptomai ir priežastys

Kokia yra maitinimosi sindromo priežastis?

Tai sukelia per mažas tam tikrų mikroelementų atsargas jūsų kūne. Jūsų parduotuvėse mažai, kai buvote prastai maitintasi. Dažniausiai naudojamos maistinės medžiagos yra fosforas, kalis ir magnis. Kai pradedate maitinti, jūsų ląstelės reikalauja šių elektrolitų, kad galėtų metabolizuoti maistą. Tai sukelia rimtus jūsų kūno chemijos pokyčius.

Jūsų turimi elektrolitai greitai juda iš kraujo į ląsteles. Tačiau kadangi jūs neturite pakankamai, šis pokytis palieka mažą jų kiekį jūsų kraujyje. Žemas elektrolitų kiekis kraujyje vadinamas „trūkumu“. Jie pašalina jūsų kūno chemiją. Elektrolitų trūkumas sukelia daugybę įvairių komplikacijų, kurios gali atsirasti esant maitinimo sindromui.

Kokie yra maitinimo sindromo simptomai?

Maitinimo sindromas gali pasireikšti įvairiais būdais. Dažniausia forma yra ūmus fosfatų trūkumas. Tačiau gali prisidėti ir kiti trūkumai bei disbalansas.

Fosfatų trūkumas

Fosforo trūkumas (hipofosfatemija) yra dažniausias maitinimosi sindromo požymis. Fosfatų trūkumas veikia ląstelių procesus visame kūne. Tai gali sukelti:

• Raumenų silpnumas.
• Sunku kvėpuoti.
• Dvigubas matymas.
• Rijimo problemos.
• Priepuoliai.
• koma.
• Kardiomiopatija (širdies silpnumas).

Jei turite sunkių simptomų, fosfatų trūkumas gali sukelti organų nepakankamumą, kuris gali būti mirtinas.

Magnio trūkumas

Magnis yra svarbus medžiagų apykaitos veiksnys. Magnio trūkumas (hipomagnezemija) veikia visus jūsų kūno organus. Tai gali atrodyti taip:

• Pykinimas ir vėmimas.
• Anoreksija.
• Drebulys.
• Raumenų spazmai.
• Priepuoliai.
• koma.
• Širdies išemija.
• Nenormalūs širdies ritmai (aritmija).

Kalio trūkumas

Lengvas kalio trūkumas (hipokalemija) gali nesukelti simptomų. Tačiau rimtesnis trūkumas gali sukelti:

• Raumenų silpnumas.
• Raumenų mėšlungis.
• Nuovargis.
• Sunkus vidurių užkietėjimas dėl paralyžiuoto žarnyno judėjimo.
• Aritmija.
• Kvėpavimo nepakankamumas.

Tiamino (vitamino B1) trūkumas

Tiamino trūkumą ypač sukelia angliavandenių maitinimas. Tai gali sukelti sunkių neurologinių simptomų, įskaitant:

• Deliriumas.
• Regėjimo problemos.
• Hipotermija.
• Ataksija (pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai).
• Amnezija.
• Konfabuliacija (klaidingų prisiminimų kūrimas).

Kūno skysčių sutrikimai

Metaboliniai pokyčiai gali paveikti natrio ir vandens pusiausvyrą jūsų organizme. Maitinant tai gali sukelti skysčių perteklių arba dehidrataciją. Tai gali sukelti:

• Hipotenzija (žemas kraujospūdis).
• Raumenų spazmai.
• Plaučių edema (skysčių susidarymas plaučiuose).
• Inkstų funkcijos sutrikimas.
• Stazinis širdies (širdies) nepakankamumas.
• Priepuoliai.

Cukraus kiekio kraujyje problemos

Gliukozės atkūrimas maitinimo metu gali sukelti hiperglikemiją (didelį cukraus kiekį kraujyje). Tai gali sukelti:

• Galvos skausmas.
• Neryškus matymas.
• Dažnas šlapinimasis.
• Nuovargis.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas maitinimo sindromas?

Maitinimo metu jūsų sveikatos priežiūros komanda patikrins jūsų gyvybinius požymius. Jei atsiras kokių nors nukrypimų ar simptomų, jie ištirs atlikdami kraujo tyrimą. Tai padės jiems nustatyti konkrečius jūsų disbalansus ir jų sunkumą.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas maitinimo sindromas?

Prieš pradėdami maitinimą, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai atliks kraujo tyrimą. Jie išmatuos jūsų elektrolitų lygį, kad nustatytų bet kokius trūkumus. Tada jie įtrauks trūkstamus mikroelementus į jūsų mitybos formulę. Idėja yra pirmiausia pakeisti trūkstamus mikroelementus. Tada jūsų kūnas bus geriau pasirengęs metabolizuoti angliavandenius.

Tačiau elektrolitų trūkumas ne visada bus rodomas atliekant pradinį kraujo tyrimą. Kadangi maitinimas dar neprasidėjo, jūsų kūnas dar nežino, kad jam reikės tų elektrolitų. Didelis elektrolitų poslinkis iš jūsų kraujo į jūsų ląsteles dar neįvyko. Dėl šios priežasties kartais trūkumai pasirodo tik prasidėjus maitinimui.

Jūsų sveikatos priežiūros komanda ir toliau stebės, ar nėra simptomų. Jie taip pat kasdien išmatuos jūsų elektrolitų kiekį. Maitinimo sindromas dažniausiai pasireiškia per pirmąsias penkias maitinimo dienas. Jei atsiranda simptomų, jūsų sveikatos priežiūros komanda sulėtins jūsų maitinimą. Jie sumažins angliavandenių kiekį jūsų formulėje. Jie gali pakeisti trūkstamas maistines medžiagas per IV į kraują.

Kaip greitai po gydymo pasijusiu geriau?

Kai jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atpažįsta maitinimo sindromą, jis gali nedelsiant jį ištaisyti. Tačiau maitinimo procesas užtrunka ilgiau. Pradiniam mikroelementų trūkumui gydyti gali prireikti kelių savaičių.

Prevencija

Kaip galiu sumažinti maitinimosi sindromo riziką?

Ne visada įmanoma išvengti maitinimo poreikio, tačiau galite imtis tam tikrų atsargumo priemonių.

• Jei sergate lėtine liga, sukeliančia netinkamą mitybą, pasirūpinkite jos gydymu. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti papildų, tokių kaip vitaminai ir mineralai, kurie padėtų pakeisti trūkstamas maistines medžiagas.
• Jei badaujate ilgai, patartina tai daryti prižiūrint gydytojui.
• Nevartokite per daug alkoholio, narkotikų ar receptinių vaistų. Jei kurį nors iš jų vartojate reguliariai, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kad jis atliktų bendrą patikrinimą ir atliktų kraujo tyrimą.

Perspektyva / Prognozė

Ar galite išgyventi maitinimo sindromą?

Maitinimo sindromo komplikacijos gali baigtis mirtimi, tačiau paprastai jos būna ne tokios sunkios. Kai jūsų sveikatos priežiūros komanda ištaisys susijusį disbalansą, dauguma simptomų yra grįžtami.

Maitinimo sindromas yra netinkamos mitybos gydymo komplikacija. Tai jau yra stresinė būsena, kurią jūsų kūnas turi ištverti. Tai gali atrodyti prieštaringa, tačiau per greitas gydymas gali būti žalingas. Maitinimas yra subtilus ir sudėtingas procesas. Idealiu atveju tai turėtų būti medicininė priežiūra. Medicininio maitinimo metu jūsų sveikatos priežiūros komanda jus atidžiai stebės. Jie stengsis užkirsti kelią maitinimo sindromui ir prireikus bus pasirengę jį valdyti.

Taigi, mieli skaitytojai, maitinantis krūtimi yra nuostabi patirtis, bet kartais gali kilti ir sunkumų. Svarbiausia – atpažinti „maitinančio sindromo“ simptomus ir laiku kreiptis pagalbos. Atminkite, jūs ne vieni! Gydymas dažniausiai nesudėtingas, o jo nauda – milžiniška. Rūpinkitės savimi ir savo mažyliais!