Sklandumo sutrikimas: kas tai yra, tipai, simptomai ir gydymas

Sveiki! Esu gydytojas, jau daug metų dirbantis čia, Lietuvoje. Šiandien pakalbėsime apie „sklandumo sutrikimą“. Galbūt girdėjote jį vadinant mikčiojimu? Tai dažnas kalbos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiais simptomais – nuo užstrigimo ant žodžių iki jų kartojimo. Gera žinia ta, kad yra būdų, galinčių padėti suvaldyti mikčiojimą. Jei Jus ar Jūsų artimąjį kamuoja šis sutrikimas, skaitykite toliau – supažindinsiu su skirtingais tipais, simptomais ir gydymo galimybėmis!

Sklandumo sutrikimas yra tada, kai žmogus turi lėtinių, pasikartojančių nuolatinės kalbos problemų. Yra du pagrindiniai tipai: mikčiojimas ir netvarka. Sklandumo sutrikimo požymiai ir simptomai kiekvienam žmogui skiriasi. Kalbos kalbos patologas gali diagnozuoti būklę ir išmokyti jus, kaip geriau kontroliuoti savo kalbą.

Apžvalga

Kas yra sklandumo sutrikimas?

Sklandumas – tai žmogaus kalbos srautas. Žmogus sklandžiai kalba, kai kalba nuolat ir sklandžiai. Sklandumo sutrikimas apima lėtinius ir pasikartojančius kalbos sutrikimus.

Sklandumo sutrikimas gali dažnai sukelti:

• Pauzės kalboje.
• Ilgesni garsai, nei laikomi įprastais.
• Garso, skiemenų ar žodžių pakartojimai.
• Neįprastas kalbėjimo greitis ar ritmas.

Sklandumo sutrikimai gali sukelti socializacijos, mokymosi ir psichinės sveikatos problemų.

Kokie yra sklandumo sutrikimų tipai?

Yra du pagrindiniai sklandumo sutrikimų tipai: mikčiojimas ir netvarka.

Jei mikčiojate, gali atrodyti, kad bandote pasakyti skiemenį ar žodį, bet tai neišeina. Jei netvarka, galite kalbėti greitai, sujungdami žodžius arba nukirsdami žodžių dalis.

Mikčiojimas yra dažnesnis nei netvarkingumas. Žmogus gali patirti abu vienu metu.

Kas gali patirti mikčiojimą ar netvarką?

Sklandumo sutrikimai gali turėti įtakos visiems, tačiau dažnai jie prasideda vaikystėje. Jie dažniau pasitaiko vaikams, gimus priskirtiems vyrams, nei vaikams, kuriems gimus paskirta moteris.

Atrodo, kad jie dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems:

• Klausos apdorojimo sutrikimas, klausos problemos rūšis.
• Dėmesio stokos/hiperaktyvumo sutrikimas.
• Autizmo spektro sutrikimas.
• Mokymosi sutrikimai.
• Tourette sindromas.

Kaip dažni sklandumo sutrikimai?

Sklandumo sutrikimai yra dažni. Mokslininkai nežino, kiek žmonių jie paveikia, nes apie juos pranešama retai.

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia sklandumo sutrikimus?

Mokslininkai vis dar tiria, kas sukelia sklandumo sutrikimus. Kai kurie tyrimai parodė, kad gali būti susiję genetiniai ir neurologiniai veiksniai.

Kokie yra sklandumo sutrikimo požymiai ir simptomai?

Mikčiojimas ir netvarka apima tam tikrus kalbos srauto pertrūkius.

Mikčiojimo požymiai ir simptomai

• Tylos laikotarpiai, kai žmogus bando pradėti sakinį, bet negali pradėti garso, kurį nori ištarti.
• Garsai, kurie laikomi per ilgai (pvz., „I sssssss-make what you mean“).
• Pasikartojantys skiemenys arba žodžiai (pvz., „Išduok man tą bbbbb-knygą“ arba „Kas-kas-kas-kas paskambino?“).

Netvarkos požymiai ir simptomai

• Dviejų žodžių sutraukimas į vieną (pvz., „Išjunkite televizorių“).
• Pernelyg daug kalbos pertraukimų (pavyzdžiui, „hm“, „uh“ ir „you know“).
• Dažnas kalbos pataisymas sakinių viduryje (pvz., „Norėčiau eiti, ar galiu eiti?“).
• Kalbos „labirintų raštai“, kuriuos reikia pasukti daug kartų, kad būtų pasiekta esmė (pavyzdžiui: „Aš turiu eiti nusipirkti suknelės… Aš išeinu penktadienį ir neturiu kuo apsirengti… Einu apsipirkti, kad nusipirkčiau ką nors šiai datai turiu.“).
• Skiemenų ar žodžių praleidimas (pvz., „labai“, o ne „laimei“).
• Kalbos dažnis arba ritmas, kuris skamba greitai, netaisyklingai arba trūkčiojantis.
• Netikėtos pauzės sakinių viduryje (pvz., „Ar nori… ateiti į kiną?“).

Asmuo, turintis sklandumo sutrikimą, taip pat gali imtis tam tikro elgesio, bandydamas nuslėpti problemą, pavyzdžiui:

• Vengti tam tikrų žodžių, kurie linkę sukelti mikčiojimą ar netvarką.
• Kosėjimas, gerklės valymas arba žiovulys, kad atitrauktų dėmesį nuo sutrikimo.
• Uždengti burną, mirksėti akimis ar linktelėti galva.
• Dažnai apsimeta, kad pamiršta, ką norėjo pasakyti.
• Nekalbėti arba vengti situacijų, kai gali tekti kalbėti.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas sklandumo sutrikimas?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas paprastai gali diagnozuoti sklandumo sutrikimą, remdamasis požymių ir simptomų aptarimu. Tai gali būti kitos sveikatos būklės, kalbos sutrikimų šeimos istorija ir sklandumo problemų poveikis jūsų gyvenimui.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali pasikonsultuoti su kalbos patologu (SLP), kalbos, kalbos ir komunikacijos problemų ekspertu. Jie gali padėti atskirti sklandumo sutrikimą nuo kitų kalbos sutrikimų, tokių kaip artikuliacijos sutrikimas.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas arba SLP taip pat gali pasikalbėti su jūsų vaiko mokytojais ir kitais šeimos nariais. Tai gali padėti jiems įvertinti visas susijusias mokymosi, socializacijos ar psichinės sveikatos problemas (pvz., nerimą). Jei jūsų paslaugų teikėjas arba SLP mano, kad jūsų vaikui gali būti naudinga papildoma parama, jie gali nukreipti jus į elgesio terapiją (konsultavimą).

Valdymas ir gydymas

Koks yra sklandumo sutrikimo gydymas?

Norėdami gydyti sklandumo sutrikimą, jūsų SLP rekomenduos kalbos terapiją. Terapija apima kalbos ir praktikos strategijų kūrimą namuose ir socialinėse situacijose.

Kalbos terapijos metu jūsų SLP naudoja įvairias veiklas ir pratimus, kurie jums padės:

• Kontroliuokite kvėpavimą, kad pagerintumėte savo kalbą.
• Išmokite kalbėdami įterpti natūralias pauzes, kurios gali padėti pereiti prie kitos žodžio ar sakinio dalies.
• Sumažinkite kitą elgesį, susijusį su sklandumo sutrikimu, pvz., kosulį ir mirksėjimą.
• Sumažinkite stresą ir neigiamus jausmus, susijusius su kalbėjimu.
• Lėtinkite ir susikoncentruokite į atskirus garsus, skiemenis ir žodžius.
• Kalbėkite sklandžiau ir sklandžiau.
• Pasikalbėkite su kitais apie tai, kaip jie gali padėti jums geriau bendrauti (pavyzdžiui, duoti laiko užbaigti sakinius).
• Naudokite trumpesnius, aiškesnius sakinius.

Prevencija

Kaip galiu išvengti sklandumo sutrikimo?

Kadangi mokslininkai nėra tikri, kas sukelia sklandumo sutrikimus, šiuo metu nėra jokių strategijų, kaip jų išvengti.

Perspektyva / Prognozė

Kokios yra sklandumo sutrikimų turinčio žmogaus perspektyvos?

Daugelis žmonių, turinčių sklandumo sutrikimų, mano, kad kalbos terapija padeda jiems pagerinti sklandumą arba įveikti mikčiojimą ar netvarką.

Net ir po gydymo sklandumo sutrikimo požymiai ir simptomai gali vėl atsirasti, ypač streso metu. Naudinga ir toliau praktikuoti strategijas, kurias išmokote kalbos terapijos metu.

Gyvenimas su

Kaip geriausiai išmokti susidoroti su sklandumo sutrikimu?

Jei kas nors, ką žinote, turi sklandumo sutrikimą, išbandykite šias strategijas, kad padėtumėte jiems geriau susidoroti:

• Būkite malonūs, kantrūs ir palaikantys. Duokite žmogui laiko užbaigti sakinius ir mintis. Nedarykite sprendimų ar komentarų.
• Raskite išteklių, kurie gali padėti. Pavyzdžiui, valstybinės mokyklos turi teikti specialias paslaugas ir apgyvendinimą mokiniams, kuriems diagnozuoti kalbos sutrikimai.
• Ieškokite pagalbos asmeniškai arba internete. Sklandumo sutrikimai yra dažni, o mikčiojantiems ar netvarkingiems žmonėms ir jų artimiesiems yra sukurtos paramos grupės.

Sklandumo problemos, tokios kaip mikčiojimas ar netvarka, sutrikdo natūralų kalbos eigą. Jei jūs ar jūsų vaikas turite sklandumo sutrikimo požymių, pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Kalbos terapija gali padėti jums geriau bendrauti ir mažiau nerimauti dėl kalbėjimo.

Taigi, mieli skaitytojai, kaip matome, sklandumo sutrikimas – ganėtinai dažnas sveikatos iššūkis, bet laiku pastebėjus simptomus ir kreipiantis į specialistus, galima sėkmingai kontroliuoti ir gyventi visavertį gyvenimą. Atminkite, kad kiekvienas atvejis individualus, tad svarbiausia – pasitikėti savo gydytoju ir laikytis jo rekomendacijų.