Šizotipinis asmenybės sutrikimas: simptomai ir gydymas

Sveiki! Esu patyręs gydytojas, ilgus metus dirbantis Lietuvoje ir susiduriantis su įvairiausiomis psichinės sveikatos problemomis. Šiandien noriu pakalbėti apie šizotipinį asmenybės sutrikimą – būklę, kuri neretai lieka nepastebėta. Nors ir rečiau sutinkamas, šis sutrikimas gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimą, pasireiškiant neįprastu mąstymu, elgesiu ir bendravimu. Šiame straipsnyje aptarsime šizotipinio asmenybės sutrikimo simptomus bei gydymo galimybes, padėsiančias gyventi pilnavertį gyvenimą.

Šizotipinis asmenybės sutrikimas (STPD) yra psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingas nuolatinis intensyvaus diskomforto požymis santykiuose ir socialinėje sąveikoje. Žmonėms, sergantiems STPD, būdingos neįprastos mintys, kalba ir elgesys, kurie paprastai trukdo jiems užmegzti ir palaikyti santykius.

Apžvalga

Kas yra šizotipinis asmenybės sutrikimas?

Šizotipinis asmenybės sutrikimas (STPD) yra psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingas nuolatinis intensyvaus diskomforto modelis, susijęs su artimais santykiais ir socialine sąveika. Jei sergate STPD, galite turėti iškreiptą požiūrį į tikrovę, prietarus ir neįprastą elgesį. Jūsų santykiams greičiausiai trukdo šie simptomai.

Šizotipinis asmenybės sutrikimas yra viena iš būklių grupės, vadinamos „A klasterio“ asmenybės sutrikimais, kurie apima neįprastą ir ekscentrišką mąstymą ar elgesį. Asmenybės sutrikimai yra lėtiniai (ilgalaikiai) disfunkciniai elgesio modeliai, kurie yra nelankstūs, paplitę ir sukelia socialinių problemų bei kančių.

Žmonės, turintys šizotipinį asmenybės sutrikimą, paprastai demonstruoja neįprastą elgesį, keistą kalbą ir magiškus įsitikinimus. Galbūt nesuvokiate, kad jūsų elgesys yra neįprastas ar problemiškas.

Kai kurie žmonės, turintys šizotipinį asmenybės sutrikimą, vėliau suserga šizofrenija.

Kuo skiriasi šizoidiniai ir šizotipiniai asmenybės sutrikimai ir šizofrenija?

Šizoidinis asmenybės sutrikimas (ScPD) yra psichinės sveikatos būklė, kuriai būdingas nuoseklus atsiribojimas nuo socialinių santykių ir bendras nesidomėjimas jais. Tai skiriasi nuo šizotipinio asmenybės sutrikimo (STPD), nes STPD sergantys žmonės patiria didelį diskomfortą dėl asmeninių santykių, o ne nesidomi jais.

Žmonės su STPD taip pat turi savotiškų minčių ir elgesio, pavyzdžiui, magiško mąstymo, o žmonės, sergantys ScPD, paprastai neturi.

Daugelis tyrinėtojų mano, kad šizotipinis asmenybės sutrikimas yra vienas iš šizofrenijos spektro sutrikimų, kuris taip pat apima trumpalaikį psichozinį sutrikimą, šizofreninį sutrikimą, šizoafektinį sutrikimą ir kliedesinį sutrikimą.

Tačiau šizotipinis asmenybės sutrikimas skiriasi nuo šizofrenijos, nes STPD sergantys žmonės neturi psichozinių simptomų, tokių kaip haliucinacijos ir kliedesiai, kurie yra šizofrenijos požymiai.

Šizofrenija neigiamai veikia kažkieno kasdienes funkcijas daug labiau nei šizotipinis asmenybės sutrikimas.

Kam paveikia šizotipinis asmenybės sutrikimas?

Dauguma asmenybės sutrikimų, įskaitant šizotipinį asmenybės sutrikimą (STPD), prasideda paauglystėje, kai asmenybė toliau vystosi ir bręsta.

STPD šiek tiek labiau paveikia žmones, kuriems gimimo metu priskirti vyrai, nei žmonėms, kuriems gimus paskirta moteris.

Kaip dažnas šizotipinis asmenybės sutrikimas?

Šizotipinis asmenybės sutrikimas yra gana retas. Ja serga maždaug 3–5 % žmonių Jungtinėse Valstijose.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra šizotipinio asmenybės sutrikimo požymiai ir simptomai?

Žmonės, turintys šizotipinį asmenybės sutrikimą, patiria didelį diskomfortą ir baimę socialinėse situacijose. Jums gali kilti daug sunkumų užmegzdami artimus santykius ir juos palaikydami, iš dalies dėl iškreiptos socialinės sąveikos interpretacijos, taip pat dėl ​​keisto socialinio elgesio.

Jei turite šizotipinį asmenybės sutrikimą, galite:

• Turėkite stiprų socialinį nerimą ir prastus socialinius santykius.
• Neturėkite artimų draugų ar patikėtinių, išskyrus pirmos eilės giminaičius.
• Pasižymi savitu elgesiu ir manieromis.
• Turėkite keistų minčių ir kalbėkite, pavyzdžiui, vartokite pernelyg abstrakčias ar konkrečias frazes arba vartojate frazes ar žodžius neįprastais būdais.
• Turėkite neįprastos suvokimo patirties ir magiškų įsitikinimų, pavyzdžiui, manydami, kad jie turi ypatingų paranormalių galių.
• Neteisingai interpretuokite įprastas situacijas ar įvykius kaip turinčius jiems ypatingą reikšmę (nuorodos idėja).
• Būkite paranojiški ir įtarūs dėl kitų ketinimų.
• Sunku tinkamai reaguoti į socialinius signalus, pavyzdžiui, palaikyti akių kontaktą.
• Trūksta motyvacijos ir nepasieki švietimo ir darbo srityse.

Asmuo, sergantis STPD, paprastai neturi supratimo apie tai, kaip jų mintys ir elgesys veikia kitus.

Kas sukelia šizotipinį asmenybės sutrikimą?

Asmenybės sutrikimai, įskaitant šizotipinį asmenybės sutrikimą, yra viena iš mažiausiai suprantamų psichikos sveikatos sutrikimų. Tyrėjai vis dar bando išsiaiškinti tikslią jų priežastį, tačiau mano, kad jie atsiranda dėl kelių veiksnių.

Tyrėjai mano, kad šizotipinio asmenybės sutrikimo (STPD) priežastis daugiausia yra biologinė ir genetinė, nes jai būdingi daugelis šizofrenijai būdingų smegenų pokyčių. STPD taip pat dažniau pasitaiko šizofrenija ar A klasterio asmenybės sutrikimais sergančių žmonių biologiniams giminaičiams, o tai rodo genetinį ryšį.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas šizotipinis asmenybės sutrikimas?

Asmenybė toliau vystosi vaikystėje, paauglystėje ir ankstyvoje pilnametystėje. Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai diagnozuoja šizotipinį asmenybės sutrikimą tik po 18 metų amžiaus.

Asmenybės sutrikimus, įskaitant šizotipinį asmenybės sutrikimą, gali būti sunku diagnozuoti, nes dauguma asmenybės sutrikimą turinčių žmonių nemano, kad jų elgesys ar mąstymas turi problemų, ir nemano, kad jiems reikia keisti savo elgesį.

Kai jie kreipiasi pagalbos, tai dažnai lemia kartu egzistuojančios sąlygos, tokios kaip nerimas ar depresija, o ne pats sutrikimas. Šių dviejų psichikos sveikatos sutrikimų dažnis yra ypač didelis tarp žmonių, turinčių šizotipinį asmenybės sutrikimą.

Kai psichikos sveikatos specialistas, pavyzdžiui, psichologas ar psichiatras, įtaria, kad kažkas gali turėti šizotipinį asmenybės sutrikimą, jie dažnai užduoda klausimus, kurie paaiškins:

• Vaikystės istorija.
• Santykiai.
• Darbo istorija.
• Realybės testavimas.

Kadangi asmuo, įtariamas sergančiu šizotipiniu asmenybės sutrikimu, gali nesuvokti savo elgesio, psichikos sveikatos specialistai dažnai dirba su asmens šeima ir draugais, kad surinktų daugiau informacijos apie jo elgesį ir istoriją.

Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai šizotipinio asmenybės sutrikimo diagnozę grindžia Amerikos psichiatrų asociacijos nustatytais kriterijais. Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas šizotipinis asmenybės sutrikimas?

Psichoterapija (pokalbių terapija) ir mažų dozių antipsichoziniai (neuroleptiniai) vaistai yra pagrindinės šizotipinio asmenybės sutrikimo gydymo galimybės.

Antipsichoziniai vaistai nuo šizotipinio asmenybės sutrikimo

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai kartais skiria mažų dozių antipsichozinius (neuroleptinius) vaistus žmonėms, sergantiems šizotipiniu asmenybės sutrikimu, kad gydytų šiuos simptomus:

• Kognityviniai ypatumai.
• Keista kalba.
• Depresija.
• Nerimas.
• Impulsyvumas.

Antipsichoziniai vaistai ypač naudingi žmonėms, kuriems yra vidutinio sunkumo šizotipiniai simptomai, ir tiems, kurie patiria lengvus, trumpalaikius psichozės simptomus.

Šizotipinio asmenybės sutrikimo psichoterapija

Psichoterapija (pokalbių terapija) yra įvairių gydymo metodų, kuriais siekiama padėti žmonėms atpažinti ir pakeisti nerimą keliančias emocijas, mintis ir elgesį, terminas. Darbas su psichikos sveikatos specialistu, pvz., psichologu ar psichiatru, gali suteikti paramą, išsilavinimą ir patarimus asmeniui ir jo artimiesiems.

Psichoterapijos tipai, kurie gali būti naudingi žmonėms, sergantiems šizotipiniu asmenybės sutrikimu, yra šie:

• Grupinė terapija: Tai psichoterapijos rūšis, kurios metu grupė žmonių susitinka, kad kartu apibūdintų ir aptartų savo problemas, prižiūrint terapeutui ar psichologui. Grupinė terapija gali padėti asmeniui, turinčiam šizotipinį asmenybės sutrikimą, lavinti socialinius įgūdžius, nes ji padeda susidoroti su socialiniu nerimu ir nepatogumu. Tačiau žmonės su sunkesniais simptomais gali trikdyti grupinę terapiją, ypač jei jie turi ryškų paranojinį mąstymą ir elgesį.
• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Tai struktūrizuota, į tikslą orientuota terapijos rūšis. Terapeutas ar psichologas padeda kam nors atidžiau pažvelgti į savo mintis ir emocijas, kad suprastų, kaip jų mintys veikia jų veiksmus. Asmeniui, turinčiam šizotipinį asmenybės sutrikimą, terapeutas gali sutelkti dėmesį į tikrovės patikrinimą ir dėmesį į tarpasmenines ribas. Jie taip pat gali padėti asmeniui atpažinti iškreiptus mąstymo modelius, tokius kaip referentinis, paranojiškas ar magiškas mąstymas.

Prevencija

Ar galima išvengti šizotipinio asmenybės sutrikimo?

Nors šizotipinio asmenybės sutrikimo paprastai negalima išvengti, šios būklės gydymas gali padėti išmokti pakeisti nenaudingą elgesį ir mintis, jei esate linkęs į šią būklę.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra šizotipinio asmenybės sutrikimo prognozė (perspektyva)?

Šizotipinis asmenybės sutrikimas yra lėtinė būklė, kurią reikia gydyti visą gyvenimą.

Jei negydoma, šizotipinio asmenybės sutrikimo (STPD) prognozė (perspektyva) paprastai yra prasta. Labai dažnai STPD sergantys žmonės turi kitų psichikos sveikatos sutrikimų, įskaitant:

• Socialinio nerimo sutrikimas.
• Depresija.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas.
• Medžiagų vartojimo sutrikimas.

Maždaug 30–50% žmonių, kuriems diagnozuojama STPD, turi didelį depresinį sutrikimą.

Labai svarbu, kad STPD sergantys žmonės gautų gydymą nuo šių ligų.

Svarbu atsiminti, kad šizotipinis asmenybės sutrikimas (STPD) yra psichinės sveikatos būklė. Kaip ir visų psichikos sveikatos sutrikimų atveju, pagalbos kreipimasis iš karto, kai tik atsiranda simptomų, gali padėti sumažinti jūsų gyvenimo sutrikimus. Psichikos sveikatos specialistai gali pasiūlyti gydymo planus, kurie gali padėti valdyti mintis ir elgesį.

STPD sergančių žmonių šeimos nariai taip pat patiria stresą, depresiją ir izoliaciją. Svarbu pasirūpinti savo psichine sveikata ir kreiptis pagalbos, jei jaučiate šiuos simptomus.

Po daugelio metų darbo su pacientais, susiduriančiais su šizotipinio asmenybės sutrikimo iššūkiais, galiu drąsiai teigti – nors lengvų sprendimų čia nėra, vilties tikrai yra. Psichoterapija, o kartais ir vaistai, gali padėti suvaldyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbiausia – nebijokite ieškoti pagalbos. Drauge su specialistų komanda galėsite rasti individualiai jums tinkamiausią kelią į sveikesnę ir laimingesnę ateitį.