Megalofobija (didelių daiktų baimė): simptomai ir gydymas

Sveiki! Kaip ilgametis gydytojas Lietuvoje, dažnai susiduriu su įvairiomis fobijomis. Šiandien noriu pakalbėti apie kiek neįprastą, bet varginančią baimę – megalofobiją. Tai didelių objektų baimė, pasireiškianti nerimu, panika ar net fiziniais simptomais, tokiais kaip svaigulys ar pykinimas, pamačius lėktuvą, laivą ar netgi didelį pastatą. Gera žinia, kad megalofobija, kaip ir daugelį fobijų, sėkmingai galima gydyti.

Žmonės, turintys megalofobiją, labai bijo didelių objektų, tokių kaip dangoraižiai, lėktuvai ir didelės statulos. Kaip ir kitos specifinės fobijos, megalofobija yra labai gydoma psichologine terapija, vadinama ekspozicijos terapija.

Apžvalga

Kas yra megalofobija?

Megalofobija yra nerimo sutrikimo rūšis, kai žmogus patiria stiprią didelių objektų baimę. Asmuo, sergantis megalofobija, patiria didelę baimę ir nerimą, kai galvoja apie didelius objektus, pvz., didelius pastatus, statulas, gyvūnus ir transporto priemones, arba yra šalia jų. Jie dažnai vengia situacijų ar vietų, kuriose yra didelių objektų.

Kokių didelių objektų bijo megalofobija sergantys žmonės?

Šie objektai gali paskatinti žmones, sergančius megalofobija, patirti didelę baimę ir nerimą:

• Aukšti pastatai, pavyzdžiui, dangoraižiai.
• Didelės statulos ir paminklai.
• Dideli arba dideli gamtos objektai, tokie kaip kalnai, ugnikalniai, ežerai ir vandenynai.
• Didelės valtys, laivai ir baržos.
• Didelės transporto priemonės, tokios kaip traukiniai ir autobusai.
• Didelės arba didelės erdvės, pvz., stadiono vidus.
• Dideli gyvūnai, tokie kaip drambliai ir banginiai.

Kadangi yra daug fobijų rūšių, jas diagnozuoti gali būti šiek tiek sudėtinga. Žmonės, turintys megalofobiją, paprastai bijo daugiau nei vienos rūšies didelių objektų. Yra ir kitų fobijų, kurioms būdinga baimė kažko didelio, tačiau jos dydis nėra pagrindinis baimės aspektas. Pavyzdžiui, jei stipriai bijote vandenyno (kuris yra didelis „objektas”), galite turėti talasofobiją, vandenyno baimę, o ne megalofobiją. Jei jaučiate didelę baimę, svarbu kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kad galėtumėte tinkamai diagnozuoti ir gydyti.

Kas veikia megalofobiją?

Kaip ir kitos fobijos, megalofobija gali paveikti bet kurio amžiaus žmones. Konkrečios fobijos, tokios kaip megalofobija, dažniau išsivysto vaikams ir išryškėja paaugliams bei jauniems suaugusiems. Moterys labiau linkusios susirgti specifinėmis fobijomis.

Ar megalofobija yra dažna?

Tyrėjai dar nežino tikslaus megalofobija sergančių žmonių skaičiaus, o tai greičiausiai todėl, kad daugelis žmonių, sergančių specifinėmis fobijomis, tokiomis kaip megalofobija, nesikreipia dėl savo fobijos gydymo. Konkrečios fobijos apskritai yra dažna psichinės sveikatos būklė. Maždaug 7–10% gyventojų turi fobiją.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra megalofobijos požymiai ir simptomai?

Žmonės, turintys fobijų, dažnai stengiasi išvengti situacijų, susijusių su tuo, ko jie bijo. Jei megalofobija sergantis asmuo negali išvengti didelių objektų ir yra šalia didelių objektų, jam gali pasireikšti šie simptomai:

• Jauskite stiprią baimę ir nerimą.
• Patirkite greitą širdies plakimą.
• Turi dusulį.
• Jaučiasi apsvaigęs ir apsvaigęs.
• Jaučiasi pykinimas.
• Jauti stiprų norą pabėgti iš situacijos.

Kas sukelia megalofobiją?

Tyrėjai nežino, kas tiksliai sukelia megalofobiją. Jie mano, kad neigiama ar traumuojanti patirtis, susijusi su dideliu objektu, gali prisidėti prie megalofobijos išsivystymo.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama megalofobija?

Megalofobija diagnozuojama atliekant išsamius klausimus apie asmens istoriją, patirtį ir simptomus. Paprastai, norint diagnozuoti megalofobiją, jūs turite patirti nuolatinę baimę ir nerimą dėl didelių objektų mažiausiai šešis mėnesius.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas greičiausiai naudos kriterijus Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM-5), Amerikos psichiatrijos asociacijos leidinys, skirtas megalofobijai diagnozuoti. Jūsų paslaugų teikėjas taip pat atmes bet kokias kitas fizines ar psichines sveikatos sąlygas, kurios gali sukelti jūsų simptomus.

Apskritai fobijos turi bent keturis diagnozavimo kriterijus, įskaitant:

• Stipri ir nepagrįsta baimė: Objekto ar situacijos baimė yra nuolatinė ir neproporcinga atitinkamam baimės lygiui.
• Numatytas nerimas: Asmuo, turintis fobiją, yra linkęs pasilikti prie būsimo situacijų ar išgyvenimų, kurie bus susiję su objektu ar situacija, kurių jie bijo, arba bijo jų.
• Vengimas: Daugelis žmonių, turinčių fobiją, aktyviai vengs objekto ar situacijos, kurios bijo. Kai kurie labai stengiasi išvengti to, ko bijo.
• Fobija trukdo kasdienei veiklai: Baimė, kurią patiria individas, turi tam tikru būdu apriboti jų kasdienį gyvenimą, kad ji būtų diagnozuota kaip fobija.

Ar yra megalofobijos testas?

Nėra galutinio testo megalofobijai diagnozuoti. Vietoj to, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas užduos jums klausimų apie jūsų istoriją, simptomus ir patirtį, susijusią su jūsų baime dėl didelių objektų, kad įvertintų, ar turite megalofobiją, ar ne.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydoma megalofobija?

Megalofobija paprastai gali būti gydoma psichologiniu gydymu (psichoterapija), pvz., ekspozicijos terapija ir (arba) kognityvine elgesio terapija. Tai nėra labai įprasta, tačiau kartais žmonėms reikia vaistų, kurie laikinai palengvintų baimės ir nerimo simptomus, kad galėtų susidoroti su baime, kai jie dalyvauja terapijoje.

Ekspozicijos terapija

Ekspozicijos terapija yra įprasta psichologinio gydymo forma, naudojama specifinėms fobijoms gydyti. Žmonės, turintys fobijų, paprastai vengia situacijų, susijusių su tuo, ko jie bijo. Dėl šios priežasties jie negali išmokti, kad gali valdyti savo baimę, kai susiduria su specifine fobija, arba kad jų bijotų padarinių dažnai nepasitaiko. Terapeutai ir psichologai taiko ekspozicijos terapiją žmonėms, turintiems fobiją, kad pamažu paskatintų juos patekti į situacijas, sukeliančias nerimą, ir stengtis išlikti tokioje situacijoje, kad jie išmoktų susidoroti.

Jei sergate megalofobija ir dalyvaujate ekspozicijos terapijoje, jūsų terapeutas ar psichologas gali pradėti kalbėti apie didelius objektus. Tada jie gali palaipsniui pereiti prie didelių objektų nuotraukų. Tada jie gali priversti jus asmeniškai pažiūrėti ir būti šalia didelio objekto. Ekspozicijos terapijos procesas yra lėtas ir laipsniškas. Jūsų terapeutas arba psichologas pritaikys terapijos tempą pagal jūsų poreikius.

Kognityvinė elgesio terapija (CBT)

CBT yra psichologinio gydymo forma. Kalbėdamas ir užduodamas klausimus jūsų terapeutas ar psichologas padeda įgyti kitokią perspektyvą. Dėl to išmoksite geriau reaguoti į stresą ir nerimą, kurį jaučiate susidūrę su dalykais, kurie kelia baimę, ir susidoroti su jais.

Kokie vaistai naudojami megalofobijai gydyti?

Vaistai paprastai nenaudojami gydyti specifines fobijas, tokias kaip megalofobija. Tačiau kai kuriais atvejais megalofobija sergantys žmonės gali vartoti vaistus, kad laikinai padėtų jiems palengvinti baimės ir nerimo simptomus, kai jiems taikoma psichologinė terapija fobijai gydyti. Vaistai, kartais naudojami padėti gydyti megalofobiją, yra šie:

• Beta blokatoriai: Kai kurie beta adrenoblokatoriai naudojami fiziniams nerimo simptomams, tokiems kaip greitas širdies plakimas, gydyti arba užkirsti jiems kelią.
• Raminamieji vaistai (benzodiazepinai): Benzodiazepinai, kurie yra raminamieji vaistai, padeda atsipalaiduoti ir sumažina jaučiamą nerimą.

Ar yra megalofobijos gydymas?

Šiuo metu megalofobija nėra išgydoma, tačiau ekspozicijos terapija, psichologinės terapijos forma, sėkmingai ją gydo. Ekspozicijos terapija apskritai laikoma pirmos eilės specifinių fobijų gydymu.

Prevencija

Kokie yra megalofobijos vystymosi rizikos veiksniai?

Sveikatos priežiūros specialistai vis dar bando išsiaiškinti tikslią megalofobijos priežastį. Iki šiol jie nustatė, kad megalofobijos išsivystymo rizikos veiksniai gali būti:

• Neigiamų įvykių, susijusių su dideliu objektu, išgyvenimas ar liudininkas, ypač vaikystėje.
• Šeimoje yra buvę nerimo sutrikimų.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra megalofobijos prognozė (perspektyva)?

Tik apie 10–25% žmonių, turinčių specifinę fobiją, kreipiasi dėl savo būklės gydymo, nes daugelis gali išvengti objekto ar situacijos, kurios jie bijo. Jei sergate megalofobija, vengdami situacijų, susijusių su dideliais objektais, negalėsite mėgautis tam tikrais gyvenimo dalykais, pavyzdžiui, kelionėmis, ir pabloginti bendrą gyvenimo kokybę. Štai kodėl svarbu ieškoti gydymo. Kiekvienas nusipelno aukštos gyvenimo kokybės.

Tyrimai parodė, kad ekspozicijos terapija yra sėkminga gydant megalofobiją ir kitas specifines fobijas. Žmonės, turintys specifinę fobiją, pavyzdžiui, megalofobiją, ir nesikreipiantys į gydymą, turi du kartus didesnę tikimybę susirgti nerimo sutrikimu ir depresija.

Gyvenimas su

Kaip galiu pasirūpinti savimi, jei sergu megalofobija?

Tai gali būti nepatogu, tačiau svarbu pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei jaučiate megalofobijos požymius ir simptomus. Terapija gali padėti įveikti megalofobiją.

Jei jums jau buvo diagnozuota megalofobija, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti norėdami valdyti simptomus ir jaustis gerai, įskaitant:

• Pakankamai miegokite ir mankštinkitės.
• Jei dalyvaujate psichologinėje terapijoje, skirtoje savo megalofobijai gydyti, būtinai reguliariai apsilankykite pas savo terapeutą.
• Praktikuokite sąmoningumo veiklą, pavyzdžiui, meditaciją.
• Praktikuokite atsipalaidavimo metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ir joga.
• Kreipkitės į šeimą ir draugus dėl paramos.
• Apsvarstykite galimybę prisijungti prie paramos grupės, skirtos žmonėms, turintiems megalofobiją ar konkrečių fobijų apskritai.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?

Kalbėti apie savo psichinę sveikatą gali būti nepatogu ir baisu. Jūsų psichinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė, todėl svarbu pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie savo simptomus. Jei turite megalofobiją, gali būti naudingi šie klausimai:

• Kokį gydymą rekomenduojate?
• Ar turėčiau kreiptis į terapeutą, psichologą ir (arba) psichiatrą?
• Ar turite kokių nors rekomendacijų psichologams, psichiatrams ar terapeutams, kuriuos galėčiau pamatyti?
• Kiek laiko truks gydymas?
• Ar žinote kokių nors megalofobijos ar apskritai fobijų palaikymo grupių?
• Ar turite kokių nors mokymosi šaltinių apie megalofobiją, kuriuos galėčiau perskaityti?

Jei turite megalofobiją, žinokite, kad nesate vienas. Daugelis žmonių visame pasaulyje turi fobiją. Didelių objektų vengimas gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, tačiau tai nepašalina pagrindinės jūsų baimės ir nerimo priežasties. Nors tai gali būti sunku ir nepatogu, svarbu pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju ir ieškoti tinkamo gydymo nuo megalofobijos. Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo greičiau galėsite susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę.

Taigi, mieli skaitytojai, megalofobija, nors ir ne tokia dažra kaip, tarkim, vorų baimė, gali labai apkartinti gyvenimą. Svarbiausia – atpažinti simptomus ir nebijoti kreiptis pagalbos. Kaip ir su daugeliu fobijų, psichoterapija ir kartais medikamentai gali padėti atgauti gyvenimo džiaugsmą ir nebeleisti baimei valdyti jūsų minčių. Nepamirškite, esate ne vieni, ir pagalba visada šalia!