Kodėl mums nepatinka, kai mums sakoma, ką daryti

Sveiki! Kaip ilgametis gydytojas dažnai girdžiu pacientus sakant, kad nemėgsta, kai jiems nurodinėjama. Suprantu! Visi norime jaustis kontroliuojantys savo gyvenimą, ypač kai kalba eina apie sveikatą. Tačiau kartais, net ir būdami protingi ir savarankiški, mums reikia šiek tiek pagalbos iš šalies. Kaip tik tuo metu ir praverčia gydytojo patarimai. Šiandien pakalbėkime, kodėl kartais sunku priimti nurodymus, net jei jie skirti mūsų pačių gerovei.

Vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos vaikas išmoksta pasakyti ir suprasti, yra žodis „ne“.

Mažiems vaikams liepiama namuose nemesti kamuolio, bet jie vis tiek tai daro. Paaugliai pavarto akis, kai prašoma prisisegti saugos diržą, o kai niekas nemato, atsisega. Suaugusieji pyksta ir ginasi, kai jiems liepia valgyti daržoves ir sportuoti, todėl jie atsisako.

Kaip žmonės, mes trokštame nepriklausomybės ir savarankiškumo. Mes norime būti tie, kurie nusprendžia ir kuria taisykles. Nuo mažens dalyvavome vienoje ar kitoje toje pačioje dainoje ir šokyje – nemėgstame, kad kažkas kitas mums pasako, ką daryti, todėl to nedarome arba vaidiname.

Ir nors idėja maištauti prieš valdžią ar taisykles nėra nauja, koronaviruso pandemija jai suteikė šiuolaikišką, skubų posūkį. Mums liepiama dėvėti veido kaukę, praktikuoti socialinį atsiribojimą ir likti namuose. (Mums net liepiama neapsikabinti močiutės ir nesusitikti per šventes!)

Pandemija buvo sunki visiems, bet dar labiau mūsų vidiniam maištininkui, kuris tiesiog negali pakęsti pasakyta, ką daryti. Taigi, kaip sutramdyti poreikį maištauti, ypač kai tai susiję su mūsų ir aplinkinių saugumu?

Elgesio terapeutas paaiškina, kaip galime apsaugoti savo ego nuo žalos sau ir kitiems.

Nustatykite savo reakciją

„Niekas tikrai nemėgsta, kai jam nurodoma, ką daryti“, – sako elgesio sveikatos terapeutė Jane Pernotto Ehrman, MED, RCHES, ACHT. „Pasipriešinimas mūsų kultūroje ir smegenyse yra įsišaknijęs nuo mažens. Kiekvienas turi tam tikrą vidinį maištininką, kuris mėgsta kvestionuoti arba daryti priešingai, nei mums sakoma.

Ekspertai šį jausmą arba poreikį maištauti vadina psichologine reakcija. Tai jūsų smegenų reakcija, kai jaučiate grėsmę savo laisvei arba manote, kad jūsų pasirinkimai yra riboti. Toks atsakymas gali priversti jus susierzinti, panikuoti ar supykti, kai nustatomos taisyklės ar gairės. Tai gali paskatinti jus daryti visiškai priešingai, nei jums liepiama ar prašoma, net jei tai susiję su saugumu. Kai kuriais atvejais, kai mūsų psichologinis reaktyvumas tampa laukinis, tai gali sukelti muštynes, santykių problemas ir kitas problemas.

Kai kurie žmonės geriau toleruoja ir supranta savo smegenų psichologinę reakciją. Kai jie sulaukia neigiamos reakcijos, manydami, kad jų laisvė yra abejotina, jie išmoko žengti žingsnį atgal, trumpam sustoti ir nustatyti, kas iš tikrųjų yra svarbu šioje situacijoje. Tačiau kiti niekada nepatyrė problemų, kylančių dėl jų smegenų psichologinės reakcijos. Vietoj to, jie renkasi remdamiesi ego ir stipriomis emocijomis, kurios dažnai sukelia savęs sabotažą arba nesaugų elgesį.

Galbūt susijaudinate, kai sutuoktinis paprašo iškrauti indaplovę, net kai jau planavote tai padaryti, todėl renkatės kovą. O gal jūsų viršininkas paprašo jūsų darbe perjungti pavaras ir pereiti prie kito projekto, o tai jus supykdo, todėl atsisakote arba elgiatės pasyviai agresyviai. O gal gairės dėvėti veido kaukę pandemijos metu verčia jaustis maištingais ir piktais, todėl atsisakote.

Psichologinis reaktyvumas gali vykti dideliais ir mažais mastais. Inventorizuokite savo emocijas ir reakcijas į įvairias taisykles ir autoritetą per dieną. Kaip reaguojate, kai atrodo, kad jūsų laisvei gresia pavojus arba jūsų pasirinkimas yra apribotas? Ar jūsų ego ima viršų, ar galite įveikti savo jausmus, kad suprastumėte, kodėl jūsų prašoma ką nors padaryti?

„Suaugusiesiems svarbu atpažinti, kai mūsų maištaujantis aš elgiasi taip, kad tai neatitinka mūsų interesų arba gali būti žalinga aplinkiniams“, – sako Ehrmanas. „Kai jaučiame stiprų pasipriešinimo antplūdį, dažniausiai mes bandome apsaugoti savo ego, nes nenorime atrodyti pažeidžiami.

Išmokite sutramdyti savo vidinį maištininką

Norint pertreniruoti smegenis ir valdyti emocijas, reikia disciplinos ir praktikos. Viskas apie tai, kad jūsų vidinis maištininkas veiktų tau o ne prieš tave, sako Ermanas. Užuot gyvenę iš savo ego, išmokite subalansuoti tai, kas geriausia jums ir aplinkiniams, net kai tai gali būti nepatogu, bet tai teisinga. (Aka, tinkamai dėvint veido kaukę ir nesirenkant į dideles grupes.)

Taigi, kai jūsų sutuoktinis paprašys jūsų iškrauti indaplovę, paklauskite savęs, ar jūsų ego yra priežastis, dėl kurios jaučiatės susijaudinę. Tikrai dėl tokio mažo neverta ginčytis. Vaidinimas gali pakenkti jūsų santykiams, ypač jei tai kartojasi įvairiomis formomis. Tas pats galioja ir darbe, kai kas nors prašo ką nors padaryti. Leisti perimti savo ego yra greitas būdas sabotuoti savo darbą ir santykius su viršininku ar bendradarbiais.

Taip pat jūs, kaip šeimos narys, darbovietės ir bendruomenės narys, turite priimti sprendimus, kurie padėtų apsaugoti aplinkinius.

„Jūs galite turėti teisę gerti alkoholį, bet taip pat esate atsakingas už aplinkinių saugumą, kad negertumėte ir nevairuotų automobilio“, – sako Ehrmanas. „Ir kalbant apie koronaviruso pandemiją, jūs privalote padėti apsaugoti aplinkinius, dėvėdami kaukę, likite namuose, kai sergate, ir socialiai atsiribodami.

Apsvarstykite savo nepriklausomybės troškimą ir poreikį įtikti savo ego bei kitų gerovei – kas jums svarbiau?

Kai pradedate jausti grėsmę, kai kas nors prašo jūsų ką nors padaryti, pirmiausia stebėkite savo emocijas. Tai, kad ką nors jaučiate ar galvojate, dar nereiškia, kad tai tiesa. Mokymasis sutramdyti savo vidinį maištininką reiškia pertvarkyti savo priešingas mintis. Ko iš tikrųjų jūsų prašoma padaryti ir kas geriausia jums ir tiems, kurie jums rūpi?

Gali jaustis nepatogiai, kai išvengsite susierzinimo, kad išvengtumėte muštynių su sutuoktiniu ar viršininku, bet jums bus geriau, jei tai padarėte, užuot sugadinę savo santykius. Gali būti nemalonu užsitepti kremo nuo saulės, bet džiaugsitės tuo, kai nesate nudegę. Ir gali jaustis nejaukiai ar nepatogu užsidėti veido kaukę, bet galbūt taip ir buvo prisisegęs saugos diržą, užsisegęs dviratininko šalmą ar pradėjęs sportuoti – kol nepastebėjai privalumų.

Psichologinio reaktyvumo pertvarkymas ir perkvalifikavimas užtruks, tačiau praktikuodami, disciplinuodami ir giliai įkvėpdami galite pradėti paleisti savo ego ir geriau suprasti save bei jus supantį pasaulį.

Žinot, per daugybę metų darbo ligoninėje supratau vieną dalyką – niekas nemėgsta, kai jam aiškinama, ką daryti. Ne, mes ne vaikai, mes suaugę žmonės su savo nuomone ir patirtimi. Kartais mums tiesiog reikia palaikymo ir galimybės patiems susivokti savo bėdose. Juk taip, bičiuliai?