Agorafobija: kas tai yra, priežastys, simptomai ir gydymas

Sveiki! Esu ilgametę patirtį turintis gydytojas, dirbantis čia, Lietuvoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime agorafobiją: išsiaiškinsime, kas tai per liga, kokios jos priežastys, simptomai ir, svarbiausia, gydymo galimybės. Jei jums yra pažįstami nuolatiniai nerimo ir vengimo jausmai tam tikrose vietose ar situacijose, skaitykite toliau – galbūt rasite atsakymų į jums rūpimus klausimus.

Agorafobija yra psichinės sveikatos būklė, sukelianti pernelyg didelę tam tikrų situacijų baimę. Kai kurie žmonės net gali vengti palikti savo namus. Agorafobija yra valdoma gydymu, kuris apima vaistus, kognityvinę elgesio terapiją ir gyvenimo būdo pokyčius. Kuo anksčiau gausite diagnozę ir gausite gydymą, tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus veiksmingas.

Apžvalga

Kas yra agorafobija?

Agorafobija yra nerimo sutrikimas, sukeliantis stiprią baimę būti priblokštai arba nesugebėti pabėgti ar gauti pagalbos. Dėl baimės ir nerimo agorafobija sergantys žmonės dažnai vengia naujų vietų ir nepažįstamų situacijų, pavyzdžiui:

• Didelės, atviros arba uždaros erdvės.
• Minios.
• Vietos už jų namų ribų.
• Viešasis transportas.

Kaip dažna yra agorafobija?

Tyrėjai nežino tikslios agorafobijos priežasties. Tačiau tai dažnai siejama su esamu panikos sutrikimu. Panikos sutrikimas sukelia trumpus, intensyvius baimės priepuolius be jokios ypatingos priežasties. Maždaug trečdaliui žmonių, sergančių panikos sutrikimu, išsivysto agorafobija. Tačiau agorafobija gali pasireikšti ir atskirai.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra agorafobijos simptomai?

Kiekvienas žmogus kartais patiria nerimą. Tačiau nerimo sutrikimas sukelia pernelyg didelį nerimą, kuris turi įtakos kasdienei veiklai. Agorafobija gali priversti jus jausti didžiulę baimę ir stresą, todėl galite vengti situacijų. Agorafobijos požymiai yra panašūs į panikos priepuolį. Kai esate situacijose ar erdvėse, kurios kelia baimę, galite patirti šiuos simptomus:

• Krūtinės skausmas arba greitas širdies plakimas.
• Baimė ar drebulys.
• Hiperventiliacija arba kvėpavimo sutrikimas.
• Apsvaigimas ar galvos svaigimas.
• Staigus šaltkrėtis arba paraudimas (raudonas, karštas veidas).
• Pernelyg didelis prakaitavimas (hiperhidrozė).
• Skrandžio sutrikimas.

Kas sukelia agorafobiją?

Tyrėjai nežino tikslios agorafobijos priežasties. Tačiau tai dažnai siejama su esamu panikos sutrikimu. Panikos sutrikimas sukelia trumpus, intensyvius baimės priepuolius be jokios ypatingos priežasties. Maždaug trečdaliui žmonių, sergančių panikos sutrikimu, išsivysto agorafobija. Tačiau agorafobija gali pasireikšti ir atskirai.

Kokie yra agorafobijos rizikos veiksniai?

Agorafobijos išsivystymo rizikos veiksniai yra šie:

• Panikos priepuoliai.
• Reaguoti į panikos priepuolius su pernelyg didele baime ir baime.
• Turintys kitų fobijų.
• Patirti įtemptus gyvenimo įvykius, tokius kaip mylimo žmogaus mirtis, užpuolimas ar prievarta, ypač vaikystėje.
• Jautrus nerimui arba turintis kitų nerimo sutrikimų.
• Turite agorafobija sergantį giminaitį.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama agorafobija?

Jei manote, kad sergate agorafobija, o nerimas trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, turėtumėte pasikalbėti su pirminės sveikatos priežiūros gydytoju arba psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, pavyzdžiui, psichiatru ar psichologu. Jei bijote asmeniškai apsilankyti medicinos įstaigoje, galite susitarti dėl susitikimo telefonu arba vaizdo įrašu.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali jūsų paklausti:

• Ar patiriate stresą palikdami namus?
• Ar yra vietų ar situacijų, kurių vengiate, nes bijote? Kodėl tai sukelia baimę?
• Ar pasitikite kitais, kad apsipirktų ir atliktų reikalus?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali diagnozuoti agorafobiją pagal jūsų simptomus, jų pasireiškimo dažnumą ir sunkumą. Svarbu būti atviram ir sąžiningam su savo paslaugų teikėjais. Jūsų paslaugų teikėjas gali diagnozuoti agorafobiją, jei atitinkate konkrečius Amerikos psichiatrijos asociacijos parengtus standartus. Kad būtų diagnozuota agorafobija, asmuo turi jausti didžiulę baimę ar paniką bent dviejose iš šių situacijų:

• Naudodamiesi viešuoju transportu.
• Buvimas atviroje erdvėje.
• Buvimas uždaroje erdvėje, pavyzdžiui, kino teatre, posėdžių salėje ar nedidelėje parduotuvėje.
• Stovėti eilėje arba būti minioje.
• Būdami vieni iš savo namų.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydoma agorafobija?

Agorafobijos gydymas paprastai apima gydymo metodų derinį:

• Psichoterapija (pokalbių terapija).
• Vaistai.
• Gyvenimo būdo pokyčiai.

Psichoterapija

Terapeutas gali padėti įveikti baimes. Naudodamas kognityvinę elgesio terapiją (CBT), psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali padėti atpažinti mintis, kurios sukelia nerimą. Tada sužinosite, kaip reaguoti produktyviau.

Naudodamas atsipalaidavimo ir desensibilizacijos metodus, jūsų paslaugų teikėjas gali priversti jus įsivaizduoti baisią situaciją ir valdyti jausmus. Galų gale galėsite dalyvauti veikloje, kuri sukelia nerimą, ir žinosite, kaip valdyti savo emocijas. Laikui bėgant, terapija gali išmokyti jūsų smegenis mąstyti ir reaguoti kitaip.

Vaistai

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat gali pasiūlyti vaistus, vadinamus selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) arba serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI). Šie vaistai gali gydyti depresiją ir nerimo sutrikimus.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Šie gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali padėti valdyti agorafobiją:

• Venkite alkoholio, kofeino ir kitų medžiagų.
• Valgykite sveiką, gerai subalansuotą mitybą.
• Reguliariai mankštinkitės.
• Praktikuokite kvėpavimo pratimus.

Gyvenimas su

Kaip išmokti susidoroti su agorafobija?

Rūpinkitės savimi, vartokite vaistus, kaip nurodyta, ir praktikuokite metodus, kurių išmoksite iš savo terapeuto. Ir neleiskite sau vengti situacijų ir vietų, kurios kelia nerimą. Šis derinys gali padėti jums daryti tai, kas jums patinka be baimės.

Agorafobija gali priversti jus jaustis išsigandę ir izoliuoti. Tačiau gydydami galite valdyti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą. Jei agorafobija ar bet koks nerimo sutrikimas turi įtakos jūsų gyvenimui, pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Atviras, nuoširdus pokalbis gali padėti jums gauti reikiamą pagalbą.

Taigi, jei atpažįstate save ar savo artimąjį šiuose aprašymuose, nesijaudinkite – agoraphobija yra gydoma. Svarbiausia – kreiptis profesionalios pagalbos. Kaip patyręs gydytojas, galiu patikinti, kad tinkamai parinktas gydymas, psichologinės konsultacijos ir palaikymas gali padėti įveikti šį sutrikimą ir susigrąžinti pilnavertį gyvenimą.