Sveiki! Jau daugybę metų dirbu gydytoju čia, Lietuvoje, ir nuolat susiduriu su pacientais, kurie painioja gripą su apsinuodijimu maistu. Nors simptomai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs – pykinimas, vėmimas, silpnumas – svarbu žinoti skirtumus, kad galėtumėte greičiau pasveikti! Šiame straipsnyje aptarsime esminius gripo ir apsinuodijimo maistu skirtumus.
Kai sloguoja skrandis, tikriausiai nesate per daug susikoncentravęs ties vonios kambario avarijos priežastimis. Viskas, ko norite, tai jaustis geriau.
Tačiau išsiaiškinus, ar neapsinuodijote maistu, ar skrandžio gripu, galite nustatyti geriausią veiksmų planą – ir suprasti, kiek ilgai jausitės apgailėtinai.
Skrandžio gripo ir apsinuodijimo maistu priežastys
Skrandžio gripas (kuris taip pat žinomas kaip virusinis gastroenteritas) yra labai dažnas. Kaip ir daugelį virusų, jį perduoda žmonių grupės, susiburiančios į artimas patalpas.
„Klasikinė aplinka, kurioje matome, kaip sklando skrandžio gripas, yra kruizinis laivas“, – sako daktaras Fordas. „Žmonės yra uždaroje struktūroje ir labai artimai bendrauja vieni su kitais. Tokiomis aplinkybėmis virusas perduodamas labai lengvai.
Priešingai, apsinuodijimas maistu atsiranda nuo maisto. Bakterijos gali augti netinkamai paruoštame maiste arba maiste, kuris per ilgai stovėjo lauke be šaldytuvo. Dr. Ford priduria, kad kai kurie maisto produktai apskritai gali nesutikti su jumis ir sukelti reakcijas, panašias į apsinuodijimą maistu.
Skirtumai tarp apsinuodijimo maistu ir skrandžio gripo
Gali būti labai sunku atskirti apsinuodijimą maistu ir skrandžio gripą, nes abiems ligoms būdingi keli simptomai.
Viduriavimas yra pagrindinis abiejų šalutinis poveikis. Tai gali būti vandeninga, o kartais net kruvina. „Kraujingas viduriavimas dažnai būna tada, kai viduriavimas prasideda labai greitai“, – sako dr. Fordas. „Tai sutrikdo žarnyno traktą ir sukelia šiek tiek kraujavimą.” Vėmimas ir pykinimas taip pat yra dažni simptomai, o kai kuriems žmonėms gali pasireikšti karščiavimas ir šaltkrėtis.
Tačiau didžiausi skirtumai tarp šių dviejų yra tai, kada simptomai prasideda po to, kai buvote paveikti, ir kiek laiko simptomai tęsiasi.
Simptomų atsiradimas
Skrandžio gripas paprastai turi apie 24–48 valandų inkubacinį laikotarpį jūsų sistemoje, o tada pradeda sukelti simptomus. Priešingai, apsinuodijimas maistu atsiranda greitai – paprastai praėjus maždaug dviem–šešioms valandoms po to, kai suvalgote sugedusį maistą.
„Tarkime, sėdi iškyloje ir visi valgo tą patį maistą“, – sako daktaras Fordas. „Labai įmanoma, kad daug žmonių patirs tuos pačius simptomus. Tuo tarpu su skrandžio ligomis galbūt buvote šalia ką nors paskutines dienas ar dvi, kurie turėjo panašių simptomų. Jo pradžia užtrunka porą dienų.
Apsinuodijimą maistu taip pat gali būti šiek tiek lengviau nustatyti, nes jis atsiranda po naujesnio įvykio. „Daugumai žmonių nekyla problemų pagalvoti apie tai, ką ką tik valgė, ir supranta, kad kiaušinių salotos gali sėdėti per ilgai“, – sako dr. Fordas. „Tada jie gali atsekti savo simptomus.
Kiek trunka simptomai
Apsinuodijimas maistu pasireiškia ne tik greičiau nei skrandžio gripas, bet ir greičiau. Dr. Fordas sako, kad virusinis gastroenteritas paprastai trunka dvi dienas, nors kartais gali trukti ilgiau. Priešingai, apsinuodijimas maistu „tikiuosi, kad greičiau išnyks iš jūsų sistemos“, – tęsia daktaras Fordas. „Tai paprastai būna gana trumpa. Man patinka galvoti apie tai, kaip jūsų kūnas tiesiog bando atsikratyti to, kas jam nenaudinga.
Skrandžio gripo simptomai
Skrandžio gripas sukelia nemalonius simptomus, tokius kaip pykinimas, viduriavimas ir vėmimas. „Su virusiniu gastroenteritu mes linkę pastebėti šiek tiek daugiau sisteminių poveikių, tokių kaip karščiavimas ir šaltkrėtis“, – sako dr. Fordas. „Bet tai nėra 100% tiesa.”
Svarbu nepamiršti, kad skrandžio gripas nėra tas pats, kas gripas. Nors virusai sukelia abu, jie labai skirtingi. „Gripas yra kvėpavimo takų liga, sukelianti karščiavimą ir šaltkrėtį, taip pat kosulį, dusulį ir viršutinių kvėpavimo takų simptomus“, – aiškina dr. Ford. „Skrandžio gripas taip pat gali sukelti karščiavimą ir šaltkrėtis. Tačiau paprastai jūs patirsite pykinimą ir ypač viduriavimą.
Apsinuodijimo maistu simptomai
Tipiški apsinuodijimo maistu simptomai yra vėmimas ir viduriavimas. Kartais tai gali būti sunkūs. Taip pat kartais galite karščiuoti apsinuodijus maistu.
Kaip atsigauti nuo apsinuodijimo maistu ir skrandžio gripo
Ir apsinuodijimo maistu, ir skrandžio gripo gydymas yra vienodas: pailsėkite ir gerkite daug vandens.
„Didžiausia rizika dėl bet kurios iš šių ligų yra dehidratacija“, – sako daktaras Fordas. „Kai jūsų kūnas bando atsikratyti to, kas ten yra, jis išmes gėrį su blogiu. Tai išstumia daug skysčių kartu su toksinais, dėl kurių jūs sergate. Keisdami juos turite būti itin agresyvūs.
Karščiavimas taip pat gali sukelti dehidrataciją. „Kai jūsų kūno temperatūra pakyla, tai yra reakcija į kažką, kas sukelia nerimą“, – pažymi dr. Fordas. „Ir tai iš tikrųjų sudegina daugiau skysčių. Kartais, jei prakaituojate karščiuodami, žinote, kad netenkate skysčių. Tačiau kartais net negali pasakyti.
Kai dehidratuojate, taip pat prarandate elektrolitus iš savo kūno. Elektrolitai yra jūsų organizme esantys mineralai, tokie kaip natris, kalis ir magnis, kurie padeda geriau įsisavinti skysčius.
„Elektrolitų keitimas taip pat naudingas, kad jūsų kūnas galėtų išlaikyti vandenį, kurį bandote gerti“, – sako dr. Fordas, kuris rekomenduoja derinti elektrolitų turinčius gėrimus, tokius kaip Pedialyte® ar Gatorade® su dideliu kiekiu H2O.
Tiek apsinuodijimas maistu, tiek skrandžio gripas yra vadinamieji savaime praeinantys negalavimai. Kitaip tariant, susiklosčius sąlygoms pagerėsite patys.
„Labai retai mums reikia vaistų nuo bet kurios iš šių būklių“, – sako daktaras Fordas. „Gydymas yra poilsis ir drėkinimas. Kartais žmonės nori išgerti tabletes ar ką nors kita, kas jiems greitai pagerės, ką aš tikrai suprantu. Tačiau antibiotikai iš tikrųjų gali pabloginti šiuos negalavimus. Vaistai, kuriuos vartojame nuo gripo, neveiks.
Kada kreiptis į gydytoją dėl apsinuodijimo maistu ar skrandžio gripo
Nepaisant to, kartais gali prireikti kreiptis į gydytoją po apsinuodijimo maistu ar skrandžio gripo. Jei karščiuojate, paprastai daugiau nei 102 laipsniai pagal Farenheitą (38,33 laipsniai Celsijaus), galbūt norėsite pasitikrinti.
„Jei atsiranda kitų simptomų, pavyzdžiui, esate pernelyg mieguistas, negalite pakilti iš lovos arba nesugebate nuosekliai kalbėti, tai yra dehidratacijos požymiai“, – sako dr. Fordas. „Jei po daugiau nei 48 valandų vis dar nesijaučiate puikiai, tai taip pat kelia susirūpinimą. Kartais galite pasakyti, kad jaučiatės geriau. Tačiau jei simptomai nepraėjo arba, žinoma, iki to laiko jie atrodo blogesni, tikriausiai būtų gera idėja bent jau susisiekti su gydytojo biuru ir pasikalbėti apie savo simptomus.
Kai kreipsitės į gydytoją, tikėtina, kad jis užduos jums klausimų apie tai, ką valgėte ar pas ką pastaruoju metu matėte. „Gydytojai dažnai peržiūri gana išsamią istoriją apie tai, kas jums nutiko pastarosiomis dienomis, kad pabandytų išsiaiškinti, ar apsinuodijote maistu, ar nesergate skrandžio gripu“, – sako daktaras Fordas. Šis išsamus pokalbis padės nukreipti gydymą arba nustatyti, kas vyksta.
Prevencija taip pat yra labai svarbi abiejų negalavimų atveju. Jei aplinkui yra skrandžio liga, nusiplaukite rankas. „Štai kaip tai perduodama“, – tęsia jis. „Žmonės liečia paviršius, kuriuos palietė sergantis žmogus. Jie netyčia paliečia burną ir pasigauna virusą.
Taip pat galima išvengti apsinuodijimo maistu. Jei esate dideliame susirinkime ar iškyloje, kur maistas buvo sėdėjęs saulėje, apsinuodijimas maistu gali įvykti net po kelių valandų. „Jei planuojate iškylą, laikykite tą šaldytuvą vėsiai, o maistą laikykite šaldytuve kuo ilgiau“, – pataria dr. Fordas. „Kuo daugiau leidžiama sėdėti saulėje karštu oru ir esant drėgmei, tuo didesnė tikimybė, kad gali išsivystyti bakterijos.
Taigi, nors gripas ir apsinuodijimas maistu gali atrodyti panašiai su tais nemaloniais simptomais, svarbu atsiminti, kad juos sukelia visai skirtingi dalykai. Atminkite, karščiavimas ir raumenų skausmai labiau būdingi gripui, o vėmimas ir viduriavimas – apsinuodijimui. Žinoma, abejojant geriausia kreiptis į mus, gydytojus, – mes tiksliai nustatysime diagnozę ir paskirsime tinkamą gydymą. Rūpinkitės savimi!
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus