Sveiki! Esu patyręs gydytojas, jau daugelį metų dirbantis čia, Lietuvoje. Šiandien noriu pakalbėti apie problemą, su kuria susiduria nemažai žmonių – žemą kraujospūdį ir dažną širdies plakimą. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo skirtingi, šie simptomai gali būti tarpusavyje susiję ir signalizuoti apie rimą sveikatos sutrikimą.
Galite būti ekstazėje, kad pagaliau sumažinote kraujospūdį ir pastebėjote, kad jūsų širdis daužosi – VISĄ LAIKĄ. Taigi, ką duoda, kai sėkmingai pataikote į stebuklingą skaičių <120/<80 mm, bet pulsas išlieka aukštas?
Širdies ritmo specialistas Tyleris Taigenas (MD) sako, kad kartais tai yra normalu, o kartais ne.
Kada šis derinys nėra didelis dalykas?
Kartais kraujospūdis ir padidėjęs širdies susitraukimų dažnis atsiranda akimirksniu. Pavyzdžiui, daktaras Taigenas paaiškina, kai atsistojame:
- Kraujo telkiniai mūsų kojų ir žarnyno venose.
- Mažiau kraujo nukeliauja į širdies raumenį, todėl širdžiai nėra daug ko išsiurbti.
- Nervų sistema automatiškai padidina širdies susitraukimų dažnį, kad pradėtų pumpuoti kraują.
- Tuo tarpu kraujospūdis kiek nukrenta, nes venomis judančio kraujo jėga mažesnė.
Tačiau šis reiškinys yra trumpalaikis. Kai širdies susitraukimų dažnis išlieka aukštas, o kraujospūdis žemas, gali kilti problemų.
Kas dar gali sukelti padidėjusį širdies ritmą kartu su žemu kraujospūdžiu?
Kai širdies elektros grandinės neveikia tinkamai, rezultatas gali būti didelis širdies susitraukimų dažnis ir žemas kraujospūdis, aiškina dr. Taigenas.
„Kai širdis turi greitą, nenormalų ritmą – daugiau nei 100, bet arčiau 160 dūžių per minutę – ji negali tinkamai prisipildyti kraujo. Dėl chaotiško elektrinio signalizavimo širdies raumenys nėra sinchronizuojami tarp viršutinės ir apatinės kamerų“, – sako jis. „Mažesnis širdies efektyvumas reiškia, kad per kūną siurbiama mažiau kraujo, o tai reiškia žemą kraujospūdį.”
Jums gali būti neįprastai greitas širdies ritmas, kai…
Galbūt nežinote, kad jūsų širdies ritmas veikia labiau kaip triušis nei vėžlys. Tačiau visos tos lenktynės ir neefektyvus kraujo siurbimas lemia deguonies trūkumą organams ir audiniams. Verta apsilankyti pas gydytoją, kai:
- Trūksta oro.
- Jaučiasi apsvaigęs.
- Patirkite širdies plakimą.
- Turi krūtinės skausmą.
- Alpsta.
- Paprastai jaučiasi niūriai.
Būk rami, mano širdy: kaip gali padėti širdies ritmo specialistas
Kai taip nutinka, elektrofiziologai pirmiausia bando sulėtinti širdies ritmą naudodami vaistus, sako dr. Taigenas. „Tačiau šie vaistai, žinomi kaip beta adrenoblokatoriai arba kalcio kanalų blokatoriai, taip pat gali sumažinti kraujospūdį”, – pažymi jis. „Gana dažnai nėra daug vietos kraujospūdžiui sumažėti.”
Jei jūsų kraujospūdis per žemas vaistams, procedūra, vadinama nuolatinės srovės kardioversija, gali sugrąžinti ritmą į normalų.
„Taikydami šią procedūrą, mes uždedame įklotus ant krūtinės priekinės ir užpakalinės dalies ir raminame pacientą minutę ar dvi“, – aiškina dr. Taigenas. „Kai jie miega, mes sukeliame šoką, kuris sustabdo širdies ritmą, todėl atnaujinamas natūralus širdies plakimas.” Kai širdies ritmas vėl tampa normalus, elektrofiziologas nustato, ar reikia nuolatinio gydymo. Tai gali būti:
- Abliacija: Ši procedūra naudoja šaltą arba šilumą, kad sustabdytų klaidingus elektros signalus.
- Širdies stimuliatorius: Gydytojai po oda deda nedidelį prietaisą, kuris siunčia elektrinius impulsus, kurie keičia širdies ritmą.
- Implantuojamas kardioverterio defibriliatorius (ICD): Kaip ir širdies stimuliatorius, ICD veikia aptikdamas ir sustabdydamas širdies ritmo sutrikimus elektriniais signalais.
- Chirurgija: Chirurgai sukuria randų audinį su pjūviais, kad visam laikui nutrauktų sugedusius elektros kelius širdyje.
Ar tai tikrai svarbu, jei pagaliau sumažėjo kraujospūdis?
Širdies ritmo sutrikimai, paveikiantys viršutinę širdies kamerą (prieširdį), gali padidinti insulto, širdies nepakankamumo ar mirties riziką. Štai kodėl:
- Neorganizuotas elektrinis šaudymas viršutinėje jūsų širdies kameroje priverčia ją virpėti.
- Kraujas slenka pirmyn ir atgal maišelyje į prieširdžio šoną (vadinamas kairiojo prieširdžio priedėliu).
- Vyresnio amžiaus, širdies liga ar diabetu sergantys žmonės gali būti linkę į kraujo krešėjimą kairiajame prieširdžio priede.
- Jei krešulys išsilaisvina, širdis gali pumpuoti jį į smegenis ir blokuoti kraujo tekėjimą į smegenų audinį – taip ištinka insultas.
Jei jums diagnozuotas nereguliarus širdies ritmas, jums gali tekti vartoti kraują skystinančius vaistus ir vieną iš aukščiau išvardytų gydymo būdų, kad sumažintumėte insulto riziką. Gydytojas gali padėti gauti tinkamą priežiūrą, kad viskas būtų stabili ir stabili, todėl vienintelis laikas, kai jūsų širdis plaka, yra žiūrint „Svetimus dalykus“.
Nors žemas kraujospūdis ir dažnas širdies plakimas ne visada kelia nerimą, svarbu atkreipti dėmesį į savo savijautą. Jei jaučiate silpnumą, svaigsta galva ar patiriate kitų nemalonių simptomų, nedelskite kreiptis į gydytoją. Ilgametė mano, kaip gydytojo, patirtis rodo, kad ankstyva diagnostika ir gydymas yra raktas į sveiką širdį ir gerą savijautą.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus