Savęs žalojimas: kas tai yra, priežastys, tipai ir gydymas

Sveiki! Esu patyręs gydytojas, jau daugelį metų dirbantis Lietuvoje. Šiame straipsnyje kalbėsime apie savęs žalojimą – jautrią, bet svarbią temą. Aptarsime, kas tai yra, kodėl žmonės žaloja save, kokios yra savęs žalojimo formos ir, svarbiausia, kokios yra pagalbos galimybės. Jei jūs ar jūsų artimas žmogus susiduria su šia problema, žinokite – jūs ne vieni.

Savęs žalojimas reiškia tyčinį savęs žalojimą. Žmonės gali susižaloti dėl daugelio priežasčių. Kai kuriems tai gali jaustis kaip palengvėjimas, tarsi nuėmus greitpuodės dangtį. Kiti gali susižaloti, nes fizinis skausmas gali priminti, kad jie gyvi. Tačiau savęs žalojimas kartais gali būti sunkesnis nei numatyta arba sukelti infekciją. Galimas gydymas.

Apžvalga

Kaip atpažinti, ar mylimas žmogus kenkia sau.

Kas yra savęs žalojimas?

Savęs žalojimas yra tada, kai tyčia susižalojai. Taip pat žinomas kaip nesavanaudiškas savęs žalojimo sutrikimas, kai save žalojantys žmonės daro ką nors norėdami pakenkti sau, bet nenori sukelti mirties. Jie gali susižaloti:

• Kad padėtų jiems susidoroti. Kai kurie žmonės žaloja save, nes jiems tai gerai, norėdami įrodyti, kad gali toleruoti skausmą arba sumažinti neigiamus jausmus.
• Norėdami nukreipti emocijas į vidų. Kai kurie žmonės žaloja save, norėdami nubausti ar išlieti pyktį ant savęs.
• Bendrauti su kitais kad jie patiria nelaimę arba jiems reikia paramos.

Kaip žmonės su šiuo sutrikimu kenkia sau?

Savęs žalojimas gali būti įvairių formų. Kai kurie iš jų yra labiau paplitę nei kiti, tačiau visi yra susiję su rizika. Kai kurie iš labiausiai paplitusių savęs žalojimo elgesio būdų yra šie:

• Pjaustymas aštriais daiktais, kad prasilaužtumėte ar sužeistumėte odą.
• Degimas su kažkuo karštu, pavyzdžiui, cigaretėmis, degtukais ar įkaitusiais aštriais daiktais, arba su cheminėmis medžiagomis, pvz., buitinėmis valymo priemonėmis.
• Pataikyti su kietais daiktais, pavyzdžiui, smūgiu į sieną, o tai gali sukelti sužalojimus.
• Braižymas/trinimas kuris sukelia odos pažeidimus.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra savižudiško savęs žalojimo simptomai?

Jei kenkiate sau, galite pabandyti tai nuslėpti nuo aplinkinių. Galite dėvėti ilgomis rankovėmis arba kelnes, kad prisidengtumėte, net jei lauke karšta. Arba galite papasakoti istorijas, paaiškindami savo sužalojimus kaip nelaimingą atsitikimą. Nepaisant to, kiti žmonės gali pastebėti šiuos savęs sužalojimo simptomus:

• Tam tikros formos ar sankaupos šašai ar randai.
• Keli to paties dydžio ar formos nudegimai.
• Dažni nelaimingi atsitikimai, dėl kurių atsiranda naujų įbrėžimų, įkandimų, mėlynių ar patinimų.
• Impulsų valdymo problemos, pavyzdžiui, jos tiesiog negali nustoti subraižyti odos ploto.

Kurioje kūno vietoje žmonės žaloja save?

Labiausiai tikėtina, kad žmogus gali susižaloti:

• Ginklai (ypač jų dilbiai).
• Riešai.
• Jų šlaunų priekyje.
• Pilvas.

Savęs žalojimas rečiau pasitaiko kitose kūno vietose, bet vis tiek įmanomas.

Kas verčia žmogų žaloti save?

Sunku tiksliai pasakyti, dėl ko žmogus kenkia sau. Tačiau tam tikros psichinės sveikatos sąlygos yra susijusios su savęs žalojimu, įskaitant:

• Nerimas.
• Autizmas.
• Bipolinis sutrikimas.
• Ribinis asmenybės sutrikimas.
• Depresija.
• Trikdantys, impulsų kontrolės ir elgesio sutrikimai, pvz., elgesio sutrikimas ir protarpinis sprogstamasis sutrikimas.
• Disociaciniai sutrikimai, ypač disociacinis tapatumo sutrikimas ir disociacinė amnezija.
• Valgymo sutrikimai, ypač nervinė anoreksija.
• Lyties disforija.
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD).
• Miego sutrikimai.
• Medžiagų vartojimo sąlygos ir sutrikimai, įskaitant apsinuodijimą alkoholiu, alkoholio vartojimo sutrikimą ir kanapių vartojimo sutrikimą.

Kokie yra savižudiško savęs žalojimo sutrikimo rizikos veiksniai?

Nesusižudymo savęs sužalojimo rizika apima:

• Piktnaudžiavimas ar trauma. Savęs žalojimas dažniau pasitaiko žmonėms, patyrusiems traumą ar prievartą (įskaitant prievartą vaikystėje ar kitus nepageidaujamus reiškinius).
• Amžius. Savęs žalojimo elgesys dažniausiai prasideda nuo 12 iki 14 metų. Tačiau tai gali prasidėti ir anksčiau. Žmonės, kurie žaloja save, dažnai tai daro daugelį metų. Savęs žalojimas yra įprastas jauniems suaugusiems, ypač žmonėms, kurie mokosi koledže.
• Lyties tapatybė. Žmonės, kurie nėra cislyčiai (tai reiškia, kad jie nepripažįsta lyties, kuri jiems buvo paskirta gimus), dažniau kenkia sau. Ekspertai tai sieja su didesne nepageidaujamų gyvenimo įvykių, tokių kaip prievarta ir patyčios, rizika.
• Seksualinė orientacija. Žmonės, priklausantys seksualinėms mažumoms (tai reiškia, kad jie nėra heteroseksualūs), taip pat dažniau kenkia sau. Ekspertai mano, kad savęs žalojimo rodikliai yra didesni, nes seksualinės mažumos asmenys dažniau susiduria su nepalankiais gyvenimo įvykiais.
• Socialinė izoliacija. Žmonės, kurie jaučiasi socialiai izoliuoti ar atstumti, ypač vaikai ir paaugliai, kurie patiria patyčias ar socialinę izoliaciją dėl kitų priežasčių, turi didesnį savęs žalojimo lygį.

Diagnozė ir testai

Kaip tai diagnozuojama?

Gali būti sunku diagnozuoti su savižudybe nesusijusį savęs žalojimo sutrikimą. Žmonės, kurie žaloja save, yra linkę slėpti savo sužalojimus ir vengia apie juos kalbėti.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai nenaudoja specifinio testo savęs žalojimui diagnozuoti. Vietoj to, jie apžiūri jūsų sužalojimus, ieško modelių ir randų dėl ankstesnio savęs žalojimo. Jie užduoda klausimus apie jūsų medicininę ir socialinę istoriją. Jie taip pat kalbasi su jumis apie tai, kas vyksta jūsų gyvenime. Jie ieško dalykų, kurie gali sukelti stresą, pavyzdžiui, finansinės problemos, neseniai įvykusi mirtis šeimoje, nemalonumai mokykloje, patyčios ar išsiskyrimas.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas savęs žalojimas?

Jei kreipsitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl savęs žalojimo, jie pirmiausia gydys jūsų sužalojimus, jei reikia. Ilgainiui jie gali rekomenduoti terapiją ir (arba) vaistus, kurie padėtų valdyti pagrindines psichinės sveikatos sąlygas ir gyvenimo stresorius.

Kokia galima rizika nesigydant savęs žalojimo?

Gydymas nuo savęs žalojimo yra svarbus, nes tai kelia keletą galimų trumpalaikių ir ilgalaikių pavojų.

Trumpalaikės rizikos

Kartais savęs žalojimas sukelia problemų, kurių neketinote, įskaitant:

• Medicininės komplikacijos. Savęs žalojimas gali sukelti infekcijas, nervų pažeidimus ir nuolatinius bei (arba) sunkius randus. Kartais tai gali sukelti sunkius sužalojimus ar mirtį.
• Socialinės problemos. Savęs žalojimas gali – tyčia ar netyčia – paveikti jūsų santykius su šeima, draugais ar kitais artimaisiais. Tai taip pat gali turėti įtakos jūsų savijautai socialinėje aplinkoje, pavyzdžiui, darbe ar mokykloje.

Ilgalaikės rizikos

Savęs žalojimas taip pat gali sukelti ilgalaikių problemų, įskaitant:

• Psichikos sveikatos pablogėjimas. Savęs žalojimas gali sukelti gėdos, kaltės ar apgailestavimo jausmą. Galite nerimauti, kad žmonės pastebės jūsų sužalojimus, ir labai stengsitės uždengti ar paslėpti sužeidimus ar randus.
• Sunkesni sužalojimai. Savęs žalojimo elgesys dažnai gali padidėti. Galite pradėti save žaloti dažniau arba savęs žalojimas gali tapti sunkesnis.
• Savižudybės rizika. Ne savižudiškas savęs žalojimo sutrikimas neapima ketinimo nusižudyti. Tačiau rizika bandyti nusižudyti arba mirti nuo savižudybės yra daug didesnė žmonėms, kurie žaloja save.

Prevencija

Ar galima išvengti savęs žalojimo?

Ne visada įmanoma užkirsti kelią savęs žalojimui pirmą kartą, tačiau kreipimasis pagalbos į psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėją gali sumažinti tikimybę, kad kas nors toliau žalos save.

Papildomi bendri klausimai

Kada turėčiau kreiptis į gydytoją dėl savęs sužalojimo?

Jei suprantate, kad jūs (arba pastebite, kad kažkas, kas jums rūpi) kenkiate sau, kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Dėl sužalojimų gali prireikti medicininės pagalbos. Taip pat gali padėti žinoti, kad nesate vienas. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas yra pasirengęs jus išklausyti ir palaikyti. Jie rekomenduos jums tinkamą gydymą.

Kada turėčiau eiti į ER?

Turėtumėte kreiptis į ER arba skambinti 911 (arba vietiniu pagalbos tarnybos numeriu), jei manote, kad jums gresia tiesioginis pavojus pakenkti sau ar kitiems. Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat galite skambinti 988 pasikalbėti su kuo nors iš „Suicide & Crisis Lifeline“..

Taip pat turėtumėte kreiptis skubios pagalbos, jei jūsų sužalojimas yra sunkus, įskaitant tuos, kurie sukelia:

• Sunku kvėpuoti.
• Kraujavimas, kuris nesustos.
• Fizinė deformacija.
• Judėjimo praradimas rankoje ar kojoje.

Kaip skausmas veikia žmones, kurie žaloja save?

Dalis to, kodėl savęs žalojimas gali būti įveikos mechanizmas, yra dėl to, kaip jūsų kūnas apdoroja skausmą ir reaguoja į jį.

Kai jūsų kūnas susiduria su kažkuo, kas gali jį pažeisti, nervų galūnės paveiktose vietose siunčia avarinius signalus į jūsų smegenis. Vienas iš dalykų, kuriuos jūsų smegenys daro reaguodamos į šiuos signalus, yra beta endorfinų išsiskyrimas. Šios cheminės medžiagos sukelia domino efektą, dėl kurio trumpam pasijusite geriau. Tačiau poveikis trunka neilgai. Taigi žmonės, kurie žaloja save, gali jį naudoti dažniau, kad pasijustų geriau.

Daugeliui žmonių gali būti sunku suprasti save žalojantį elgesį. Tiems, kurie žaloja save, gali atrodyti, kad tai vienintelis būdas jaustis geriau arba kontroliuoti savo gyvenimą. Nors žmonės gali neketinti sau kelti pavojaus, savęs žalojimas vis tiek kelia pavojų. Kadangi tai nėra tvarus būdas jaustis geriau, jis taip pat neigiamai veikia jūsų fizinę ir psichinę sveikatą bei gerovę.

Jei jaučiate poreikį žaloti save arba tai darote, galite paprašyti pagalbos. Slaugos ieškojimas dėl savęs žalojimo nesiskiria nuo medicininės pagalbos dėl fizinės būklės. Galbūt dabar taip nesijaučiate, bet galite jaustis geriau tiek fiziškai, tiek protiškai.

Kaip ilgametis gydytojas, susidūręs su savęs žalojimo atvejais, noriu pabrėžti, kad tai – rimta problema, reikalaujanti mūsų visų dėmesio ir supratingumo. Svarbu nepamiršti, jog už kiekvieno savęs žalojimo atvejo slypi individuali istorija ir skausmas. Todėl būtina atjauta, palaikymas ir profesionali pagalba, padedanti atrasti sveikesnius būdus susidoroti su sunkumais ir skausmu. Tik bendromis pastangomis galime padėti žmonėms, kenčiantiems nuo savęs žalojimo, ir parodyti jiems kelią šviesesnio rytojaus link.