Sinkopė: simptomai, priežastys ir gydymas

Sveiki! Esu ilgametę patirtį turintis gydytojas, dirbantis čia, Lietuvoje. Šiandien noriu pakalbėti apie reiškinį, kuris gali būti bauginantis, bet dažnai nėra pavojingas – apie sinkopę, kitaip tariant, apalpimą. Aptarsime, kokie simptomai išduoda artėjančią sinkopę, kokios yra dažniausios jos priežastys ir, svarbiausia, – kaip ji gydoma.

Sinkopė taip pat žinomas kaip alpimas. Tai laikinas sąmonės netekimas su greitu pasveikimu. Paprastai sinkopė nekelia nerimo. Daugumai žmonių nereikia tolesnio gydymo. Tačiau jums reikia gydymo dėl tam tikrų priežasčių, tokių kaip širdies problemos.

Apžvalga

Kas yra sinkopė?

Sinkopė (tariama „sin-ko-pea”) yra medicininis alpimo ar apalpimo terminas. Tai atsitinka, kai staiga, laikinai sumažėja kraujo, patenkančio į smegenis, kiekis. Dažniausiai alpsta dėl nekenksmingos, trumpalaikės priežasties.

Sinkopė gali atsirasti, jei turite:

• Staigus kraujospūdžio sumažėjimas.
• Jūsų širdies ritmo sumažėjimas.
• Kraujo kiekio pokyčiai jūsų kūno vietose.

Jei apalpsite, greičiausiai po kelių sekundžių ar minučių tapsite sąmoningi ir būsite budrūs. Tačiau galite jaustis šiek tiek sumišę arba pavargę. Galite visiškai atsigauti per kelias minutes ar valandas.

Sinkopė gali būti rimtesnės būklės požymis. Po sinkopės epizodo svarbu nedelsiant pradėti gydymą. Dauguma žmonių gali užkirsti kelią sinkopės problemoms, kai tik nustato tikslią diagnozę ir tinkamą gydymą.

Sinkopės tipai

Yra keletas skirtingų sinkopės tipų. Jie yra:

• Vasovagalinė sinkopė (taip pat vadinama neurokardiogenine sinkope). Tai yra labiausiai paplitęs sinkopės tipas. Beveik pusė sinkopės atvejų yra vazovagalinio tipo.
• Situacinė sinkopė (vazovagalinės sinkopės rūšis).
• Posturalinė arba ortostatinė sinkopė (taip pat vadinama laikysenos hipotenzija).
• Širdies sinkopė.
• Neurologinė sinkopė.
• Posturalinis ortostatinės tachikardijos sindromas (POTS).
• Sinkopė dėl nežinomos priežasties.

Kaip dažnai yra sinkopė?

Sinkopė yra dažna būklė. Ja serga 3 % vyrų arba žmonių, kuriems gimimo metu priskiriami vyrai (AMAB) ir 3,5 % moterų arba žmonių, kuriems gimimo metu priskirta moteris (AFAB). Sinkopė dažniau pasitaiko senstant ir paveikia iki 6 % vyresnių nei 75 metų žmonių. Ši būklė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir gali pasireikšti žmonėms, turintiems kitų sveikatos problemų ir jų neturintiems.

Simptomai ir priežastys

Dažni sinkopės simptomai yra galvos svaigimas arba nestabilumas.

Kokie yra sinkopės simptomai?

Dažniausi sinkopės simptomai yra šie:

• Užtemimas.
• Jaučiasi apsvaigęs.
• Kritimas be priežasties.
• Galvos svaigimas.
• Jaučiasi mieguistas arba mieguistas.
• Apalpimas, ypač pavalgius ar mankštinantis.
• Netvirtumo ar silpnumo jausmas stovint.
• Regėjimo pokyčiai, pvz., dėmių matymas arba regėjimas tuneliu.
• Galvos skausmai.

Kas sukelia sinkopę?

Sinkopė arba alpimas atsiranda, kai į smegenis nepatenka pakankamai kraujo. Tam yra daug priežasčių, priklausomai nuo sinkopės tipo. Daugelis žmonių turi sveikatos sutrikimų, apie kuriuos jie gali žinoti arba nežinoti, o tai paveikia jų nervų sistemą ar širdį. Taip pat galite turėti būklę, kuri paveikia kraujo tekėjimą per kūną ir sukelia kraujospūdžio sumažėjimą, kai keičiate padėtį (pavyzdžiui, iš gulimos į stovimą).

Vasovagalinės sinkopės priežastys

Vasovagalinė sinkopė atsiranda, kai staiga sumažėja kraujospūdis, dėl kurio sumažėja kraujo tekėjimas į smegenis. Tai dažnai įvyksta kurį laiką stovint arba patyrus emocinį išgyvenimą. Paprastai, kai atsistojate, dėl gravitacijos kraujas nusėda apatinėje kūno dalyje, po diafragma. Kai taip atsitinka, jūsų širdis ir autonominė nervų sistema dirba, kad jūsų kraujospūdis būtų stabilus.

Sergant vazovagaliniu sinkopu, jūsų širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis netinkamai sumažėja. Dėl to sumažėja kraujo tekėjimas į smegenis ir atsiranda apalpimas. Paprastai vazovagalinė sinkopė yra gerybinė.

Situacinės sinkopės priežastys

Situacinė sinkopė įvyksta tik tam tikrose situacijose, kurios paveikia jūsų nervų sistemą ir sukelia sinkopę. Kai kurios iš šių situacijų yra:

• Dehidratacija.
• Stiprus emocinis stresas.
• Nerimas.
• Baimė.
• Skausmas.
• Alkis.
• Alkoholio ar narkotikų vartojimas.
• Hiperventiliacija (per didelis deguonies kvėpavimas ir per greitas anglies dioksido pašalinimas).
• Stipriai kosėjate, pasukate kaklą arba nešiojate įtemptą apykaklę (padidėjęs miego arterijos sinuso jautrumas).
• Šlapinimasis (šlapinimosi sinkopė).

Laikysenos sinkopės priežastys

Laikysenos sinkopė (taip pat vadinama laikysenos hipotenzija arba ortostatine hipotenzija) atsitinka, kai kraujospūdis staiga sumažėja dėl greito padėties pasikeitimo, pavyzdžiui, atsistojus atsigulus. Tam tikri vaistai ir dehidratacija gali sukelti šią būklę. Žmonių, sergančių tokio tipo apalpimu, kraujospūdis paprastai pakinta, dėl to jis nukrenta bent 20 milimetrų gyvsidabrio stulpelio (sistolinis / didžiausias skaičius) ir mažiausiai 10 milimetrų gyvsidabrio stulpelio (diastolinis / apatinis skaičius), kai jie stovi.

Širdies sinkopės priežastys

Širdies sinkopė gali pasireikšti, jei turite širdies ar kraujagyslių būklę, kuri paveikia smegenų kraujotaką. Šios sąlygos gali apimti:

• Nenormalus širdies ritmas (aritmija).
• Sutrikusi kraujotaka širdyje dėl širdies struktūros (hipertrofinė kardiomiopatija).
• Jūsų širdies kraujagyslių užsikimšimas (miokardo išemija).
• Vožtuvų liga.
• Aortos stenozė (susiaurėjimas).
• Kraujo krešulys.
• Širdies nepakankamumas.

Jei turite širdies sinkopę, svarbu kreiptis į kardiologą, kad jis tinkamai gydytų.

Neurologinės sinkopės priežastys

Neurologinė sinkopė gali atsirasti, kai turite neurologinę būklę, pvz., traukulius, insultą ar trumpalaikį išemijos priepuolį (TIA). Kitos retesnės sąlygos, sukeliančios neurologinį sinkopą, yra migrena ir normalaus slėgio hidrocefalija.

Ortostatinės tachikardijos sindromas (POTS)

Jei sergate laikysenos ortostatinės tachikardijos sindromu, gali būti labai greitas širdies susitraukimų dažnis (tachikardija), kuris atsiranda atsistojus po sėdėjimo ar gulėjimo. Jūsų širdies susitraukimų dažnis gali paspartėti 30 dūžių per minutę ar daugiau. Padidėjimas paprastai įvyksta per 10 minučių atsistojus. Būklė dažniausiai pasireiškia moterims ir žmonėms AFAB, tačiau ji taip pat gali pasireikšti vyrams ir žmonėms AMAB.

Nežinomos sinkopės priežastys

Apalpimo priežastis nežinoma maždaug 33% žmonių, kurie ja serga. Tačiau padidėjusi sinkopės rizika yra šalutinis kai kurių vaistų poveikis. Būtinai susisiekite su paslaugų teikėju, jei nežinote, kas sukėlė sinkopę.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama sinkopė?

Jei turite sinkopę, turėtumėte kreiptis į paslaugų teikėją, kuris gali nukreipti jus pas sinkopės specialistą, kad jis atliktų išsamų įvertinimą.

Sinkopės specialistas atliks fizinį egzaminą ir atidžiai peržiūrės jūsų ligos istoriją. Jie užduos jums išsamius klausimus apie jūsų simptomus ir sinkopės epizodus, įskaitant tai, ar turite kokių nors simptomų prieš alpstant ir kada bei kur apalpstate.

Jie gali išmatuoti ir įrašyti jūsų širdies ritmą ir kraujospūdį, kai esate skirtingose ​​padėtyse, įskaitant gulėjimą, sėdėjimą ir stovėjimą.

Tada galite atlikti vieną ar daugiau testų, kurie padės nustatyti sinkopės priežastį. Šie testai tikrina tokius dalykus kaip:

• Jūsų širdies būklė.
• Kaip greitai plaka širdis (širdies ritmas).
• Kraujo kiekis organizme (kraujo tūris).
• Kraujo tekėjimas, kai jūsų kūnas yra skirtingose ​​​​padėtyse.

Kokie tyrimai bus atliekami sinkopei diagnozuoti?

Bandymai, skirti nustatyti sinkopės priežastis, apima:

• Laboratoriniai tyrimai: Kraujo tyrimas siekiant patikrinti anemiją ar medžiagų apykaitos pokyčius.
• Elektrokardiograma (EKG): Testas, registruojantis jūsų širdies elektrinį aktyvumą.
• Pratimų streso testas: Yra daugybė testų nepalankiausiomis sąlygomis, kurių metu jūs mankštinatės arba vartojate vaistus, kad įtemptumėte širdį. Kai kurių tipų streso testai apžvelgs EKG pokyčius arba atliks jūsų širdies ultragarsą. Bandymas nepalankiausiomis sąlygomis taip pat gali būti atliktas naudojant branduolinį vaizdą.
• Ambulatorinis monitorius: Jūsų nešiojamas monitorius, kuriame naudojami elektrodai informacijai apie jūsų širdies susitraukimų dažnį ir ritmą įrašyti.
• Echokardiograma: Testas, kurio metu garso bangomis sukuriamas jūsų širdies struktūrų vaizdas.
• Pakreiptas stalas (galvos pakreipimo bandymas): testas, kuris registruoja jūsų kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį kas minutę arba ritmu, o paslaugų teikėjas pakreipia stalą į skirtingus lygius, kai stovite aukštyn. Testas gali parodyti nenormalius širdies ir kraujagyslių refleksus, kurie sukelia sinkopę.
• Autonominio reflekso tyrimas: Įvairių testų serija stebi jūsų kraujospūdį, kraujotaką, širdies ritmą, odos temperatūrą ir prakaitavimą reaguojant į tam tikrus dirgiklius. Šie matavimai gali padėti jūsų paslaugų teikėjui nustatyti, ar jūsų autonominė nervų sistema veikia normaliai, ar turite nervų pažeidimą.

Jums gali prireikti kitų testų, įskaitant elektrofiziologinius tyrimus, autonominės nervų sistemos tyrimus, neurologinį įvertinimą ir kompiuterinę tomografiją (KT). Jums gali prireikti vestibuliarinės funkcijos tyrimų, kad būtų išvengta vidinės ausies problemų. Jei jums reikia papildomų bandymų, jūsų paslaugų teikėjas paaiškins, kas tai yra ir kodėl jums jų reikia.

Valdymas ir gydymas

Koks yra tinkamas sinkopės gydymas?

Jei kas nors nualpsta, atlikite šiuos veiksmus:

1. Patikrinkite, ar jie kvėpuoja.
2. Įsitikinkite, kad jie guli arba sėdi galvą tarp kelių bent 10–15 minučių.
3. Pasiūlykite žmogui atsigerti šalto vandens.

Gydymo galimybės priklausys nuo to, kas sukelia sinkopę, ir nuo įvertinimo bei tyrimo rezultatų. Gydymo tikslas yra apsaugoti jus nuo sinkopės epizodų.

Sinkopės gydymo galimybės apima:

• Vaistų vartojimas arba jau vartojamų vaistų keitimas.
• Dėvėkite atraminius drabužius arba kompresines kojines, kad pagerintumėte kraujotaką.
• Keisti savo mitybą. Jūsų paslaugų teikėjas gali pasiūlyti valgyti mažai, dažnai, valgyti daugiau druskos (natrio), gerti daugiau skysčių, padidinti kalio kiekį dietoje ir vengti kofeino bei alkoholio.
• Būkite ypač atsargūs atsistoję.
• Miego metu pakelkite lovos galvūgalį. Norėdami tai padaryti, galite naudoti papildomas pagalves arba pastatyti pakylas po lovos galvūgalio kojomis.
• Situacijų, sukeliančių sinkopės epizodą, vengimas arba keitimas (vengti ilgo stovėjimo, karščio ar emocinio streso).
• Biofeedback mokymas greitam širdies plakimui kontroliuoti.
• Struktūrinės širdies ligos gydymas.
• Širdies stimuliatoriaus įsigijimas, kad širdies ritmas būtų reguliarus (tik esant tam tikroms sveikatos sąlygoms).
• Implantuojamo kardioverterio defibriliatoriaus (ICD) įsigijimas. Šis prietaisas nuolat stebi jūsų širdies susitraukimų dažnį ir ritmą bei koreguoja greitą, nenormalų ritmą (tik esant tam tikroms sveikatos sąlygoms).

Jūsų sveikatos priežiūros komanda parengs jums tinkamą gydymo planą ir pasikalbės su jumis apie gydymo galimybes.

Kokie vaistai/gydymas vartojami?

Vaistai nuo sinkopės yra šie:

• Midodrinas.
• Fludrokortizonas (Astonin® arba Florinef®).

Šalutinis gydymo poveikis

Šalutinis vaistų poveikis gali būti:

• Rėmuo.
• Pykinimas.
• Galvos svaigimas.
• Šlapimo problemos.
• Skrandžio problemos.
• Šaltkrėtis.

Prevencija

Kaip galiu sumažinti savo riziką?

Norėdami sumažinti sinkopės riziką, turite žinoti, kas ją sukėlė. Sumažinti riziką gali būti taip paprasta, kaip išlaikyti hidrataciją, jei tai buvo problema. Jei sergate širdies liga, kuri ją sukėlė, jums gali prireikti vaistų ar prietaiso nenormaliam širdies ritmui gydyti.

Kaip išvengti sinkopės?

Daug kartų žmonės jaučia, kad ateina sinkopė. Jie jaučia galvos svaigimą, pykinimą ir širdies plakimą (nereguliarus širdies plakimas, tarsi „plazdėjimas“ krūtinėje). Tikėtina, kad išvengsite alpimo, jei:

• Atsisėskite arba atsigulkite ir pakelkite kojas.
• Padarykite kumštį rankomis.
• Įtempkite ar suveržkite rankas.
• Sukryžiuokite kojas arba suspauskite šlaunis vienas prie kito.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei man pasireiškia sinkopė?

Tinkamai diagnozuodami ir gydydami galite valdyti ir kontroliuoti sinkopę. Jei patyrėte sinkopės epizodą, yra maždaug 30 % tikimybė, kad turėsite kitą epizodą. Kito epizodo rizika ir tai, kaip ši būklė jus paveiks, priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant priežastį ir jūsų amžių, lytį ir kitas sveikatos problemas. Jei turite klausimų apie savo riziką, pasitarkite su savo paslaugų teikėju.

Jei turite sinkopės diagnozę, patikrinkite savo valstijos įstatymus. Kai kurios valstijos reikalauja, kad apalpę turintys vairuotojai susisiektų su licencijų biuru. Teikėjas gali rekomenduoti išsiaiškinti priežastį ir pradėti gydymą prieš vairuojant.

Ar sinkopė kelia pavojų gyvybei?

Nors dauguma sinkopės epizodų nėra pavojingi, jie gali kelti pavojų gyvybei, jei sutrikęs širdies ritmas arba dėl neurologinių priežasčių. Žmonės, turintys širdies ar neurologinių problemų, turi kreiptis į paslaugų teikėją, kuris gali padėti.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Priklausomai nuo sinkopės priežasties, po dviejų ar keturių savaičių po gydymo ligoninėje ar ambulatoriškai turėtumėte pasikonsultuoti su paslaugų teikėju. Jei paslaugų teikėjas nustato jūsų širdies struktūros ar ritmo problemą, jums reikės daugiau tolesnių susitikimų.

Kada turėčiau eiti į greitąją pagalbą?

Kiekvienam, kuris griūva ir sustoja širdis, reikia CPR ir greitosios pagalbos. Žmonės dažnai kreipiasi į greitąją pagalbą ir dėl sinkopės.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?

Klausimai, kuriuos reikia užduoti savo paslaugų teikėjui, yra šie:

• Ar žinote, kas sukėlė mano sinkopę?
• Kaip galiu išvengti tokio tipo sinkopės, kurią turėjau?
• Ar man reikia papildomų tyrimų ar tolesnių susitikimų?

Dėl netikėto ir dėmesį prikaustančio sinkopės pobūdžio jis gali atrodyti pavojingesnis nei yra. Daugumai žmonių tai laikina būklė, kuri nerodo jokių rimtų sveikatos problemų. Pamatę paslaugų teikėją po to, kai nualpote, galite būti ramūs žinodami, kad nesate rimta. Būtinai gydykite savo širdies būklę, jei tai sukėlė sinkopę.

Taigi, mieli skaitytojai, tikiuosi, kad šis straipsnis suteikė aiškumo apie sinkopę. Atminkite, kad nors dažniausiai alpimas nėra pavojingas, kartais jis gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Todėl, jei jus ar jūsų artimąjį kamuoja dažni ar neaiškūs alpimo epizodai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Aš, kaip patyręs specialistas, visada pasiruošęs padėti jums atgauti sveikatą ir ramybę.