Kaip sužinoti, ar jūsų nuovargis normalus

fatigueNormal 878980416

Sveiki, aš esu gydytojas, jau daugelį metų dirbantis su pacientais Lietuvoje. Ar jaučiatės nuolat pavargę ir nežinote, ar tai normalu? Nuovargis – dažnas reiškinys, tačiau kartais jis gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip atskirti įprastą nuovargį nuo to, kuris reikalauja dėmesio.

Jei skaitydami šį straipsnį linktelėsite keliais sakiniais (balsą dieną), jums ir miegui gali tekti iš naujo peržiūrėti savo santykius.

„Kad būtumėte sveiki, turite pakankamai išsimiegoti“, – sako šeimos medicinos gydytojas Matthew Goldmanas. Tačiau pakankamai pailsėti gali atrodyti taip pat sunku, kaip laimėti loterijoje.

Šiame klausimų ir atsakymų skyriuje daktaras Goldmanas siūlo būdų, kaip dar kartą svajoti apie neįmanomą svajonę.

K. Kiek miego iš tikrųjų reikia suaugusiems?

A. Miego kiekis, kurio jums reikia, skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Nacionalinis miego fondas rekomenduoja, kad 18–64 metų žmonės kiekvieną naktį praleistų nuo septynių iki devynių valandų. 65 metų ir vyresniems suaugusiesiems reikia nuo septynių iki aštuonių valandų per naktį.

K. Koks yra normalus suaugusiojo nuovargio lygis?

A. Nuovargis yra vienas dažniausių skundų, apie kurį girdi gydytojai. O nuovargis yra normalus, jei vėlai vakare, o kitą dieną jautiesi pavargęs.

Tačiau nuovargis (įprastas arba ekstremalus) gali sukelti susirūpinimą, kai jis turi įtakos jūsų sveikatai ir saugai. Pavyzdžiui, tai yra problema, jei tikėtina, kad užsnūsite situacijose, kai jums reikia išlaikyti budrumą, pavyzdžiui, vairuodami ar valdydami sunkiasvores mašinas.

Taigi pasitarkite su gydytoju, jei nuovargis kelia pavojų jūsų saugumui. Jūsų gydytojas taip pat norės žinoti, kiek laiko jaučiate simptomus, kad padėtų nustatyti jūsų išsekimo priežastį.

Kl. Kodėl aš toks pavargęs?

A. Tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai ir įpročiai gali turėti įtakos jūsų pailsėjimui. Prasta miego higiena, pamaininis darbas, reaktyvinis atsilikimas ir medžiagų (įskaitant alkoholį ir narkotines medžiagas) vartojimas gali prisidėti prie didelio nuovargio.

Tam tikri vaistai taip pat gali turėti įtakos jūsų nuovargiui. Tai yra antihistamininiai vaistai, prieštraukuliniai vaistai, antipsichoziniai vaistai, antidepresantai ir vaistai nuo skausmo ir nerimo. Taip pat galima vartoti didesnes nei rekomenduojama šių vaistų dozes ir nutraukti vaistų vartojimą (nustojus vartoti vaistą).

Daugelis sveikatos būklių gali sukelti pernelyg didelį nuovargį, įskaitant:

  • Anemija (dažnas kraujo sutrikimas).
  • Elektrolitų anomalijos.
  • Genetiniai, neurologiniai ir miego sutrikimai.
  • Širdies, plaučių, skydliaukės ar kepenų ligos.
  • Psichikos sveikatos problemos, įskaitant nerimą, depresiją ir bipolinį sutrikimą.
  • Metabolizmo problemos, tokios kaip diabetas.
  • Nutukimas.
  • Reumatologinės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas.
  • Knarkimas (kvėpavimo sutrikimas).
  • Pagrindinis vėžys arba infekcinė liga.

K. Kaip galiu išvengti nuovargio ir išsekimo?

A. Svarbu gera miego higiena. Pabandykite įtraukti šiuos miego įpročius į savo kasdienybę:

DARYTI:

  • Miegokite tik tiek, kiek reikia, kad jaustumėtės pailsėję, o tada išlipkite iš lovos.
  • Laikykitės reguliaraus miego grafiko.
  • Reguliariai mankštinkitės, geriausia bent keturias-penkias valandas prieš miegą.
  • Padarykite miegamojo aplinką palankią miegui.
  • Gerai prieš miegą susitvarkykite su savo rūpesčiais.

NE:

  • Stenkitės miegoti, nebent jaučiatės mieguisti.
  • Po pietų gerkite kofeino turinčius gėrimus.
  • Gerkite alkoholį prieš miegą (be „naktinių kepurių“).
  • Rūkyti, ypač vakare.
  • Eik miegoti alkanas.
  • Prieš miegą naudokite šviesą skleidžiančius ekranus.

K. Kaip žinoti, ar nuovargis yra galimos sveikatos problemos požymis?

A. Požymiai, rodantys, kad jūsų nuovargis gali būti kažko daugiau, yra šie:

  • Trūksta fizinės ar psichinės energijos.
  • Nesugebėjimas išlikti budrus ir budrus arba pradėti veiklą.
  • Netyčia užmigti arba užmigti netinkamu laiku.
  • Sumažėjęs pajėgumas išlaikyti arba užbaigti veiklą.
  • Lengvai pavargsta.
  • Sunkumai dėl susikaupimo, atminties ar emocinio stabilumo.

Nuovargis, turintis įtakos jūsų gebėjimui dirbti, bendrauti ir dalyvauti šeimos veikloje, taip pat yra raudona vėliava – kaip ir jums ar jūsų šeimai reikia apsigyventi, kad susidorotumėte su jūsų simptomais.

K. Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl nuovargio?

A. Pasikalbėkite su savo paslaugų teikėju, kai tik jūs ar aplinkiniai patiria nerimą. Paprasčiausias problemos išsakymas turėtų paskatinti diskusiją ta tema.

Jūsų paslaugų teikėjas greičiausiai norės jus įvertinti, kad nustatytų jūsų simptomų sunkumą ir galimas priežastis. Paprastai vertinimas prasideda nuo išsamaus istorijos ir fizinio egzamino.

Gydytojai taip pat naudoja konkrečius klausimus, norėdami įvertinti, kaip jaučiatės pavargę. Tokie terminai kaip „jaučiuosi pavargęs“, „jaučiu nuovargį“, „neturiu energijos“ ir „jaučiuosi ypač mieguistas“ dažnai vartojami pakaitomis. Tačiau svarbu, kad paslaugų teikėjas juos atskirtų, kad išsiaiškintų priežastį.

Remdamasis jūsų atsakymais, jūsų gydytojas gali nustatyti tinkamą metodą diagnozei nustatyti. Norint nustatyti priežastį, gali prireikti papildomų tyrimų, pvz., laboratorinių darbų, vaizdo gavimo ar miego tyrimų. Kai tik jūsų paslaugų teikėjas išsiaiškins nuovargio problemą, jis galės kartu su jumis ją išspręsti.

Taigi, nuovargis – dažnas mūsų visų palydovas. Svarbu į jį įsiklausyti ir suprasti jo priežastis. Jei jaučiatės išsekę ilgiau nei įprastai, neignoruokite to. Pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju. Patyręs specialistas padės išsiaiškinti nuovargio priežastis ir pasiūlys tinkamiausius sprendimus. Jūsų sveikata – jūsų rankose!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pasiūlytų jums geresnę naršymo patirtį. Naršydami šioje svetainėje sutinkate su mūsų slapukų naudojimu.