Ar jūsų atmintis keičiasi dėl amžiaus?

Ar jūsų atmintis keičiasi dėl amžiaus? Ši idėja daugeliui atrodo akivaizdi – juk daugelis vyresnio amžiaus žmonių skundžiasi atminties praradimu. Tačiau ar atmintis tikrai silpnėja su amžiumi? O gal tai tik klaidingas įsitikinimas? Šiame straipsnyje mes gilinsimės į mokslinius įrodymus, kad sužinotume tiesą apie atmintį ir senėjimą.

Pagalbininkas: Ronanas Factora, MD

Tikriausiai jau girdėjote šią frazę: „Aš tik senstu“. Šis teiginys dažnai pateikiamas siekiant paaiškinti daugybę skausmų, atminties sutrikimų ir mobilumo apribojimų, ir gali atspindėti pripažinimą, kad kai kurios jūsų kūno dalys neveikia taip gerai, kaip kadaise dėl senėjimo – tiesa, kurią patiria visi padarai.

Tačiau paaiškinimas turėtų būti naudojamas atsargiai. Savo pacientams dažnai sakau, kad dėl to, ką jie patiria, nekaltintų „tiesiog senstant“, nes jie gali praleisti tai, ką būtų galima išgydyti.

Žmonės dažnai naudoja šį posakį, norėdami atmesti kasdienius simptomus, kurie gali atsirasti dėl pagrindinės ligos, o tai sukelia nereikalingas kančias, kurias būtų galima įvertinti ir tinkamai gydyti.

Atminties sutrikimai atsiranda labai dažnai, kai senstate. Vėlavimas prisiminti žodžius ir vardus – jausmas, kad tai, ką nori pasakyti, yra „tiesiog ant liežuvio galo“ – yra normalaus senėjimo dalis. Deja, šie vėlavimai ilgėja senstant. Daugiafunkcinis darbas ir naujų dalykų mokymasis taip pat tampa sudėtingesnis.

Tai yra normalus senėjimo potyris, tačiau nė vienas iš šių pokyčių neturėtų turėti įtakos jūsų gebėjimui išlikti nepriklausomam atliekant pagrindinę ir instrumentinę kasdienę veiklą.

Dažnai žmonės, kurie patiria atminties sutrikimų, niekada nekelia šio klausimo savo gydytojui. Kartais pacientai turi tiek daug medicininių problemų, kad, nepaisant visų pirminės sveikatos priežiūros gydytojo pastangų, kitų medicininių problemų valdymas atima laiko, reikalingo tinkamai išspręsti atminties problemą.

Įtakojantis kasdienį gyvenimą

Atminties sutrikimai tampa reikšmingi, kai pradeda daryti įtaką kasdieniam gyvenimui.

Kartais pablogėja asmens gebėjimas likti dirbant, atlikti su darbu susijusias užduotis, dalyvauti bendruomenės veikloje ar išlaikyti pomėgius, todėl asmuo išeina į pensiją arba nutraukia veiklą.

Kai atminties sutrikimai pablogina žmogaus gebėjimą užsiimti kasdiene rutina, pvz., tvarkyti finansus, vairuoti pažįstamose vietose ar reguliariai ir patikimai vartoti vaistus, atminties problemų nereikėtų ignoruoti arba naikinti kaip įprastą senėjimo dalį.

Pastebėjus tokius požymius, turėtų būti atliktas vertinimas, sutelktas į atminties sutrikimus.

Pagrindinis tyrimas apima atminties ar pažinimo problemų apžvalgą, konkrečiai, kiek laiko problemos buvo pastebėtos, ir bet kokias kitas susijusias nuotaikos, elgesio ar judėjimo problemas.

Norint dokumentuoti pažinimo sutrikimų buvimą ir sunkumą, reikia atlikti kognityvinius testus (pvz., Folsteino mini-psichikos būklės egzaminą arba Monrealio kognityvinį įvertinimą).

Taip pat turėtų būti atliktas depresijos patikrinimas ir įprastiniai kraujo tyrimai. Taip pat galima atlikti smegenų kompiuterinę tomografiją, kad būtų išvengta kitų problemų.

Galiausiai visa ši informacija turėtų būti peržiūrėta, kad būtų galima išsiaiškinti labiausiai tikėtiną atminties problemų paaiškinimą ir nustatyti geriausius būdus toms problemoms valdyti.

Ne visada demencija

Nors demencija gali būti pirmoji priežastis, kuri ateina į galvą dėl atminties sutrikimų, gali būti ir kitų priežasčių.

• Kartais depresija gali sukelti atminties sutrikimus, nors depresiją dažnai lydi kiti simptomai, tokie kaip pomėgių ar veiklos, kuria žmogus anksčiau mėgavosi, praradimas, menkavertiškumo jausmas, miego sutrikimai ar apetito praradimas.
• Neseniai pasireiškusi liga ar hospitalizacija gali sukelti laikiną sumišimo laikotarpį, vadinamą delyru, kuris paprastai praeina laikui bėgant.
• Vaistai (receptiniai, nereceptiniai arba žoliniai), kurie veikia smegenis, ir sveikatos būklės, tokios kaip insultas, skydliaukės sutrikimai ar vitaminų trūkumas, taip pat gali sukelti atminties ir (arba) pažinimo problemų.

Svarbu atsiminti, kad atminties ir pažinimo funkcijų pokyčiai lydi įprastą senėjimą, bet nebūtinai tuo paaiškinami. Jei nerimaujate arba sutrikusi funkcija dėl atminties problemų, visada kreipkitės į gydytoją.

Galutinis tikslas yra išsaugoti nepriklausomybę ir planuoti į priekį, jei jums reikia pagalbos.

Metams bėgant, mūsų prisiminimai gali susilpnėti, o taip nutinka dėl įvairių priežasčių. Mūsų smegenų gebėjimas koduoti ir iškviesti informaciją gali laikui bėgant mažėti, o tai gali sukelti atminties praradimą. Be to, mūsų prisiminimai gali būti veikiami išorinių veiksnių, pavyzdžiui, streso, ligų ar traumų. Nors atminties praradimas yra normalus senėjimo procesas, yra keletas dalykų, kuriuos galime padaryti, kad pagerintume savo atmintį, pavyzdžiui, mankšta, sveika mityba ir pakankamas miegas.