Pilkucidinė ribinė degeneracija (PMD) yra reta, bet pavojinga akių liga, kuri gali sukelti aklumą. Ši liga dažniausiai pasireiškia jaunesniems suaugusiems ir gali būti sunki, jei neapsilankoma pas gydytoją laiku. Simptomai gali apimti sumažėjusį regėjimą, iškreiptą viziją ir net akių skausmą. Gydytojai gali taikyti vaistus ar net chirurginius metodus, norint sustabdyti ligos progresą. Svarbu laiku atpažinti ir gydyti PMD, kad būtų išsaugotas regėjimas.
Apžvalga
Kas yra ribinė degeneracija?
Pellucidinė ribinė degeneracija (PMD) yra lėtai progresuojantis sutrikimas, pažeidžiantis jūsų rageną. Tai reta ragenos ektazijos forma (grupė sutrikimų, dėl kurių ragena plonėja ir išsipūtė į išorę).
Sveika ragena yra stora ir padeda aiškiai matyti. Naudojant PMD, pusmėnulio formos ragenos sritis laikui bėgant palaipsniui plonėja. Paprastai tai atsitinka apatinėje ragenos dalyje. Pagalvokite apie savo akį kaip apie apvalų laikrodį. Suplonėjusi ragenos dalis paprastai tęsiasi nuo 4:00 iki 8:00. Virš šios suplonėjusios vietos jūsų ragena išsiskleidžia į išorę. Šie ragenos pokyčiai ilgainiui sukelia astigmatizmą ir sumažėjusį regėjimo aštrumą (regėjimo ryškumą).
Paprastai PMD paveikia abi akis. Tačiau kartais tai gali paveikti tik vieną akį. PMD nesukelia jūsų akies randų. Todėl jūsų ragena išlieka skaidri („skaidri“ reiškia skaidri).
PMD vystosi lėtai, todėl ilgą laiką galite neturėti jokių simptomų. Tačiau būklei progresuojant, jūsų regėjimas gali blogėti. Taip yra todėl, kad jūsų astigmatizmas didėja, kai ragena ir toliau plonėja ir išsipūtė. Taigi dėl PMD gali būti sunku atlikti įprastas kasdienes užduotis.
Kam turi įtakos PMD?
PMD paveikia visų etninių grupių žmones. Kai kurie tyrimai rodo, kad tai dažniau pasitaiko tarp vyrų ir žmonių, kuriems gimus buvo priskirti vyrai. Diagnozė paprastai įvyksta sulaukus 20, 30 ar 40 metų. Rečiau žmonės sulaukia 50 metų ar net vyresnių diagnozių.
Kaip dažnas yra PMD?
Tyrėjai tiksliai nežino, kiek žmonių turi šią ligą. Tačiau tai yra mažiau paplitusi nei kita ragenos ektazijos forma, vadinama keratokonusu. Apskaičiavimai rodo, kad nuo 1 iš 400 iki 1 iš 2000 žmonių turi keratokonusą.
Simptomai ir priežastys
Kokie yra simptomai?
Pagrindinis švelnios ribinės degeneracijos simptomas yra regėjimas, kuris laikui bėgant palaipsniui blogėja. Taip yra dėl didėjančio astigmatizmo lygio. Dauguma žmonių, sergančių PMD, nepatiria skausmo ar kitų simptomų.
Retai PMD sukelia ūminį ragenos hidropsą (staigų ragenos patinimą). Ši rimta komplikacija sukelia staigų neryškų matymą ir jautrumą šviesai. Kai kurie žmonės taip pat jaučia stiprų skausmą.
Kas sukelia niūrią ribinę degeneraciją?
Tyrėjai nežino, kas sukelia PMD arba padidina jo išsivystymo riziką.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojamas PMD?
Akių priežiūros specialistai diagnozuoja PMD atlikdami akių tyrimą ir testavimą. Jie paklaus apie jūsų simptomus, įskaitant regėjimą, kuris laikui bėgant blogėja.
Kokie testai diagnozuoja šią būklę?
Ragenos topografija yra auksinis standartas diagnozuojant pellucidinę ribinę degeneraciją. Tai greitas ir neskausmingas testas. Sėdi priešais įrenginį, kuris fotografuoja tavo akis ir generuoja spalvomis koduotus žemėlapius. Šie žemėlapiai rodo jūsų ragenos kraštovaizdį. Akių priežiūros specialistas interpretuoja šiuos žemėlapius, kad sužinotų jūsų ragenos formą ir kreivumą.
Naudojant PMD, žemėlapyje gali būti rodomas klasikinis „bučiuojančių balandžių“ arba „krabo nagų“ vaizdas. Raudona spalva rodo staigų ragenos kreivumą, o tai reiškia, kad ragena tose vietose išsipūtusi į išorę.
Akių priežiūros specialistas tiria šiuos žemėlapius, kad nustatytų PMD arba, kai kuriais atvejais, kitą ragenos ektazijos formą.
Valdymas ir gydymas
Kokios yra pelucidinės ribinės degeneracijos gydymo galimybės?
Gydymas priklauso nuo jūsų būklės sunkumo ir jos progresavimo. Anksti jums gali praversti akiniai ar kontaktiniai lęšiai, kad pagerintumėte regėjimą. Yra daugybė kontaktų tipų. Akių priežiūros specialistas padės pasirinkti tinkamiausią tipą jūsų individualiai situacijai.
Svarbu nepamiršti, kad kontaktai padės jums matyti aiškiau, tačiau jie negali sulėtinti PMD progresavimo. Taigi gali prireikti operacijos, jei akiniai ar kontaktiniai lęšiai nepagerina jūsų regėjimo pakankamai, kad galėtumėte atlikti kasdienes užduotis. Chirurgija gali apimti kai kurios ar visos ragenos pakeitimą donoro ragenos audiniu. Yra daug įvairių chirurginių metodų, o jūsų paslaugų teikėjas su jumis aptars kiekvieno privalumus ir trūkumus.
Prevencija
Kaip galiu užkirsti kelią PMD?
Deja, nieko negalite padaryti, kad išvengtumėte PMD. Taip yra todėl, kad mokslininkai tiksliai nežino, kas tai sukelia.
Tačiau būtinai apsilankykite pas optometristą arba oftalmologą kasmet atlikti akių patikrinimus. Jie patikrins bendrą jūsų akių sveikatą ir anksti pastebės visas problemas. Ankstyva PMD diagnozė leidžia jūsų paslaugų teikėjui stebėti jo progresavimą ir tinkamu laiku planuoti gydymą.
Perspektyva / Prognozė
Ko galiu tikėtis, jei turiu PMD?
Jūsų paslaugų teikėjas yra geriausias asmuo, kurio reikia paklausti apie jūsų perspektyvas. Pilkucidinė ribinė degeneracija nesukelia visiško aklumo. Tačiau tai gali labai paveikti jūsų kasdienybę, nes pablogėja regėjimas. Progresavimo tempas kiekvienam yra skirtingas. Jums reikės visą gyvenimą trunkančio stebėjimo, kad jūsų paslaugų teikėjas galėtų stebėti jūsų būklę ir gydymo planą.
Gyvenimas su
Kaip aš savimi pasirūpinu?
Jei sergate PMD ar kita ragenos ektazijos forma, svarbu:
- Venkite trinti akis. Retais atvejais tai gali sukelti komplikacijų, pvz., ragenos sudirginimą.
- Venkite per stipriai pūsti nosį. Dėl to gali padidėti akispūdis (slėgis akies viduje), o tai gali sukelti ragenos hidropsiją.
- Jei nešiojate kontaktus, tinkamai juos išvalykite pagal savo paslaugų teikėjo nurodymus.
- Laikykitės geros akių higienos. Kasdien plaukite akių sritį švelniu muilu ir šiltu vandeniu. Švelniai nusausinkite vietą minkšta skalbimo šluoste.
Kada turėčiau pamatyti savo paslaugų teikėją?
Kartą per metus turėtumėte apsilankyti pas akių priežiūros specialistą pasitikrinti. Jūsų paslaugų teikėjas gali paprašyti jūsų atvykti dažniau dėl tolesnių susitikimų ar bandymų. Būtinai eikite į visus savo susitikimus.
Taip pat turėtumėte paskambinti savo paslaugų teikėjui, jei turite naujų ar nepaaiškinamų simptomų.
Kada turėčiau eiti į greitąją pagalbą?
Skambinkite 911 arba vietiniu pagalbos numeriu, jei patiriate:
- Staigus arba stiprus akių skausmas.
- Staigus neryškus matymas arba dvigubas matymas.
- Akies patinimas (edema).
Tai gali būti neatidėliotinos medicinos pagalbos, kuriai reikia skubios pagalbos, požymiai.
Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?
Jei jums buvo diagnozuotas PMD, tikriausiai turite daug klausimų. Pasidalykite visais savo klausimais ir rūpesčiais su savo paslaugų teikėju ir įsitikinkite, kad gausite reikiamus atsakymus. Galbūt norėsite paklausti:
- Kiek pažengė mano būklė?
- Koks gydymas man yra geriausias?
- Ar man reikės operacijos?
- Ką turėčiau daryti namuose, kad prižiūrėčiau akis?
- Ar yra kokių nors veiklų, kurių neturėčiau daryti?
Papildomi bendri klausimai
Kuo skiriasi pellucidinė ribinė degeneracija ir keratokonusas?
Iš pradžių PMD atrodo kaip keratokonusas (būklė, dėl kurios ragena iškyla į išorę kūgio pavidalu). Taigi kai kuriems žmonėms, sergantiems PMD, diagnozuojamas keratokonusas, nors iš tikrųjų jie serga PMD. Tačiau tarp šių dviejų sąlygų yra keletas svarbių skirtumų.
Ragenos forma | Išplonėjusi ragenos dalis neišsiskleidžia į išorę. Vietoj to, išsipūtusi dalis yra virš išplonėjusios dalies (arba retai po ja). | Išplonėjusi ragenos dalis išsiskleidžia į išorę. |
Diagnozės amžius | Paprastai diagnozuojama sulaukus 20, 30 ar 40 metų. | Paprastai diagnozuojama jaunesniems, paaugliams ar 20 metų. |
Progresavimas | Progresuoja lėtai, laikui bėgant regėjimas keičiasi subtiliai. | Progresuoja greičiau. |
Komplikacijos | Sunkių ir skausmingų komplikacijų tikimybė yra mažesnė nei keratokonuso atveju. | Ragenos hidropsas (staigus ragenos patinimas) paveikia iki 3 % keratokonusu sergančių žmonių. |
Paveldėjimas | Nėra žinomo genetinio ryšio. | Kai kurie tyrimai rodo, kad keratokonusas gali atsirasti šeimose. |
Paplitimas | Rečiau nei keratokonusas. | Labiausiai paplitusi ragenos ektazijos forma. |
Ragenos forma | ||
PMD | ||
Išplonėjusi ragenos dalis neišsiskleidžia į išorę. Vietoj to, išsipūtusi dalis yra virš išplonėjusios dalies (arba retai po ja). | ||
Keratokonusas | ||
Išplonėjusi ragenos dalis išsiskleidžia į išorę. | ||
Diagnozės amžius | ||
PMD | ||
Paprastai diagnozuojama sulaukus 20, 30 ar 40 metų. | ||
Keratokonusas | ||
Paprastai diagnozuojama jaunesniems, paaugliams ar 20 metų. | ||
Progresavimas | ||
PMD | ||
Progresuoja lėtai, laikui bėgant regėjimas keičiasi subtiliai. | ||
Keratokonusas | ||
Progresuoja greičiau. | ||
Komplikacijos | ||
PMD | ||
Sunkių ir skausmingų komplikacijų tikimybė yra mažesnė nei keratokonuso atveju. | ||
Keratokonusas | ||
Ragenos hidropsas (staigus ragenos patinimas) paveikia iki 3 % keratokonusu sergančių žmonių. | ||
Paveldėjimas | ||
PMD | ||
Nėra žinomo genetinio ryšio. | ||
Keratokonusas | ||
Kai kurie tyrimai rodo, kad keratokonusas gali atsirasti šeimose. | ||
Paplitimas | ||
PMD | ||
Rečiau nei keratokonusas. | ||
Keratokonusas | ||
Labiausiai paplitusi ragenos ektazijos forma. |
Svarbu žinoti, kad galite turėti ir PMD, ir keratokonusą. Tiesą sakant, maždaug 1 iš 10 žmonių, sergančių PMD, taip pat turi keratokonusą.
Pliucidinė ribinė degeneracija gali turėti įtakos jūsų kasdieniam gyvenimui ir priversti jus nerimauti, ką atneš ateitis. Imkitės reikalų vieną dieną ir glaudžiai bendradarbiaukite su specialistu, kad gautumėte reikiamą priežiūrą. Dauguma žmonių, sergančių PMD, neturi rimtų komplikacijų ir gali valdyti savo būklę naudodami akinius ar kontaktus. Kai kuriais atvejais operacija yra tinkama. Pasikalbėkite su savo paslaugų teikėju, kad sužinotumėte daugiau apie galimas parinktis ir ko galite tikėtis kelyje.
Pilkucidinė ribinė degeneracija (PMD) yra išorinės akių ligos, kuri gali sukelti regėjimo sutrikimus. Simptomai gali būti įvairūs, tačiau didelių apribojimų nekelia. Gydytojas gali nurodyti specialias lęšius ar operaciją, jei nuostoliai yra sunkūs. Svarbu reguliariai stebėti savo sveikatą ir lankytis pas optometristą, norint išvengti rimtesnių problemų. Su tinkamu gydymu ir nuolatiniu stebėjimu galima kontroliuoti šią ligą ir išsaugoti regėjimą.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus