Kodėl mes dūsaujame ir ką tai reiškia?

Dūsavimas yra natūralus žmogaus veiksmas, tačiau tai gali reikšti daugiau nei tik oro įkvėpimas ir iškvėpimas. Tai gali būti simbolis streso, nerimo ar netgi ligos požymis. Mes dūsaujame, kai mūsų organizmas reaguoja į aplinką ar jausmus. Svarbu pasirūpinti savo sveikata ir suprasti, kodėl šis veiksmas atsiranda. Psichologinės sveikatos supratimas ir tinkama reakcija gali padėti išspręsti įvairias problemas, kurias signalizuoja dūsavimas.

Atodūsį galite susieti su daugybe dalykų. Stresas. Palengvėjimas. Net nusivylimo ar baimės jausmas.

Kad ir kaip galvotumėte apie atodūsį, jums gali kilti klausimas, kodėl mes tai darome ir ar tai gali pakenkti jums, ar įmanoma per daug atsidūsti. Dūsauti, išmoksime, yra natūralu ir normalu. Ir nors atodūsis pats savaime nekelia jokios tiesioginės grėsmės, yra situacijų, kai tai gali būti kažko kito požymis.

Biofeedback specialistė ir psichologė Anna Hayburn, PsyD, paaiškina, ką mes žinome apie šią iškvėpimo formą.

Kas yra atodūsis?

Visų pirma, kas išvis yra atodūsis? Pusbrolis nuo kosulio? Dėdė aiktelėjo?

Atodūsis laikomas refleksu ir dažniausiai apibūdinamas kaip ilgas gilus kvėpavimas, panašus į įprastą įkvėpimą ir iškvėpimą, bet ne visai tas pats. Tai gali įvykti dėl emocinės reakcijos, pavyzdžiui, streso ar palengvėjimo, bet jūs taip pat galite atsidusti to net nepastebėdami. Tiesą sakant, žmonės vidutiniškai per valandą išgirsta apie 12 „spontaniškų atodūsių“.

Paprastai atodūsis apima antrąjį įkvėpimą prieš išleidžiant iškvėpimą (atodūsį). Dažnai po to atsiranda kvėpavimo pauzė – kartais vadinama apnėja po atodūsio.

Pasirodo, atodūsis taip pat vaidina svarbų vaidmenį jūsų kvėpavimo sistemoje. Kai kvėpuojate normaliai, mažyčiai oro maišeliai (taip pat žinomi kaip alveolės) sunkiai keičiasi deguonimi ir anglies dioksidu. Kartais šie oro maišeliai suyra ir atodūsis gali padėti juos atkurti. Kadangi atodūsis iš esmės yra ilgas įkvėpimas, jis kartais gali suteikti jūsų plaučiams taip reikalingo oro įkvėpimo ir pagerinti deguonies kiekį kraujyje.

Kitaip tariant, atodūsis čia ir ten gali padėti subalansuoti kvėpavimą, taip pat išleisti emocinį garą.

Kodėl mes dūsaujame?

Nenuostabu, kad atodūsis dažnai siejamas su mūsų jausmais.

Pavyzdžiui: Ar kada nors atsidusote ir jautėtės geriau? Atodūsis kartais gali veiksmingai sumažinti nerimą. Kai kurie ekspertai mano, kad žmonės, atsidūsę nerimą keliančiose situacijose, gali atsidusti, norėdami laikinai palengvėti.

2022 m. atliktas tyrimas parodė, kad atodūsis buvo susijęs su emocinėmis reakcijomis, tokiomis kaip susijaudinimas, nerimas ir skausmas.

„Neigiamos emocinės būsenos – tokios kaip baimė, nerimas ir liūdesys – iš tikrųjų dažniau siejamos su atodūsiu“, – pažymi daktaras Hayburnas. Tai patvirtina ir 2010 ir 2015 metų tyrimai.

Galite būti linkę atsidūsti dažniau nei įprastai, jei turite tokių sąlygų kaip:

• Nerimas.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD).
• Dažni panikos priepuoliai.
• Kvėpavimo sistemos problemos.
• Disautonomija.

Ar dūsauti sveika?

Daugeliu atvejų atodūsis gali būti geras dalykas.

Tačiau nors atodūsis paprastai yra jūsų kūno būdas numesti emocinį svorį, per didelis dūsavimas gali tapti našta jūsų sistemai. Prisiminkite, kaip anksčiau minėjome, kad yra kvėpavimo pauzė, kurią lydi atodūsis? Tai dalis, kuri laikui bėgant gali kelti nerimą.

„Kai dažnas atodūsis tęsiasi ilgą laiką – dėl užsitęsusio streso ar nerimo sutrikimo – tai iš tikrųjų gali pabloginti nerimą, stresą ir paniką“, – aiškina daktaras Hayburnas. „Taip yra todėl, kad tai gali skatinti hiperventiliaciją ir padidėjusį streso atsaką.”

Kitaip tariant, jei daug atsidūstate ir to neatsveriate giliai kvėpuodami ir išmatuotu kvėpavimu, tai gali būti psichinio streso arba, kai kuriais atvejais, kvėpavimo problemos požymis.

Turėtumėte kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei kartu su dažnu atodūsiu pasireiškia bet kuris iš šių simptomų:

• Dusulys, galvos svaigimas ar apsvaigimas.
• Pernelyg didelis streso ar nerimo jausmas.
• Nuolatinis depresijos jausmas, energijos trūkumas ar beviltiškumas.

Kaip pagerinti kvėpavimą

Jei pastebėjote, kad per dažnai atsidūstate, tai gali būti ženklas, kad nepakankamai giliai kvėpuojate. Tai visiškai suprantama, nes stresas ir nerimas dažnai gali sukelti netolygų kvėpavimą.

Norėdami to išvengti ir suvaldyti kvėpavimą (ir atodūsį), galite atlikti geresnius kvėpavimo pratimus.

„Jei jaučiate chronišką nerimą, stresą ar paniką, verta pasiteirauti savo gydytojo apie kvėpavimo perkvalifikavimą“, – pataria dr. Hayburn. „Tai yra naudinga intervencija kūnui ir protui ir gali būti atliekama įvairiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, su logopedu arba biologiniu grįžtamuoju ryšiu su psichologu.”

Jei norite pagerinti kvėpavimą namuose, galite išbandyti tokius kvėpavimo pratimus:

• Dėžutės kvėpavimas.
• 4-7-8 kvėpavimo pratimai.
• Alternatyvus kvėpavimas šnervėmis.

Taip pat svarbu žinoti, kada jūsų atodūsis yra sukeltas streso, ar ne. Ne visi atodūsiai yra lygūs.

„Atodūsiai gali būti ir teigiami. Atsiminkite, kad galime atsidusus išreikšti palengvėjimą“, – sako daktaras Hayburnas. „Atodūsis gali signalizuoti aplinkiniams, kad jautiesi saugus ir patenkintas.

Atodūsis padeda jūsų kvėpavimo sistemai ir netgi jūsų emocinei reakcijai. Taigi, neturėtumėte jaudintis, jei retkarčiais atsidusate, kad išreikštumėte skirtingus jausmus. Tiesiog būtinai atkreipkite dėmesį, jei jaučiate kokių nors kitų su kvėpavimu susijusių problemų, kurios turi įtakos jūsų kasdieniam darbui. Jei taip, giliai įkvėpkite ir kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.

Dūsavimas yra natūralus organizmo būklės simptomas, kurį sukelia įvairios priežastys, tokios kaip alergijos, uždegiminės ligos ar stresas. Tai gali būti signalas apie mūsų organizmo būklę ir sveikatos problemas, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šį simptomą. Konsultuodamiesi su gydytoju galite gauti reikiamą pagalbą ir patarimų, kaip geriau rūpintis savo sveikata ir išvengti tolesnių komplikacijų. Svarbu stebėti savo organizmo reakcijas ir laiku imtis veiksmų sveikatai palaikyti.