Kardiorenalinis sindromas: simptomai ir gydymas

Kardiorenalinis sindromas yra sudėtingas būklė, kai širdies ir inkstų funkcijos yra susijusios ir paveikia viena kitą. Tai gana reta, tačiau pavojinga būklė, kuri gali turėti rimtų pasekmių pacientams. Šio sindromo simptomai gali apimti edemą, hipertenziją, širdies nepakankamumą ir inkstų funkcijos sutrikimus. Gydytojai dažnai diagnozuoja šią būklę tik po kritinio etapo įsikišimo. Todėl svarbu žinoti ir suprasti šio sindromo simptomus, kad galėtumėte laiku kreiptis į gydytoją ir gauti tinkamą gydymą.

Apžvalga

Kas yra kardiorenalinis sindromas?

Kardiorenalinis sindromas yra jūsų širdies ir inkstų sutrikimas, kai vieno organo veikimo sutrikimas turi įtakos kitų funkcijų veikimui. Šios problemos gali būti ūmios (vyksta dabar) arba lėtinės (ilgalaikės).

Jūsų inkstai ir širdis tvarko jūsų kraują. Jūsų širdis palaiko kraujo judėjimą per kūną, o inkstai valo atliekas iš kraujo. Tačiau jūsų inkstai taip pat kontroliuoja, kiek druskos ir vandens iš organizmo išsiskiria su šlapimu (šlapimu). Tai veikia jūsų kraujospūdį ir tai, kiek skysčių jūsų kūnas sulaiko.

Kas atsitinka sergant kardiorenaliniu sindromu?

Kardiorenalinis sindromas apima sudėtingą procesą su daugybe skirtingų veiksnių, turinčių įtakos jūsų inkstams ir širdžiai. Kai kurie susiję veiksniai gali būti:

• Sumažėjęs širdies tūris arba širdies nepakankamumas.
• Padidėjęs kraujospūdis tuščiojoje venoje (didelės venos, dėl kurių kraujas patenka į širdį).
• Sumažėjęs kraujo tekėjimas į inkstus, todėl jie sužalojami.

Kaip dažnas yra kardiorenalinis sindromas?

Labai dažnai žmonės vienu metu turi problemų su širdimi ir inkstais. Pasaulyje širdies nepakankamumu serga apie 64 milijonai žmonių. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai pastebėjo, kad inkstų liga serga 45–63 % lėtiniu širdies nepakankamumu sergančių žmonių. Kartais paslaugų teikėjams sunku žinoti, kuris organas pirmiausia turėjo problemų.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra kardiorenalinio sindromo simptomai?

Kardioreninio sindromo simptomai yra šie:

• Nuovargis.
• Dusulys.
• Mažas šlapimo (šlapimo) išsiskyrimas.
• Depresija.
• Jūsų kojų ir pilvo patinimas.
• Sumišimas.
• Pojūtis, kad jūsų širdis praleidžia plakimą.

Kokia yra kardiorenalinio sindromo priežastis?

Kardiorenalinio sindromo priežastys gali būti:

• Kardiogeninis šokas.
• Širdies nepakankamumas.
• Ūminis koronarinis sindromas.
• Širdies operacijos komplikacijos.
• Širdies vožtuvų liga.
• Vaskulitas.
• Aterosklerozė.
• Plaučių embolija (PE).
• Inkstų liga ar sužalojimas.
• Sepsis.
• Lupus.
• Sarkoidozė.
• Diabetas.
• Elektrolitų sutrikimai.

Kokie yra kardiorenalinio sindromo rizikos veiksniai?

Kardioreninio sindromo rizikos veiksniai yra šie:

• Diabetas.
• Aukštas kraujo spaudimas.
• Kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30.
• Kraujagyslių (kraujagyslių) sutrikimai.
• Inkstų liga.
• Širdies nepakankamumas.

Kokios yra kardiorenalinio sindromo komplikacijos?

Kardioreninis sindromas gali sukelti:

• Kardiogeninis šokas.
• Inkstų ligos paūmėjimas.
• Aterosklerozė.
• Uždegimas.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas kardiorenalinis sindromas?

Kardiorenalinis sindromas neturi vieno „auksinio standarto“ testo, kurį sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas galėtų naudoti diagnozuodamas. Teikėjas gali gauti informacijos ištyręs skysčių kiekį jūsų kūne, įvertinęs jūsų širdį, plaučius, pilvą, kojas ir kraujagysles. Be to, jie gali užsisakyti vaizdo ar kraujo tyrimus.

Kokie tyrimai bus atliekami norint diagnozuoti kardiorenalinį sindromą?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali diagnozuoti kardiorenalinį sindromą:

• Kraujo tyrimai.
• Šlapimo tyrimas.
• Echokardiograma (Echo).
• Inkstų ir (arba) krūtinės ląstos ultragarsas.
• Dešinės širdies kateterizacija.
• Krūtinės ląstos rentgenograma.

Kardiorenalinio sindromo tipai

Kai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai kalba apie kardiorenalinį sindromą, jie priskiria jam tipą pagal tai, kuris organas jį pradėjo ir kiek seniai jis prasidėjo.

Kardiorenalinio sindromo tipai:

• 1 tipas: Jūsų širdis staiga neveikia gerai, todėl pažeidžiami inkstai. Dėl to jūsų inkstai negali gerai dirbti. Tai yra opi problema visiems susijusiems organams.
• 2 tipas: Lėtinės širdies veiklos problemos ilgainiui kenkia inkstams.
• 3 tipas: Ūminis inkstų pažeidimas sukelia ūminį širdies nepakankamumą.
• 4 tipas: Lėtinė inkstų liga sukelia lėtines širdies ligas, pvz., nenormalų širdies ritmą, širdies nepakankamumą ar vainikinių arterijų ligą (CAD).
• 5 tipas: Dėl sutrikimo, kuris paveikia visą jūsų kūną, jūsų širdis ir inkstai negali tinkamai veikti.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas kardiorenalinis sindromas?

Kardiorenalinio sindromo gydymo tikslas – užtikrinti normalų kraujo ir skysčių kiekį jūsų organizme.

Kai sergate širdies nepakankamumu, jūsų širdis negali pumpuoti taip gerai, kaip turėtų. Tai leidžia skysčiams kauptis jūsų kūno dalyse. Jūsų inkstai atlieka svarbų vaidmenį pašalindami skysčius iš jūsų kūno, kad išlaikytumėte tinkamą skysčių lygį. Gali būti sudėtinga tai pasiekti, kai tuo pačiu metu turite problemų su širdimi ir inkstais.

Kardiorenalinio sindromo gydymas

Kardiorenalinio sindromo gydymas apima nuo vaistų iki prietaisų iki transplantacijų, įskaitant:

• Diuretikai.
• Beta blokatoriai.
• AKF inhibitoriai.
• ARB.
• ARNI (angiotenzino receptorių / neprilizino inhibitoriai).
• Renino angiotenzino sistemos blokatoriai.
• Mineralokortikoidų receptorių antagonistai.
• Inotropai.
• Ultrafiltracija arba dializė.
• Implantuojamas kardioverterio defibriliatorius (ICD).
• Kairiojo skilvelio pagalbinis prietaisas (LVAD).
• Širdies resinchronizacijos terapija (CRT).
• Širdies transplantacija.
• Inkstų persodinimas.

Gydymo komplikacijos / šalutinis poveikis

Kardiorenalinio sindromo gydymas gali sukelti:

• Galvos skausmas.
• Galvos svaigimas.
• Nuovargis.
• Dažnas šlapinimasis.
• Lėtas širdies ritmas.
• Didelis kalio kiekis.
• Inkstų pažeidimas.
• Įrenginio gedimas.
• Infekcija arba kraujavimas gavus prietaisą ar organą.
• Inkstų liga.
• Organų atmetimas.

Prevencija

Kaip sumažinti kardiorenalinio sindromo riziką?

Galite sumažinti kardiorenalinio sindromo riziką gydydami tokias ligas kaip:

• Diabetas.
• Vainikinių arterijų liga.
• Aukštas kraujo spaudimas.
• Kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 30.

Svarbu vartoti tinkamus vaistus, skirtus šioms ligoms tinkamomis dozėmis, nes kitaip jie gali pabloginti inkstų funkciją.

Perspektyva / Prognozė

Ko tikėtis, jei turiu kardiorenalinį sindromą?

Labai svarbu anksti diagnozuoti kardiorenalinį sindromą. Tinkamas gydymas, kai jo reikia, gali pagerinti jūsų gyvenimo kokybę.

Kardiorenalinio sindromo prognozė (perspektyva) yra prasta. Paliatyvi priežiūra gali padėti, jei sergate pažengusiu kardiorenaliniu sindromu. Tai gali padėti išvengti kelionių į ligoninę.

Gyvenimas su

Kaip rūpintis savimi sergant kardiorenaliniu sindromu?

Norėdami pasirūpinti savimi sergant kardiorenaliniu sindromu:

• Laikykitės savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo gydymo plano.
• Pasakykite savo paslaugų teikėjui apie visus simptomus, kurie yra nauji arba pablogėja.
• Eikite į suplanuotus susitikimus su paslaugų teikėju.

Kada turėčiau eiti į greitąją pagalbą?

Nedelsdami kreipkitės pagalbos, jei nesiskiria šlapimas (šlapimas) arba negalite atgauti kvapo.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?

Klausimai, kuriuos reikia užduoti savo paslaugų teikėjui, yra šie:

• Koks man geriausias gydymas?
• Ar galite mane gydyti vaistais?
• Ar yra paramos grupė žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių sindromu?
• Kiek pažengusi mano būklė?

Kardiorenalinis sindromas yra sunkus, nes tai reiškia, kad trys svarbūs organai – širdis ir du inkstai – neveikia tinkamai. Kad pasiektumėte geriausių rezultatų, stenkitės vadovautis paslaugų teikėjo instrukcijomis. Jei apie savo norus informuosite artimuosius, galite nusiraminti. Jei jūsų būklė greitai pablogėja ir turite valią gyventi, tai gali padėti jūsų šeimai nuspręsti, kokios priežiūros norite.

Apibendrinant galime teigti, kad kardiorenalinis sindromas yra rimta būklė, kurią būtina gydyti laiku ir tinkamai. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, tokiais kaip padidėjęs kraujospūdis, patinimas, silpnumas ir kvėpavimo problemos, nes šie požymiai gali rodyti šios būklės vystymąsi. Gydymo metu dažnai naudojami vaistai, dietos ir gyvenimo būdo pakeitimai bei fizinis aktyvumas. Svarbu ir reguliarus medicininis priežiūra bei bendradarbiavimas su gydytojais siekiant kontroliuoti šią būklę ir išvengti komplikacijų. Galutinai, gydymas turėtų būti individualizuotas priklausomai nuo paciento būklės.