Klaustrofobija: kas tai yra, simptomai, priežastys ir gydymas

Klaustrofobija yra psichologinis sutrikimas, kuris sukelia stiprią baimę uždarose, siauriose erdvėse arba situacijose. Dažniausiai pasireiškia panikos priepuoliais, kvėpavimo problemomis ar svaiguliu. Šis sutrikimas gali būti sukeltas traumomis, psichologinėmis patirtimis ar net paveldimumu. Gydytojai gali pasiūlyti kognityvinę terapiją, vaistus ar net hipnoterapiją kaip gydymo būdus. Nepaisant to, klaustrofobija gali labai įtakoti kasdienį gyvenimą, todėl svarbu ieškoti pagalbos ir pradėti gydymą.

Apžvalga

Kas yra klaustrofobija?

Klaustrofobija – tai intensyvi uždarų ar uždarų erdvių baimė.

Daugelis baimių atrodo pagrįsta. Visi stengiamės vengti dalykų, kurie verčia jaustis nepatogiai. Skirtumas tarp baimės ir fobijos yra tas, kad fobija yra intensyvi ir neracionali baimė dėl vieno ar kelių dalykų ar situacijų. Be to, su fobijomis jūsų baimės lygis neatitinka tikrojo objekto ar situacijos keliamo pavojaus.

Fobijos tampa sveikatos problema, kai baimė trukdo jūsų gebėjimui atlikti kasdienę veiklą. Fobijos gali apriboti jūsų gebėjimą efektyviai dirbti, įtempti jūsų santykius ir sumažinti jūsų savigarbą.

Kokios situacijos gali sukelti klaustrofobiją?

Įprasti paleidikliai:

• Tuneliai.
• Liftai.
• Traukiniai.
• Lėktuvai.
• Maži automobiliai.
• Urvai.
• MRT vaizdo aparatas.
• Rūsiai.
• Maži kambariai be langų arba su langais, kurių negalima atidaryti.
• Mintys apie buvimą uždaroje erdvėje.

Kaip jaučiasi klaustrofobija?

Jei sergate klaustrofobija, jaučiate nerimą dėl buvimo uždaroje ar ankštoje erdvėje. Gali kilti problemų susikaupti ir dirbti. Gali būti, kad jus užplūsta mintys apie buvimą uždaroje erdvėje. Jūsų mintys gali jus užmigti naktį.

Kaip dažna klaustrofobija?

Apie 12,5% gyventojų turi klaustrofobiją. Vidutinis žmogus, turintis specifinę fobiją, pavyzdžiui, klaustrofobiją, bijo trijų objektų ar situacijų. Apie 75% žmonių, turinčių specifinę fobiją, bijo daugiau nei vieno objekto ar situacijos.

Kas suserga klaustrofobija?

Klaustrofobija dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Nors kiekvienas, bet kuriame amžiuje, gali susirgti specifine fobija, dauguma jų išsivysto vaikystėje ir paauglystėje.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra klaustrofobijos simptomai?

Klaustrofobijos simptomai yra panašūs į nerimo ir panikos priepuolio simptomus. Galite patirti:

Fiziniai simptomai

• Prakaitavimas ar drebulys.
• Tempimas krūtinėje arba greitas širdies plakimas.
• Pasunkėjęs kvėpavimas arba greitas kvėpavimas.
• Šaltkrėtis arba paraudimas (raudonas, karštas veidas).
• Uždusimo jausmas.
• Skrandžio sutrikimas arba „drugelių“ jausmas skrandyje.
• Galvos svaigimas, alpimas ar galvos svaigimas.
• Sausa burna.
• Jaučiasi sumišęs arba dezorientuotas.
• Tirpimas ar dilgčiojimas.
• Spengimas ausyse.
• Verksmas, pykčio priepuoliai, sustingimas ar prilipimas (tam tikros fobijos simptomai vaikams).

Emociniai simptomai

• Baimė prarasti kontrolę.
• Baimė nualpti.
• Baimės jausmai.
• Jaučiamas didžiulis nerimas.
• Jaučia stiprų poreikį išeiti iš situacijos.
• Supraskite, kad baimė nėra racionali, bet jūs negalite jos įveikti.
• Baimė mirti.

Kas sukelia klaustrofobiją?

Kas sukelia klaustrofobiją, nėra visiškai suprantama. Tyrėjai mano, kad priežastys gali būti:

• Traumuojantis įvykis vaikystėje: Kai kurie klaustrofobija sergantys suaugusieji praneša apie vieną ar daugiau įvykių, kai vaikystėje jie buvo įstrigę arba uždaromi ankštoje erdvėje.
• Įspūdingas įvykis po vaikystės: Galbūt turėjote įvykį, kuris sukėlė pavojų, pavyzdžiui, įstrigote lifte arba patyrėte didelę turbulenciją lėktuve.
• Tėvų klaustrofobijos poveikis vaikystėje: Jums gali išsivystyti klaustrofobija, jei jautėte nerimą dėl vieno iš savo tėvų reakcijos į uždaras erdves.

Techniškai mokslininkai mano, kad neurocheminės medžiagos per daug stimuliuoja jūsų smegenų sritį – migdolinį kūną – esant baimei. Taip pat manoma, kad viena genetinė mutacija gali padidinti klaustrofobijos riziką, jei turite tą geno defektą.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama klaustrofobija?

Jei turite klaustrofobiją, bijote uždarų erdvių ir žinote, kad tai yra problema, nes labai atsargiai vengiate situacijų, kai galite susidurti su uždaromis erdvėmis.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas norės patvirtinti, kad jūsų baimė iš tikrųjų yra fobija, o ne įprasta baimė ir kad tai nėra sveikatos būklės ar psichikos sutrikimo pasekmė. Fobijos labai trukdo jūsų gebėjimui gyventi normalų gyvenimą. Jūsų paslaugų teikėjas gali duoti jums anketą, kad galėtumėte užpildyti arba tiesiogiai paklausti, kaip klaustrofobija paveikė jūsų kasdienį gyvenimą, kaip stipri jūsų baimė ir kaip dažnai ją jaučiate, kaip ji veikia jūsų bendravimą su draugais ir šeima ir kaip susidorojate. Jūsų paslaugų teikėjas taip pat gali užduoti jums kitų klausimų apie save, įskaitant naujausius gyvenimo pokyčius, stresorius ir bet kokius vaistus ar papildus, kuriuos vartojate.

Jūsų paslaugų teikėjas gali diagnozuoti klaustrofobiją, jei turite visus šiuos dalykus:

• Jūsų baimė dėl uždarų erdvių yra stipri ir egzistuoja šešis mėnesius ar ilgiau.
• Jūsų baimė ar nerimas yra dėl konkrečios situacijos ar objekto – šiuo atveju uždaros erdvės, tokios kaip liftas ar mažas automobilis.
• Jūsų baimė ir nerimas beveik visada atsiranda, kai tik susiduriate su konkrečia baime arba galvojate apie situaciją, kurios baiminatės.
• Jūs vengiate situacijos, kurios bijote, arba ištveriate ją su didele baime ar nerimu.
• Jūsų baimė yra neproporcinga realiam pavojui.
• Jūsų baimė sukelia jums didelį nerimą arba labai apsunkina jūsų gebėjimą veikti.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydoma klaustrofobija?

Poveikio terapija ir kognityvinė elgesio terapija yra du pagrindiniai klaustrofobijos gydymo būdai.

Ekspozicijos terapija (taip pat vadinama desensibilizavimo terapija)

Tokio tipo psichoterapijoje jūs pamažu susiduriate su savo baime situacija. Palaipsniui kartojant ekspoziciją siekiama, kad jausitės patogiai konkrečioje situacijoje, kurios bijote.

Ekspozicijos terapija gali apimti:

• Tiesiogiai, realiu laiku susidurkite su savo baime fobija.
• Prisiminkite ir apibūdinkite savo bauginamą patirtį.
• Žiūrėkite nuotraukas arba naudokite virtualią realybę, kad priartėtumėte prie tikros baimės, tačiau būtumėte saugioje aplinkoje.

Ekspozicijos terapija gali būti atliekama keliais būdais. Terapija taip pat apima atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimus. Jūsų psichologas parengs jums unikalų planą, atsižvelgdamas į jūsų simptomų sunkumą.

Kognityvinė elgesio terapija (CBT)

Šio tipo psichoterapija (pokalbių terapija) orientuota į jūsų fobijos valdymą, keičiant jūsų mąstymą, jausmą ir elgesį.

CBT metu jūs:

• Aptarkite savo simptomus ir apibūdinkite, kaip jaučiatės.
• Ištirkite savo fobiją giliau, kad suprastumėte, kaip reaguoti.
• Išmokite atpažinti, iš naujo įvertinti ir pakeisti savo mąstymą.
• Naudokite problemų sprendimo įgūdžius, kad išmoktumėte susidoroti.
• Susipažinkite su fobija, užuot jos vengę.
• Sužinokite, kaip išlaikyti savo protą ir kūną ramus.

Ar vaistai vartojami klaustrofobijai gydyti?

Be gydymo ir įveikos strategijų, kartais trumpam laikui skiriami vaistai klaustrofobijos sukeltam nerimui gydyti. Pavyzdžiui, jūsų paslaugų teikėjas gali skirti vaistų, skirtų nerimui gydyti, kai skrendate. Dažniausiai skiriamos dvi pagrindinės vaistų grupės:

• Benzodiazepinai, tokie kaip vaistai nuo nerimo alprazolamas (Xanax®), klonazepamas (Klonopin®) ir diazepamas (Valium®).
• Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tokie kaip paroksetinas (Paxil®) arba escitalopramas (Lexapro®).

Prevencija

Ką daryti, kad geriau susidoročiau su klaustrofobija?

Be apsilankymo pas savo pirminį sveikatos priežiūros paslaugų teikėją ar psichologą, galite išbandyti bet kurį iš toliau nurodytų dalykų, kurie leis jums jaustis patogiai:

• Pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite: Jei kas nors išklausys jūsų klaustrofobines baimes, jums gali būti naudinga.
• Išmokite atsipalaiduoti strategijas: Išbandykite gilaus kvėpavimo pratimus (lėtai ir giliai įkvėpkite per nosį, palaikykite tris sekundes, lėtai iškvėpkite per burną), meditaciją, dėmesingumą, progresyvų raumenų atpalaidavimą (raumenų grupių įtempimas ir atpalaidavimas) ir kitus atsipalaidavimo būdus. Įsivaizduokite ir sutelkite dėmesį į tai, kas jus ramina.
• Prisijunkite prie palaikymo grupės: Paramos grupės gali būti naudingos žinant, kad nesate vieni, ir dalijantis patarimais bei patarimais.
• Patikrinkite, ar organizacija teikia kursą, kaip įveikti jūsų baimę: Pavyzdžiui, jei bijote skristi, patikrinkite, ar oro linijų bendrovė arba jūsų vietinis oro uostas siūlo bijoti skristi klasę.
• Pasirūpink savimi: Valgykite gerai subalansuotą mitybą, laikykitės gerų miego įpročių ir bent penkias dienas per savaitę sportuokite 30 minučių. Sveikos gyvensenos pasirinkimas gali sumažinti jūsų nerimą.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei man diagnozuota klaustrofobija?

Be gydymo, fobija gali trukti visą gyvenimą ir gali izoliuoti jus nuo žmonių ir socialinės veiklos.

Laimei, fobijos yra labai išgydomos. Psichoterapija – ypač ekspozicijos terapija – padeda net 90 % žmonių, įsipareigojusių praktikuoti išmoktus metodus. Galite pastebėti pagerėjimą per kelias savaites ar kelis mėnesius.

Gyvenimas su

Ką daryti, kad turėčiau klaustrofobiją, kad geriau pasiruoščiau magnetinio rezonanso tomografijos tyrimui?

Pasakykite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, kad sergate klaustrofobija per pirmąjį apsilankymą pas gydytoją. Jie gali skirti vaistus, kuriuos reikia vartoti prieš pat tyrimą, kad nuramintų nervus. Priklausomai nuo tiriamos kūno srities, MRT skenavimo metu gali būti ir kitų galimybių. Paklauskite, ar yra atviras MRT aparatas ir ar tai gali būti jūsų egzamino pasirinkimas.

Žinokite, kad raminantis lengvas vėjelis pūs į jūsų veidą, yra laisvų rankų įranga, skirta slopinti triukšmą arba klausytis muzikos nuskaitymo metu, taip pat turėsite panikos mygtuką, jei jausitės nepatogiai ir norėsite būti išimti iš aparato. bet kuriuo metu. Be to, jūsų technikas kalbėsis su jumis viso nuskaitymo metu. Kiti patarimai, kaip išlaikyti ramybę, yra šie:

• Prieš įeidami į aparatą, kelis kartus giliai ir lėtai įkvėpkite.
• Nuo to laiko, kai atsigulate ant stalo, laikykite užmerktas akis ir įsivaizduokite save ramioje ir ramioje vietoje (pvz., gulite paplūdimyje ar po žvaigždėmis ant antklodės atvirame lauke).

Kaip sužinoti, kada man reikia kreiptis į gydytoją dėl klaustrofobijos?

Gali būti laikas kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei labai bijote uždarų patalpų:

• Trukdo jūsų kasdienei veiklai, įskaitant darbą darbe ar mokykloje.
• Apsaugo jus nuo veiklos ar specialių renginių su šeima ir draugais.
• Didžiąją laiko dalį sunaudoja jūsų mintis.
• Neleidžia miegoti naktį.

Gali būti paguoda žinoti, kad daugelis žmonių turi fobijų. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas yra pasirengęs jums padėti. Geros naujienos yra tai, kad klaustrofobija yra gydoma būklė. Gydydami ir pasiryžę praktikuoti terapijos metu išmoktus metodus, galite išmokti susidoroti su savo trigeriais, valdyti uždarų erdvių baimę ir mėgautis gyvenimu.

Apskritai klaustrofobija yra labai reali ir dažnai nepaisoma baimė, kuri gali turėti įtakos žmonių gyvenimui. Ši būklė gali turėti įvairių simptomų, tokių kaip širdies plakimas, prakaitavimas, nerimas ar netgi panika. Priežastys gali būti įvairios, nuo traumų iki genetinių veiksnių. Svarbu suprasti, kad klaustrofobija yra įveikiama ir gydoma, daugeliui žmonių padeda terapija ar vaistai. Svarbiausia yra ieškoti pagalbos ir pradėti gydymą, kad būtų galima gyventi normalų ir laimingą gyvenimą be baimės.