Kylančioji aortos aneurizma: priežastys, simptomai ir gydymas

Kylančioji aortos aneurizma yra pavojinga būklė, kai aortos sienelė išsiplėtoja. Tai gali kilti dėl genetinių veiksnių, aukšto kraujospūdžio ar aterosklerozės. Dažniausi simptomai yra skausmas krūtinėje, dusulys ar galvos svaigimas. Nepagydoma aneurizma gali sukelti negrįžtamą žalą ar net mirtį. Laiku diagnozuojant, gydymas gali būti veiksmingas, dažniausiai chirurginis. Svarbu reguliariai tikrintis sveikatos būklę ir laikytis gydytojo nurodymų, siekiant išvengti rimtų komplikacijų.

Apžvalga

Kas yra kylanti aortos aneurizma?

Kylančioji aortos aneurizma yra išsipūtusi vieta pirmoje aortos dalyje, pagrindinėje jūsų kūno arterijoje. Aneurizma yra silpna vieta kraujagyslės sienelėje. Aneurizmos gali plyšti arba plyšti (atsiverti) ir sukelti sunkų, gyvybei pavojingą vidinį kraujavimą. Šios aneurizmos taip pat vadinamos kylančiomis krūtinės ląstos aortos aneurizmomis (ATAA), nes jos yra jūsų krūtinėje.

Kylančios aortos aneurizmos rizikos veiksniai

Dėl šių veiksnių yra didesnė tikimybė susirgti ATAA:

• Vyresniam nei 60 metų vyrui arba 70 metų moteriai.
• Šeimoje yra buvę aortos aneurizmų.
• Turite dviburį aortos vožtuvą arba jungiamojo audinio sutrikimą.
• Širdies liga.
• Aukštas kraujo spaudimas.
• Rūkymas.

Kaip dažnos kylančiosios aortos aneurizmos?

Maždaug 60% visų krūtinės ląstos aortos aneurizmų paveikia kylančiąją aortą. Kylančioji aortos aneurizma kasmet paveikia apie 10 iš 100 000 žmonių.

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia kylančiąją aortos aneurizmą?

ATAA išsivysto, kai susilpnėja arba pažeidžiama kraujagyslių sienelė. Senėjimas ir širdies ligos gali padaryti aortą mažiau elastingą. Kraujo jėga, nukreipta į silpną vietą, sukelia kraujagyslės išsipūtimą į išorę.

Šios sąlygos gali sukelti aneurizmą:

• Aortitas arba aortos uždegimas.
• Aterosklerozė (apnašų kaupimasis jūsų arterijose).
• Dviburio aortos vožtuvo liga (du aortos vožtuvo atvartai vietoj įprastų trijų).
• Loeys-Dietz sindromas, genetinis sutrikimas, galintis sukelti aortos padidėjimą.
• Marfano sindromas, jungiamojo audinio sutrikimas, galintis paveikti kraujagyslių sieneles.
• Trauminiai sužalojimai gali sukelti arterijos sienelės plyšimą.
• Turnerio sindromas, genetinis sutrikimas, galintis sukelti širdies ir kraujagyslių problemų.

Kokie yra kylančios krūtinės aortos aneurizmos simptomai?

Dauguma žmonių, sergančių ATAA, nepatiria jokių simptomų. Tačiau svarbu nedelsiant pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei turite:

• Krūtinės skausmas arba aukštas nugaros skausmas.
• Kosulys ar švokštimas.
• Rijimo sunkumas.
• Užkimimas.
• Dusulys.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamos kylančiosios aortos aneurizmos?

Kadangi ATAA paprastai nesukelia simptomų, jas gali būti sunku diagnozuoti. Jie dažnai aptinkami atsitiktinai per egzaminą dėl kitos sveikatos būklės. Jei jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas aptinka aneurizmą, jis gali naudoti įvairius vaizdo testus, kad sužinotų apie tai daugiau:

• Krūtinės ląstos rentgenas: Šis greitas vaizdavimo tyrimas gali parodyti išsiplėtusią aortą, tačiau krūtinės ląstos rentgenograma nėra pakankamai išsami, kad būtų parodytos mažesnės aneurizmos.
• Transtorakalinė echokardiograma (TTE): Šis testas naudoja garso bangas, kad parodytų, kaip kraujas teka per jūsų širdį. TTE taip pat gali nustatyti širdies vožtuvų problemas.
• Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija: Krūtinės ląstos KT nuskaitymas naudoja rentgeno spindulius, kad sukurtų 3D krūtinės ląstos nuotraukas. Jis pakankamai išsamus, kad parodytų net mažas aortos aneurizmas ir skrodimus, ypač jei kontrastas įvedamas per IV nuskaitymo metu.
• MR angiografija: A atlieka krūtinės ir širdies MRT. Angiografija gali įvertinti, kaip gerai veikia jūsų kairysis skilvelis ir aortos vožtuvas.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomos kylančiosios aortos aneurizmos?

ATAA gydymas priklauso nuo jo dydžio, augimo greičio ir pagrindinės priežasties. Mažesnėms nei 5,5 centimetro aneurizmoms operacijos iš karto nereikia, nebent turite papildomų rizikos veiksnių (pvz., šeimos anamnezės, jungiamojo audinio sutrikimų ir dviburio aortos vožtuvo). Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti:

• Vaistai, skirti kontroliuoti kraujospūdį ir sumažinti jėgą prieš arterijos sienelę.
• Vaizdo tyrimai maždaug kas šešis mėnesius, siekiant stebėti aneurizmos dydį. Tada kas kelerius metus, jei aneurizma neauga greitai.
• Gyvenimo būdo koregavimas, pvz., dieta, mankšta ir nerūkymas. Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie saugią, mažai veikiančią fizinę veiklą, kuri nesukels per daug spaudimo jūsų arterijoms.

Didesnėms nei 5,5 centimetrų aneurizmoms paprastai reikia operacijos, tačiau yra ir išimčių. Pavyzdžiui, žmonėms, turintiems Marfano sindromą, dviburį aortos vožtuvą arba aneurizmų šeimos istoriją, gali prireikti operacijos greičiau. Tyrimai rodo, kad dėl šių sąlygų yra didesnė tikimybė, kad aneurizma plyš esant mažesniam dydžiui. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pateiks rekomendacijas dėl operacijos, atsižvelgdamas į jūsų individualius poreikius.

Kaip chirurgija gali gydyti kylančią aortos aneurizmą?

Aneurizmos atstatymo operacijos metu chirurgas padaro pjūvį (pjūvį) jūsų krūtinėje, kad pasiektų aortą. Jie pašalina aneurizmos iškilimą, jį išpjaunant, o jo vietoje prisiuva transplantatą (vamzdelį iš tvirtos, sintetinės medžiagos). Priklausomai nuo aneurizmos vietos, chirurgui gali tekti atjungti ir vėl prijungti dvi vainikines arterijas. Šiai atvirai procedūrai reikalingas kardiopulmoninis šuntavimas. Tai procedūra, kurios metu aparatas perima jūsų širdies ir plaučių funkciją operacijos metu.

Žmonėms, sergantiems dviburio aortos vožtuvo ar aortos vožtuvo liga, taip pat gali būti atlikta aortos vožtuvo operacija kartu su aneurizmos taisymu. Chirurgas naudoja transplantatą su pritvirtintu dirbtiniu aortos vožtuvu arba kartais gali pataisyti dviburį vožtuvą.

Tiek atviroms, tiek minimaliai invazinėms operacijoms reikalinga bendroji nejautra.

Prevencija

Kaip išvengti kylančios aortos aneurizmų?

Galite sumažinti ATAA riziką:

• Sportuoti ir sveikai maitintis.
• Valdykite savo svorį, kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.
• Nerūkyti ir nevartoti per daug alkoholio.

Perspektyva / Prognozė

Kokia prognozė (perspektyva) žmonėms, turintiems kylančiąją aortos aneurizmą?

Tyrimai rodo, kad 79 % žmonių, kuriems buvo atlikta planinė (neskubi) ATAA operacija, po gydymo išgyvena mažiausiai 10 metų. Tačiau perspektyva yra daug blogesnė, jei aneurizma išardoma ar plyšta. Maždaug pusė šių žmonių neišgyvena, jei per 48 valandas jiems neatliekama skubi operacija.

Gyvenimas su

Kokius klausimus turėčiau užduoti gydytojui, jei turiu kylančiąją aortos aneurizmą?

Jei jums buvo diagnozuota ATAA, apsvarstykite galimybę užduoti savo gydytojui šiuos klausimus:

• Kokio dydžio yra aneurizma?
• Kaip sumažinti aneurizmos plyšimo riziką?
• Ar aneurizma didėja? Jei taip, kaip greitai jis auga?
• Kokia tikimybė, kad aneurizma plyš?
• Ar man reikės operacijos dėl aneurizmos?
• Kokia yra aneurizmos atstatymo operacijos rizika?

Kada turėčiau kreiptis į savo gydytoją?

Nedelsdami kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą, jei pasireiškia:

• Atkosint krauju.
• Sunku kvėpuoti.
• Staigus, stiprus krūtinės ar viršutinės nugaros dalies skausmas.
• Sąmonės netekimas, galvos svaigimas ar insulto simptomai.

Kylančioji krūtinės ląstos aortos aneurizma (ATAA) atsiranda, kai pirmoje aortos dalyje (pagrindinėje jūsų kūno arterijoje) atsiranda silpna vieta ir ji išsiskleidžia į išorę. Vyresniems nei 65 metų žmonėms arba sergantiems širdies ligomis yra didžiausia rizika gauti ATAA. Plyšusi aneurizma gali sukelti gyvybei pavojingą vidinį kraujavimą. Neplyšusių aneurizmų gydymas paprastai apima vaistus arba operaciją. Nors dauguma aneurizmų nesukelia simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pajutote kokių nors krūtinės ar viršutinės nugaros dalies problemų, tokių kaip skausmas ar kvėpavimo pasunkėjimas.

Kylančioji aortos aneurizma gali būti pavojinga būklė, reikalaujanti greito gydymo. Svarbu suprasti jos priežastis ir simptomus, kad būtų galima laiku diagnozuoti ir gydyti. Gydymo metodai gali skirtis priklausomai nuo aneurizmos dydžio ir paciento būklės, bet dažniausiai naudojami chirurginiai arba stebėjimo metodai. Svarbu konsultuotis su gydytoju ir laikytis jo rekomendacijų, siekiant išvengti komplikacijų ir pagerinti savo sveikatą.