Menjero liga yra neurologinė sutrikimas, kuris gali labai paveikti kasdienį gyvenimą. Dažniausiai pasireiškia stipriomis galvos skausmo priepuoliais, kurie trukdo normaliam veikimui. Diagnozuoti šią ligą gali būti sudėtinga, tačiau svarbu laiku įvertinti simptomus ir pasikonsultuoti su specialistu. Gydymas gali įvairiuoti, tačiau metodiškas požiūris gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu suprasti Menjero ligos simptomus, diagnozę ir gydymo galimybes, siekiant kovoti su šia sudėtinga būkle efektyviai.
Apžvalga
Ménière liga atsiranda, kai endolimfa, skystis vidinėje ausyje (viršuje), kaupiasi endolimfos maišelyje ir šalia esančiose membranose (apačioje). Endolimfos perteklius sutrikdo jūsų kūno pusiausvyrą ir klausą.
Kas yra Ménière liga?
Ménière’o liga (idiopatinė endolimfatinė hidropsija) yra retas vidinės ausies sutrikimas, kuris paveikia jūsų pusiausvyros jausmą ir klausą. Žmonės, sergantys šia liga, patiria tokius simptomus kaip galvos svaigimas, spengimas ausyse (spengimas ausyse) ir klausos sutrikimai. Simptomai prasideda be įspėjimo, paskui išnyksta – tik vėl ir vėl atsinaujina. Ši būklė gali labai pakenkti jūsų kasdieniam gyvenimui.
Negydomi Ménière ligos simptomai laikui bėgant blogėja ir gali sukelti nuolatinį klausos praradimą ir nuolatines pusiausvyros problemas. Tačiau darbas su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, siekiant rasti tinkamą gydymą, gali padėti valdyti būklę.
Kaip dažna Ménière liga?
Ménière liga yra reta. Remiantis naujausiais Nacionalinio kurtumo ir kitų komunikacijos sutrikimų instituto duomenimis, Jungtinėse Valstijose šiuo sutrikimu serga apie 615 000 žmonių. (JAV yra daugiau nei 330 mln. žmonių.)
Simptomai ir priežastys
Kokie yra Ménière ligos simptomai?
Ménière ligos simptomai prasideda epizodais, kurie gali trukti vos 20 minučių iki 24 valandų. Gali būti, kad epizodai dažnai kartojasi vienas su kitu. Arba tarp epizodų gali pasireikšti ilgas remisijos laikotarpis (be simptomų).
Pagrindiniai Ménière ligos epizodo simptomai yra šie:
- Vertigo: Net stovint vietoje gali atrodyti, kad pasaulis sukasi aplink tave. Kai kuriems žmonėms ištinka „kritimo priepuoliai“, kai galvos svaigimas yra toks stiprus, kad apvirsta ir nukrenta.
- Klausos sutrikimas ir klausos praradimas. Priepuolio metu gali sutrikti klausa (dažniausiai tik viena ausimi). Iš pradžių daugeliui žmonių sunku girdėti ypač žemesnius tonus. Be gydymo ši būklė gali sukelti klausos praradimą.
- Spengimas ausyse. Gali atrodyti, kad skamba viena iš ausų. Žmonės, sergantys Ménière’o liga, kartais apibūdina garsą kaip panašų į mašinų švilpimą arba ūžesį, kurį girdite laikydami kriauklę prie ausies.
- Spaudimas. Galite jausti spaudimą ar pilnumą pažeistoje ausyje.
Kiti simptomai gali būti pykinimas ir vėmimas.
Kas sukelia Ménière ligą?
Ekspertai nežino, kas sukelia Ménière ligą. Tačiau daugelis mano, kad tam tikrą vaidmenį atlieka endolimfos, skysčio, esančio jūsų vidinėje ausyje, kaupimasis. Per daug endolimfos gali sutrikdyti klausą ir subalansuoti signalus, patenkančius į smegenis, ir sukelti simptomus.
Ekspertai nenustatė nė vienos būklės, dėl kurios susidaro per daug endolimfos, tačiau galimos galimybės:
- Alergijos.
- Infekcija.
- Galvos trauma.
- Migrenos galvos skausmai.
Vidinės ausies užsikimšimas, neleidžiantis nutekėti endolimfos.
Reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima suprasti galimus ryšius tarp šių būklių, endolimfos kaupimosi ir Ménière ligos.
Ménière ligos rizikos veiksniai
Rizikos veiksniai apima:
- Amžius: Ménière liga paprastai serga 40–60 metų žmonės.
- Seksas: Kai kurie tyrimai rodo, kad žmonėms, kuriems gimimo metu priskirta moteris (AFAB), yra šiek tiek didesnė tikimybė susirgti šia liga.
- Genetika: Maždaug 7–10 % žmonių, sergančių Ménière’o liga, šeimoje yra sirgę šia liga. Tai reiškia, kad galite paveldėti būklę.
- Autoimuninės ligos: Kai kurie tyrimai rodo, kad jums gali būti didesnė tikimybė susirgti Ménière liga, jei sergate autoimunine liga, pvz., reumatoidiniu artritu, vilklige ir ankilozuojančiu spondilitu.
Kokios yra šios būklės komplikacijos?
Ménière liga nėra gyvybei pavojinga liga, tačiau ji gali turėti įtakos jūsų bendrai gyvenimo kokybei ir kelti pavojų sveikatai. Tai gali sukelti:
- Rimti kritimai: Netikėti, stiprūs galvos svaigimo priepuoliai gali sukelti kritimo pavojų. Dėl to kasdienė veikla (pvz., lipimas kopėčiomis ar automobilio vairavimas) gali būti pernelyg rizikinga.
- Klausos praradimas: Negydoma Ménière liga ilgainiui gali sukelti nuolatinį klausos praradimą (paprastai po 8–10 metų).
- Psichikos sveikatos sąlygos: Ménière liga taip pat gali pakenkti jūsų psichinei sveikatai. Kai kuriems Ménière’o liga sergantiems žmonėms atsiranda nerimas, jie nerimauja, kada ir kaip juos paveiks būsimi galvos svaigimo priepuoliai. Kai kuriems žmonėms depresija išsivysto dėl simptomų, turinčių įtakos klausai ir pusiausvyrai.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojama Ménière liga?
Otolaringologai (ENT) diagnozuoja Ménière ligą. Vizito metu jūsų paslaugų teikėjas atliks fizinį ir neurologinį egzaminą bei paklaus apie jūsų simptomus. Jie gali paklausti, ar jums nėra reguliarių galvos svaigimo ir klausos praradimo epizodų. Jei tai padarysite, jie paklaus, kokie jie yra ir kiek laiko trunka.
Jie gali atlikti tyrimus, kad pašalintų kitas galimas sąlygas, kad patvirtintų, jog sergate Ménière liga, įskaitant:
- Klausos testas: Testas parodys, ar patyrėte klausos praradimą. Šio tyrimo metu klausos specialistas, vadinamas audiologu, atkuria garsus per ausines. Kai išgirsite garsą, paspausite mygtuką.
- Vestibuliarinio tyrimo baterija: Audiologai atlieka daugybę tyrimų, kad patikrintų jūsų vidinės ausies (vestibuliarinio) pusiausvyros sistemos refleksą ir akių raumenis. Nors jūsų pusiausvyra dažniausiai grįžta į normalią, kai nepatiriate galvos svaigimo priepuolio, gali būti likusių padarinių, kuriuos gali aptikti testai.
- Smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT) su kontrastu: Šis vaizdo testas padeda atmesti galimus smegenų auglius ar kitas problemas, kurios gali sukelti galvos svaigimą ar klausos praradimą.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydoma Ménière liga?
Ménière’o liga neišgydoma, tačiau gydymas gali sumažinti jūsų priepuolių sunkumą ir ilgalaikiškumą. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pirmiausia rekomenduos konservatyvius gydymo būdus, pvz., gyvenimo būdo pokyčius, vaistus ir gydymą. Jei šie gydymo būdai nepadeda, gali prireikti operacijos.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Norėdami sumažinti Ménière ligos simptomus, galite padaryti keletą dalykų, įskaitant:
- Laikantis mažai druskos (natrio) turinčios dietos: Sūrus maistas sulaiko skysčius. Skysčio perteklius vidinėje ausyje gali sukelti Ménière ligos simptomus. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja sumažinti druskos kiekį ne daugiau kaip iki 1500 miligramų per dieną (apie tris ketvirtadalius arbatinio šaukštelio). Jūsų paslaugų teikėjas taip pat gali rekomenduoti vengti maisto produktų, kurių sudėtyje yra mononatrio glutamato (MSG).
- Vartokite mažiau kofeino ir alkoholio: Kai kurie tyrimai rodo, kad kofeinas gali padidinti galvos svaigimo priepuolių dažnumą. Alkoholis taip pat gali sukelti epizodus.
- Streso valdymas: Kai kurie tyrimai rodo, kad stresas ir nepakankamas poilsis gali sukelti Ménière ligos simptomus.
Vaistai
Vaistai nuo Ménière ligos apima tabletes, kurias vartojate per burną, pavyzdžiui:
- Diuretikai (šlapimą varančios tabletės) ir betahistinas: Jūsų paslaugų teikėjas gali skirti diuretikų, kad sumažintų skysčių kiekį jūsų organizme. Arba jie gali skirti betahistino, kuris mažina skysčių slėgį gerindamas kraujotaką ir kraujotaką vidinėje ausyje.
- Vaistai nuo judesio ir pykinimo: Šie vaistai padeda kontroliuoti galvos svaigimo epizodus, o kai kurie palengvina pykinimą ir vėmimą dėl sukimosi. Vaistai yra diazepamas (Valium®) ir meklizinas (Antivert®).
Jei šie vaistai nepadeda, jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti vaistus, kuriuos gaunate injekcijos (šūvio) pavidalu. Parinktys apima:
- Intratimpaninė steroidų injekcija: Medicinos paslaugų teikėjas gali suleisti steroidų per ausies būgnelį, kad kontroliuotų Ménière’o ligos epizodus.
- Gentamicinas. Šis antibiotikas pažeidžia jūsų vidinės ausies dalį, kuri sukelia jūsų simptomus. Likusi sveika dalis ir toliau padeda išlaikyti pusiausvyrą ir klausą. Tačiau yra pavojus, kad gentamicinas gali sukelti tolesnį klausos praradimą.
Terapija ir prietaisai
Terapija ir prietaisai, kuriais gydoma Ménière liga, apima:
- Vestibuliarinė reabilitacija: terapijos metu išmoksite pratimų, kurie padės pagerinti pusiausvyrą ir valdyti galvos svaigimo simptomus.
- Klausos aparatai: Tam tikru momentu jums gali prireikti klausos aparatų. Diagnozės pradžioje jie naudojami rečiau, nes klausa dažniau svyruoja (pablogėja epizodų metu, o vėliau žymiai pagerėja).
- Kochlearinis implantas: Atsižvelgiant į klausos praradimo sunkumą, klausos aparatų naudojimas gali būti nenaudingas. Tokiu atveju jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti kochlearinį implantą.
- Slėgio impulsų gydymas: Šio gydymo metu naudojamas prietaisas, kuris telpa jūsų išorinėje ausyje, kad „pūstų“ oro slėgio impulsus į vidurinę ausį. Oro slėgis vidurinėje ausyje gali padėti reguliuoti endolimfos lygį. Ekspertai nesutaria dėl šio gydymo veiksmingumo.
- Kognityvinė elgesio terapija (CBT): sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali rekomenduoti CBT, kad padėtų jums susidoroti su stresu, nerimu ir depresija, kurią gali sukelti Ménière liga.
Chirurgija
Sunkiais Ménière’o ligos atvejais atliekamos operacijos nukreipia arba sumažina vidinės ausies skysčio spaudimą. Procedūros apima:
- Endolimfinio maišelio procedūra: Jūsų endolimfinis maišelis yra tuščiaviduris maišelis, iš kurio išleidžiamas vidinės ausies skystis. Šios procedūros metu paslaugų teikėjai išleidžia skysčių perteklių, sukeldami problemų, supjaustydami į maišelį. Jie gali įdėti nedidelį vamzdelį (stentą) į maišelį, kad skystis toliau nutekėtų.
- Vestibulinio nervo skyrius: Jūsų vestibuliarinis nervas siunčia pusiausvyros signalus į jūsų smegenis. Procedūros metu paslaugų teikėjas nupjauna nervą, kad išvengtų galvos svaigimo priepuolių (išsaugodamas jūsų klausą).
- Labirintektomija: Ši operacija pašalina labirintą – vidinės ausies dalį, kuri kontroliuoja pusiausvyrą. Tačiau ši operacija taip pat sukelia klausos praradimą paveiktoje ausyje. Paslaugų teikėjai paprastai atlieka šią operaciją tik po to, kai praradote klausą toje ausyje.
Prevencija
Ar galiu sumažinti riziką susirgti Ménière liga?
Ne, bet jei sergate Ménière liga, galite sumažinti riziką, kad jūsų būklė pablogės.
Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei staiga atsiranda galvos svaigimas, kuris gali būti galvos svaigimas. Kuo anksčiau gausite diagnozę, tuo greičiau galėsite pradėti gydymą, kuris gali padėti.
Perspektyva / Prognozė
Ar Ménière liga praeis?
Ménière liga gali išnykti mėnesius ar metus, tačiau ji visada atsinaujina. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi vaistus ir kitus gydymo būdus, kurie sumažina galvos svaigimo simptomus, tačiau jų nėra. Ménière liga yra lėtinė liga, kuri niekada nepraeina.
Gyvenimas su
Kaip aš savimi pasirūpinu?
Jei sergate Ménière liga, galite pasirūpinti savimi keliais būdais. Pabandyk:
- Visada turėkite su savimi vaistus. Visada keliaukite su vaistais. Jei prasideda epizodas, galite nedelsdami juos vartoti ir greičiau sulaukti palengvėjimo.
- Mokykitės ir reaguokite į savo kūno veiksnius. Ménière ligos simptomus gali sukelti daug įvairių dalykų – nuo alergijos ir sūraus maisto iki nuovargio ir per daug stimuliuojančios aplinkos. Tačiau ne visi turi tuos pačius trigerius. Atkreipkite dėmesį į savo kūną, kad sužinotumėte, kas yra jūsų trigeriai, kad galėtumėte jų išvengti.
- Atidžiai stebėkite, ką valgote ir geriate. Labai svarbu apriboti natrio kiekį ir sumažinti kofeino bei alkoholio kiekį. Tai gali būti sudėtinga, nes nors dauguma iš mūsų žino, kad kai kurie maisto produktai (pvz., bulvių traškučiai) yra sūrūs, kitus daug natrio turinčius maisto produktus atpažinti sunkiau. Paklauskite savo paslaugų teikėjo, kokių maisto produktų vengti.
- Daug ilsėkitės. Per didelis nuovargis gali sukelti simptomus, taigi ir bandymas per greitai persigrupuoti po priepuolio. Jei bandote atsigauti po galvos svaigimo priepuolio, pabandykite atsigulti ramioje, tylioje aplinkoje. Duokite savo kūnui laiko prisitaikyti.
Kokius klausimus turėčiau užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?
Ménière liga yra reta būklė, todėl gali kilti daug klausimų apie ją. Klausimai, kuriuos galbūt norėsite užduoti, yra šie:
- Kodėl aš sergu Ménière’o liga?
- Ar mano simptomai pablogės?
- Kokios yra mano gydymo galimybės?
- Kokie yra gydymo šalutiniai poveikiai?
- Kokius gyvenimo būdo pokyčius turėčiau pabandyti valdyti būklę?
- Ką daryti, jei jaučiu, kad prasideda epizodas?
Sergant Ménière liga gali atrodyti, kad jus persekioja liga, kuri užklumpa jums tada, kai mažiausiai to tikėjotės. Šios būklės simptomai – galvos svaigimo priepuoliai ir klausos sutrikimai – atsiranda be įspėjimo ir gali būti labai sunkūs. Gali atrodyti, kad negalite gyventi normalaus gyvenimo, nes nežinote, kada jus ištiks dar vienas priepuolis.
Laimei, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi gydymo būdų, kurie sumažina Ménière ligos simptomus, įskaitant galvos svaigimą. Jie taip pat supranta, kaip ši būklė gali paveikti jūsų psichinę sveikatą. Jei turite šią būklę, paklauskite savo teikėjo apie programas ir paslaugas, kurios gali padėti.
Išvada yra tai, kad menkavimo liga yra rimta ir netgi mirtina liga, kuri neturi aiškios priežasties ar gydymo. Simptomai gali kloti įvairių sričių, o diagnozė gali būti sunki dėl jos neaiškumo. Gydymas gali apimti vaistus, psichoterapiją ir kitus išteklius, tačiau svarbiausia yra nuolatinė palaikomoji terapija ir susitaikymas su būkle. Svarbu suprasti, kad ši liga turi didelę įtaką ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems, todėl svarbu laiku ieškoti pagalbos.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus