Ataksofobija: diagnozė, simptomai ir gydymas

Diagnostika Ja Testimise 1

Ataksofobija yra bauginanti baimė išprovokuoti arba patirti panikos priepuolį. Ši fobija gali turėti įvairių simptomų, įskaitant stiprų nerimą, drebulį, širdies plakimą ir netgi kvėpavimo sunkumus. Diagnozuojant ataksofobiją, svarbu atkreipti dėmesį į paciento psichinę sveikatą ir pasitarti su specialistu. Gydymas gali būti sudėtingas, bet įmanomas, nuo kognityvinės ir elgesio terapijos iki vaistų vartojimo. Svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos, kad būtų galima efektyviai valdyti šią fobiją.

Apžvalga

Kas yra ataksofobija?

Ataksofobija yra didžiulė netvarkos ar netvarkos baimė. Žmonės, sergantys ataksofobija, jaučia didelį nerimą netvarkingoje aplinkoje. Jie gali jausti nerimą vien galvodami apie tai, kad juos supa netvarka ar netvarka.

Ataksofobija yra ne tik „tvarkingas keistuolis“. Netvarkingumo baimė yra specifinė fobija. Specifinės fobijos yra neracionalios konkrečių situacijų, sąveikos, gyvūnų ar žmonių baimės. Paprastai žmonės, turintys tam tikrų fobijų, patiria baimę, viršijančią bet kokią realią grėsmę. Jie dažnai žino, kad baimė yra didžiulė, tačiau jiems sunku ją suvaldyti.

Kas gali susirgti ataksofobija?

Sutrikimo baimė ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) yra glaudžiai susiję. Dėl OKS žmonės patiria pasikartojančių ar nepageidaujamų minčių ar obsesijų. Tai gali sukelti pasikartojantį elgesį (kompulsiją). Galite nuolat tvarkyti aplinką arba norėti, kad aplinka būtų kuo švaresnė.

Daugeliui žmonių, sergančių ataksofobija, išsivysto OKS. Kiti gali turėti OKS diagnozę, kai jiems išsivysto ataksofobija.

Kaip dažnai yra ataksofobija?

Ekspertai tiksliai nežino, kiek žmonių turi ataksofobiją. Tačiau specifinės fobijos yra gana dažnos. Daugiau nei 1 iš 10 suaugusiųjų tam tikru savo gyvenimo momentu patirs specifinę fobiją. Konkrečios fobijos yra dvigubai dažnesnės žmonėms, kuriems gimimo metu priskirta moteris (AFAB), nei žmonėms, kuriems gimimo metu priskirtas vyras (AMAB).

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia ataksofobiją?

Nėra aiškios ataksofobijos priežasties. Didesnė tikimybė susirgti ataksofobija, jei turite:

  • Kitas nerimo sutrikimas, pvz., OKS.
  • Šeimos ataksofobijos ar kitų nerimo sutrikimų anamnezėje.
  • Traumos ar neigiamos patirties, susijusios su netvarka, istorija.

Kokie yra ataksofobijos simptomai?

Kaip ir kitų fobijų, pagrindinis ataksofobijos simptomas yra neracionali baimė ar nerimas. Didelis nerimas gali sukelti fizinius simptomus, įskaitant:

  • Krūtinės skausmas.
  • Apalpimas (sinkopė) arba galvos svaigimas.
  • Širdies plakimas arba širdies plakimo jausmas.
  • Pykinimas ar vėmimas.
  • Dusulys (dusulys).
  • Prakaitavimas.
  • Drebulys arba nekontroliuojamas drebulys.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama ataksofobija?

Norėdami diagnozuoti ataksofobiją, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali užduoti konkrečių klausimų apie simptomus. Kartais nerimo simptomai yra susiję su kita psichinės sveikatos diagnoze, o ne su konkrečia fobija.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali paklausti:

  • Kas sukelia nerimo simptomus.
  • Kiek trunka simptomai.
  • Nesvarbu, ar labai stengiatės, kad išvengtumėte netvarkos ar netvarkos.
  • Jei jaučiate baimę ar kančią, kai žinote, kad būsite netvarkingoje aplinkoje.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydoma ataksofobija?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali taikyti panašius ataksofobijos gydymo metodus, kaip ir kitų specifinių fobijų atveju, įskaitant:

  • Ekspozicijos terapija: Poveikio terapija apima laipsnišką konkrečios baimės įvedimą į jūsų gyvenimą. Pavyzdžiui, galite pažvelgti į netvarkingų ar asimetrinių erdvių nuotraukas. Galų gale galite išmokti išlikti ramiems netvarkingoje aplinkoje.
  • Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Kartais vadinamas pokalbių terapija, CBT gali vykti grupėje arba individualiai su terapeutu. CBT tikslas yra padėti jums nustatyti neracionalius mąstymo modelius. Tada jūs pertreniruojate savo smegenis mąstyti racionaliau.
  • Akių judesių jautrumo mažinimas ir pakartotinis apdorojimas (EMDR): Šis gydymo būdas yra veiksmingas žmonėms, patyrusiems traumą. Tai apima susitelkimą į traumuojančius prisiminimus, stimuliuojant specifinius ritminius judesius. EMDR gali padėti jums apdoroti trauminį įvykį, neužgožiant atminties.
  • Dialektinė elgesio terapija (DBT): DBT yra CBT rūšis, kuri derina pokalbių terapiją su specifiniais įveikos įgūdžiais. Tikslas yra padėti jums susidoroti su stresu ar nerimu sveikesniais būdais ir geriau reguliuoti emocijas.
  • Vaistas: Gydytojas gali skirti vaistų nuo nerimo, kad išvengtų panikos priepuolių (staigių nerimo priepuolių, sukeliančių fizinius simptomus).
  • Sąmoningumu pagrįstas streso mažinimas (MBSR): MBSR yra struktūrizuota programa, padedanti išmokti sąmoningumo technikų. Jis naudoja jogos ir meditacijos praktikų derinį, kad padėtų jums išspręsti stresą didinančias mintis.
  • Streso valdymo metodai: Galite išmokti įveikos metodų, kurie sumažina nerimo simptomus. Pavyzdžiui, galite praktikuoti gilų kvėpavimą ar meditaciją. Aerobinis pratimas, pavyzdžiui, bėgimas vietoje, taip pat gali sumažinti simptomus, kai jaučiate prasidėjusį panikos priepuolį.
Loe rohkem:  Galvos svaigimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Jei ataksofobija yra kitos diagnozės, pvz., OKS, rezultatas, jūsų gydymas taip pat gali apimti:

  • Specifiniai depresijos vaistai, įskaitant selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), tokius kaip fluoksetinas (Prozac®) arba sertralinas (Zoloft®).
  • Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS).

Prevencija

Ar yra kitų sąlygų, dėl kurių man kyla ataksofobijos pavojus?

Taip. Didesnė tikimybė susirgti ataksofobija, jei turite:

  • Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD).
  • Misofobija arba germafobija (bakterijų baimė).
  • Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OCD).
  • Potrauminio streso sutrikimas (PTSD).

Perspektyva / Prognozė

Ar yra ilgalaikių ataksofobijos padarinių?

Gydydami daugelis žmonių gerai valdo ataksofobijos simptomus. Be gydymo ataksofobija gali pakenkti jūsų gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, dėl netvarkos baimės gali likti namuose daugiau nei įprastai arba vengti viešųjų erdvių. Fobija gali padidinti riziką:

  • Depresija, nerimas ar kiti nuotaikos sutrikimai.
  • Socialinė izoliacija.
  • Medžiagų vartojimo sutrikimas, įskaitant piktnaudžiavimą narkotikais ir alkoholiu.

Gyvenimas su

Ko dar turėčiau paklausti savo gydytojo?

Galbūt norėsite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:

  • Kokia yra labiausiai tikėtina ataksofobijos priežastis?
  • Ar sutrikimo baimė yra susijusi su kita psichikos sveikatos diagnoze?
  • Kokios yra mano gydymo galimybės?
  • Kas gali nutikti, jei nesigydysiu?
  • Kokia tikimybė, kad įveiksiu ataksofobiją?

Ataksofobija yra didžiulė netvarkos ar netvarkingumo baimė. Tai glaudžiai susijusi su OKS. Žmonės, sergantys ataksofobija, gali dažnai valytis, nerimauti dėl buvimo netvarkingoje erdvėje ar apsėsti simetrijos. Ataksofobija dažnai neturi aiškios priežasties. Tačiau jums gali būti didesnė tikimybė susirgti fobija, jei jūsų šeimos narys serga ataksofobija ar kitu nerimo sutrikimu. Gydymas gali apimti terapiją, vaistus ar streso valdymo metodus.

Aptarus ataksofobiją galime pasakyti, kad tai yra rimta baimės ir nerimo sutrikimas, kuris gali smarkiai paveikti žmonių gyvenimus. Svarbu susipažinti su šios būklės simptomais ir laiku kreiptis į specialistus dėl diagnozės bei gydymo. Gydymo procesas gali būti ilgas ir sudėtingas, tačiau teisingai pritaikius terapiją, yra galimybė pagerinti paciento būklę ir sumažinti atakų dažnumą bei intensyvumą. Svarbu atsiminti, kad nusigyvenus šiai būklei, asmuo gali vėl pradėti gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pasiūlytų jums geresnę naršymo patirtį. Naršydami šioje svetainėje sutinkate su mūsų slapukų naudojimu.