Atrajojimo sindromas yra psichologinis sutrikimas, kurį dažnai sukelia noras būti patraukliam ir mėgstamam visuomenėje. Šis sindromas gali turėti įvairių priežasčių, tokių kaip trauma ar nepakankama savivertė. Jo svarbiausieji požymiai yra nuolatinis poreikis patvirtinimui ir dėmesiui bei nuolatinis lyginimas su kitais asmenimis. Svarbu laiku atpažinti ir gydyti šį sindromą, kad būtų išvengta emocinių bei psichologinių problemų. Šiuolaikiniai gydymo metodai apima terapinius pokalbius, emocinį ir kognityvinį elgesio terapiją bei vaistus.
Apžvalga
Kas yra atrajojimo sindromas?
Atrajojimo sindromas (taip pat žinomas kaip atrajojimo sutrikimas arba mericizmas) yra maitinimosi ir valgymo sutrikimas, kai nesuvirškintas maistas grįžta iš žmogaus skrandžio į burną (regurgitacija). Kai maistas vėl patenka į burną, žmogus gali jį kramtyti ir vėl nuryti arba išspjauti. Toks elgesys dažniausiai pasireiškia po kiekvieno valgio ir gali atrodyti be pastangų. Atrajojimas gali pasireikšti po raugėjimo / raugėjimo pojūčio ir paprastai nėra susijęs su pykinimu ar raugėjimu. Atrajojant, atrūgęs maistas nebūna rūgštaus ar kartoko skonio, nes nespėjo iki galo susimaišyti su skrandžio rūgštimi ir virškinti.
Šis regurgitacijos veiksmas yra refleksinis veiksmas, kuris gali būti išmoktas ir tyčinis veiksmas arba gali būti netyčinis. Žmonės, sergantys atrajojimo sindromu, neatsikrato maisto dėl skrandžio ligos ar dėl to, kad jaučiasi pykinti.
Kas suserga atrajojimo sindromu?
Jau seniai žinoma, kad atrajojimo sindromas pasireiškia kūdikiams ir žmonėms su vystymosi negalia, tačiau gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Vaikams ir suaugusiems, patiriantiems didelį stresą ar nerimą, gali būti didesnė atrajojimo sindromo rizika.
Simptomai ir priežastys
Kokie yra atrajojimo sindromo požymiai ir simptomai?
Atrajojimo sindromo požymiai ir simptomai yra šie:
- Reguliarus maisto atpylimas ir kramtymas.
- Virškinimo problemos, pvz., Nevirškinimas ir skrandžio skausmai.
- Dantų problemos, tokios kaip blogas burnos kvapas ir dantų ėduonis.
- Svorio metimas.
- Suskilinėjusios lūpos.
Kūdikiai, turintys atrajojimo sindromą, gali įtempti arba išlenkti nugarą (tai taip pat gali būti gastroezofaginio refliukso požymis) arba čiulpti burną.
Kas sukelia atrajojimo sindromą?
Tikslios atrajojimo sindromo priežastys nėra žinomos. Kai kuriems žmonėms šis sindromas gali išsivystyti, jei jie turi emocinių problemų arba patiria stresinių įvykių.
Mechaniškai vienas iš paaiškinimų yra tas, kad maistas plečia skrandį, o po to padidėja pilvo spaudimas ir atsipalaiduoja apatinis stemplės sfinkteris (sankryža, kurioje stemplė [food tube from mouth] susitinka su skrandžiu). Įvykių seka leidžia atgauti skrandžio turinį.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojamas atrajojimo sindromas?
Atrajojimo sindromas paprastai gali būti diagnozuotas remiantis ligos istorija ir fiziniu egzaminu. Daugeliu atvejų paciento simptomų – ypač pacientas atpylinėjo, kramto ir ryja maistą mažiausiai 3 mėnesius, bet jo nevemia – pakanka, kad būtų galima diagnozuoti atrajojimo sindromą.
Oficialiai pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą, penktą leidimą, asmuo turi atitikti šiuos kriterijus, kad jam būtų diagnozuotas atrajojimo sindromas:
- Pakartotinis maisto atpylimas mažiausiai 1 mėnesį. Atpylusį maistą galima iš naujo sukramtyti, nuryti arba išspjauti.
- Pasikartojantis regurgitacija nėra dėl virškinimo trakto ar kitos sveikatos būklės (pvz., gastroezofaginio refliukso, pylorinės stenozės)
- Valgymo sutrikimas neturi atsirasti tik esant nervinei anoreksijai, nervinei bulimijai, persivalgymo sutrikimui arba vengiamo / ribojančio maisto vartojimo sutrikimui.
- Jei valgymo sutrikimas pasireiškia kartu su kitu psichikos sutrikimu (pavyzdžiui, proto negalia), simptomai turi būti pakankamai sunkūs ir būti pagrindinė priežastis, dėl kurios reikia kreiptis į gydytoją.
Gydytojai gali naudoti testus, kad pašalintų kitas medicinines problemas, tokias kaip užsikimšimas. Šie testai gali apimti:
- Skrandžio ištuštinimo tyrimas. Matuoja, kiek laiko užtrunka, kol maistas iš skrandžio patenka į plonąją žarną.
- Viršutinė endoskopija. Gydytojas tiria stemplę ir skrandį per endoskopą (ploną vamzdelį su kamera gale), įkištą į gerklę.
- rentgeno spinduliai. Teikia gydytojams stemplės ir skrandžio vidaus vaizdus.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydomas atrajojimo sindromas?
Pagrindinis atrajojimo sindromo gydymas yra elgesio terapija, skirta sustabdyti regurgitaciją. Elgesio terapija, kuri paprastai skiriama atrajojimo sindromui gydyti, yra diafragminis kvėpavimas.
Diafragma yra didelis, kupolo formos raumuo, esantis plaučių apačioje. Diafragminis kvėpavimas skirtas padėti atpalaiduoti diafragmą ir tinkamai ją naudoti kvėpuojant, kad ją sustiprintų.
Norėdami kontroliuoti regurgitaciją, atlikite diafragminį kvėpavimą:
- Atsigulkite ant nugaros ant lygaus paviršiaus arba lovoje, sulenkę kelius ir atremdami galvą. Norėdami paremti kojas, galite naudoti pagalvę po keliais. Vieną ranką padėkite ant viršutinės krūtinės, o kitą – tiesiai po šonkauliu. Tai leis pajusti, kaip kvėpuojant juda diafragma.
- Lėtai įkvėpkite per nosį, kad skrandis atsitrauktų nuo rankos. Laikykite ranką ant krūtinės kuo ramiau. Vaikams tai apibūdiname kaip „kvėpavimą kaip operos dainininkas“, kai plaštaka ant pilvo iškeliauja su kiekvienu lėtu įkvėpimu ir juda iškvėpdama.
- Įtempkite pilvo raumenis, leisdami jiems kristi į vidų, kai iškvepiate per sučiauptas lūpas. Laikykite ranką ant viršutinės krūtinės, kiek įmanoma.
Kaip dažnai turėčiau praktikuoti diafragminį kvėpavimą sergant atrajojimo sindromu?
Atlikite šį pratimą nuo 5 iki 10 minučių tris ar keturis kartus per dieną. Pratimo pastangas galite padidinti pasidėję knygą ant pilvo. Asmenys taip pat gali praktikuoti „kvėpavimą pilvu“ po kiekvieno kąsnio ar valgio, jei reikia.
Kokios komplikacijos yra susijusios su atrajojimo sindromu?
Jei jis negydomas, atrajojimo sindromas gali pažeisti stemplę (vamzdelį, einantį iš burnos į skrandį). Kitos komplikacijos gali būti:
- Sugėdinimas
- Prasta mityba
- Nesugebėjimas augti
- Elektrolitų disbalansas
- Dehidratacija
- Aspiracija (maisto įkvėpimas į kvėpavimo takus [trachea/lungs])
- Užspringimas
- Plaučių uždegimas
- Mirtis
Prevencija
Ar galima išvengti atrajojimo sindromo?
Gali būti įmanoma sumažinti atrajojimo sindromo riziką išmokus pozityvesnių stresinių situacijų įveikos strategijų.
Perspektyva / Prognozė
Kokia yra žmonių, sergančių atrajojimo sindromu, prognozė (perspektyva)?
Daugelis žmonių, sergančių atrajojimo sindromu, gyvena sveiką gyvenimą. Ruminacijos sindromas paprastai neturi įtakos žmogaus kasdienybei.
Gyvenimas su
Kada turėčiau kreiptis į gydytoją dėl atrajojimo sindromo?
Kreipkitės į savo gydytoją, jei jums arba jūsų vaikui yra atrajojimo sindromo požymių ar simptomų, ypač jei jūs (arba jūsų vaikas) reguliariai atpylinėja maistą.
Kokius klausimus turėčiau užduoti gydytojui apie atrajojimo sindromą?
Jei turite atrajojimo sindromą, galbūt norėsite paklausti savo gydytojo:
- Kiek rimtas atrajojimo sindromas?
- Kas sukelia šią būklę?
- Koks gydymas man tinka?
Atrajojimo sindromas yra sunki ir dažnai neįtikėtinai pavojinga būklė, kuri gali turėti įvairių priežasčių, požymių ir simptomų. Svarbu visada kreiptis į specialistus, jei pastebite bet kokius šios būklės požymius ir simptomus. Gydymas gali būti sunkus ir ilgas, tačiau svarbiausia yra laiku pradėti jį, kad būtų išvengta pavojingų komplikacijų. Taigi, būkite budrūs ir atkreipkite dėmesį į savo sveikatą, kai kalbama apie atrajojimo sindromą.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus