Ar dažnai esate pastebėję, kaip kartais tiesiog nekontroliuojamai pradame burpyti? Kodėl tai atsitinka ir kas yra šio reiškinio priežastis? Burpinimas yra natūralus organizmo procesas, tačiau kartais jis gali būti ne tik neprietaikingas, bet ir sukelti diskomfortą tiek mums, tiek kitiems. Taigi, kodėl mes burpiame ir kaip tai galima kontroliuoti? Išsiaiškinkime kartu šių kūno signalų kilme bei jų poveikiu mūsų organizmui.
Vakarieniaujate su draugais, kai staiga kyla noras raugėti. Greitai griebiate servetėlę ir bandote ją diskretiškai uždengti.
Nors tai gali būti gėdinga, taip nutinka mums visiems. Ir nesvarbu, ar tai vadinate raugėjimu, ar raugėjimu, tai normali kūno funkcija.
„Aurėjimas yra jūsų kūno būdas pašalinti dujų perteklių iš skrandžio“, – sako gastroenterologė Alison Schneider, MD.
Daktaras Schneideris paaiškina, kas sukelia raugėjimą, kaip galime to išvengti ir kada turėtume kreiptis pagalbos dėl pernelyg didelio raugėjimo.
Kas sukelia raugėjimą?
„Kai mes nuryjame maistą ar gėrimus, jis patenka per vamzdelį, vadinamą stemple, ir patenka į skrandį“, – aiškina dr. Schneideris. „Čia skrandžio rūgštis ir virškinimo fermentai suskaido maistą į maistines medžiagas, kurias naudojame energijai gauti. Šiame procese susidaro dujos“.
Taip pat galime nuryti orą kartu su maistu ar gėrimais. Tos dujos gali sugrįžti per jūsų stemplę. Raugėjimas yra būdas mūsų organizmui išleisti dujų perteklių.
„Gazuoti gėrimai dažniausiai siejami su oro rijimu ir yra dažniausia žmonių raugėjimo priežastis“, – sako daktaras Schneideris. „Didžiąją laiko dalį tas oras iš tikrųjų lieka įstrigęs stemplėje, kol grįžta atgal.
Jei skauda rėmuo, taip pat gali atsirasti raugėjimas.
„Rėmuo yra būklė, kai rūgštis teka atgal iš skrandžio į stemplę – raumeninį vamzdelį, jungiantį burną su skrandžiu“, – toliau aiškina dr. Schneideris. „Tai taip pat žinoma kaip rūgšties refliuksas arba gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Šių įvykių metu galima patirti raugėjimą ar raugėjimą.
Ar normalu raukti?
Nors raugėjimas gali atrodyti šiurkštus, jis yra normali kūno funkcija.
„Nuo keturių kartų raugėjimas po valgio laikomas normaliu“, – sako daktaras Schneideris.
Jei daug raugiate, gali būti kalta jūsų mityba.
„Didesnė tikimybė nuryti orą ir raugėti, jei per greitai valgote, geriate gazuotų gėrimų, kramtote gumą, čiulpsite kietus saldainius, geriate per šiaudelį arba turite netinkamai prigludusius dantų protezus“, – priduria ji. „Taip pat yra maisto produktų, kurie gali būti susiję su per dideliu raugėjimu ir raugėjimu, ir žmonės gali pastebėti, kad jie turi tam tikrų maisto produktų, kurie gali sukelti šiuos simptomus.”
Štai keli patarimai, kaip išvengti raugėjimo:
- Valgykite arba gerkite lėtai.
- Venkite tokių maisto produktų kaip brokoliai, kopūstai, pupelės ir pieno produktai.
- Venkite gazuotų gėrimų, tokių kaip soda ir alus.
- Venkite kramtomosios gumos.
- Nustok rūkyti.
- Pavalgę judėkite.
- Naudokite antacidinį vaistą.
Kada per didelis raugėjimas yra problema?
Nors raugėjimas yra įprasta funkcija, jis gali būti susijęs su tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui:
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) / rūgšties refliuksas. „Tai yra tada, kai skrandyje esanti rūgštis patenka atgal į stemplę ir gali sukelti rėmenį ar regurgitacijos simptomus“, – sako dr. Schneideris.
- Virškinimo sutrikimai. Taip pat žinoma kaip dispepsija, tai yra dažna būklė, susijusi su diskomfortu viršutinėje pilvo srityje. Simptomai taip pat gali būti raugėjimas, raugėjimas, pilvo pūtimas, rėmuo ir pykinimas.
- Gastritas. „Tai reiškia skrandžio gleivinės uždegimą“, – sako daktaras Schneideris. „Tai gali būti susiję su skausmu ar diskomfortu viršutinėje pilvo dalyje, sotumo jausmu netrukus po valgio, pykinimu, vėmimu ir apetito praradimu.”
- Helicobacter pylori/ opos. Bakterijos gali sukelti infekciją skrandyje. Jis gali būti susijęs su gastritu ir skrandžio opomis. Simptomai yra skrandžio skausmas, pilnumas, pilvo pūtimas, raugėjimas ir pykinimas.
- Dirgliosios žarnos sindromas (IBS). Tai lėtinė būklė, susijusi su pilvo pūtimu, dujų kaupimu, pilvo skausmu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu.
Dėl bet kurio iš pirmiau minėtų dalykų svarbu pasikalbėti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie savo simptomus ir nustatyti, ar reikia papildomo įvertinimo ar gydymo.
„Jei per didelis raugėjimas ar raugėjimas trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui arba jei šį simptomą lydi skausmas ar kiti simptomai, tai gali reikšti kitą pagrindinę ligą, kurią reikia gydyti“, – įspėja dr. Schneideris.
Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.
Visi žino, kad burpinimas yra natūralus kūno procesas, kuris padeda atsikratyti perteklinės oro skrandyje. Tačiau, dažnai mes burpiame dėl greito valgymo, gazuotų gėrimų vartojimo ar netinkamų valgiavimo įpročių. Todėl svarbu stebėti savo mitybą ir valgyti lėtai bei atsargiai, kad išvengtume per didelio oro sąlyčio skrandyje. Taip galėsime išvengti dažno burpinimo ir išlaikyti gerą sveikatą.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus