Hipovoleminis šokas: priežastys, simptomai ir gydymas

Hipovoleminis šokas yra rimta būklė, kuri dažnai kelia pavojų gyvybei. Šis šokas atsiranda dėl kraujo kiekio sumažėjimo organizme, kuris gali būti sukeltas kraujavimu, dehidratacija ar kitais veiksniais. Simptomai gali apimti spaudimą krūtinėje, didelį širdies ritmą, silpnumą ir sąmonės netekimą. Gydymas priklauso nuo šoko priežasties, tačiau gali būti įvairus, nuo skysčių pakeitimo iki kraujo perkėlimo. Svarbu laiku atpažinti šią būklę ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Apžvalga

Kas yra hipovoleminis šokas?

Hipovoleminis šokas yra pavojinga būklė, kai jūsų širdis negali tiekti jūsų organizmui kraujo (ir deguonies), kurio reikia funkcionuoti. Taip atsitinka todėl, kad praradote daug – daugiau nei 20 % – savo kraujo tūrio. Hipovoleminį šoką taip pat galite gauti netekus didelio skysčių kiekio po didelio viduriavimo, vėmimo ar prakaitavimo.

Kadangi dėl hipovoleminio šoko jūsų organai negauna pakankamai kraujo ar deguonies, turite nedelsiant pradėti gydymą. Skambinkite 911 dėl šios skubios medicinos pagalbos.

Kas atsitinka su kraujospūdžiu hipovoleminio šoko metu?

Iš pradžių padidėja diastolinis (apatinis arba antrasis skaičius) kraujospūdis. Kai nuolat prarandate kraują ar skysčius, jūsų sistolinis (viršutinis arba pirmasis) kraujospūdis mažėja.

Kas paveikia hipovoleminį šoką?

Hipovoleminis šokas gali paveikti kiekvieną, patyrusį trauminį nelaimingą atsitikimą, sukeliantį daug kraujavimo. Skysčių netekimas dėl vėmimo, prakaitavimo ar viduriavimo taip pat gali paveikti bet kurį asmenį, ir bet kuris iš jų gali sukelti hipovoleminį šoką.

Kaip dažnai yra hipovoleminis šokas?

Mažiau nei 1 iš 1000 žmonių patiria tam tikrą šoką. Hipovoleminis šokas yra antras pagal dažnumą šoko tipas ir dažniausiai pasireiškia vaikai (nuo viduriavimo neišsivysčiusiose šalyse).

Kaip hipovoleminis šokas veikia mano kūną?

Hipovoleminis šokas labai apriboja jūsų organizmo gebėjimą patekti krauju į visus jūsų organus. Tai gali sukelti organų nepakankamumą, kuris gali būti mirtinas. Nors jūsų kūnas kovoja, kad patenkintų deguonies poreikį, jūsų smegenys ir širdis yra svarbiausi deguonies gavimo prioritetai. Štai kodėl jūsų rankos ir kojos gali nušalti. Dalis kraujo, kurį jie paprastai gautų, siunčiami į organus, kurie palaiko jus gyvą.

Kraujas jūsų kūne užima apie 7% jūsų kūno svorio, o tai yra apie 5 litrus arba 1,3 galono žmogui, sveriančiam 70 kg arba 154 svarus. Esant hipovoleminiam šokui, netenkama daug kraujo ar skysčių. Yra keturios hipovoleminio šoko stadijos:

• 1 etapas: Jūs praradote 15% savo kūno kraujo (750 ml arba maždaug 25 uncijos). Šiuo metu kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis vis dar gali būti normalūs.
• 2 etapas: Jūs praradote 15–30% savo kūno kraujo (nuo 750 ml iki 1500 ml arba iki beveik 51 uncijos). Jūsų širdies susitraukimų dažnis pradeda greitėti ir jūs pradedate kvėpuoti greičiau.
• 3 etapas: Jūs praradote 30–40% kraujo (1500–2000 ml arba iki 68 uncijų). Jūsų kraujospūdis labai sumažėja, o širdies susitraukimų dažnis ir kvėpavimas padažnėja. Jūs negalite daug šlapintis.
• 4 etapas: Jūs praradote daugiau nei 40% savo kūno kraujo (daugiau nei 2000 ml arba 68 uncijos). Jūsų kraujospūdis žemas, o pulsas dažnas. Šlapinatės labai mažai arba visai nesišlapinate.

Simptomai ir priežastys

Kokie simptomai?

Kai prarandate daugiau kraujo ar skysčių, simptomai pablogėja. Hipovoleminio šoko simptomai yra šie:

• Kvėpavimas greičiau nei įprastai.
• Jaučiasi sumišęs ar nerimas.
• Labai prakaituoja.
• Apalpimas.
• Turėti odą, kuri jaučiasi vėsi.
• Jaučiasi silpna.
• Esant žemai temperatūrai ir žemam kraujospūdžiui.
• Turėdamas greitą pulsą.

Kas sukelia hipovoleminį šoką?

Didelis kraujo ar skysčių netekimas sukelia hipovoleminį šoką. Gali būti, kad gausiai kraujuojate kūno viduje, kur jo nematote, arba už kūno ribų, kur matote akivaizdų sužalojimą. Taip pat galite gauti hipovoleminį šoką dėl nudegimų, pankreatito arba per didelio prakaitavimo, vėmimo ar viduriavimo.

Kraujavimas, sukeliantis hipovoleminį šoką, apima kraujavimą iš:

• Trauminis sužalojimas.
• Chirurgija.
• Negimdinis nėštumas.
• Plyšusi aneurizma.
• Virškinimo trakto problemos, pvz., opa.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas hipovoleminis šokas?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atliks fizinį egzaminą ir užsakys testus.

Hipovoleminio šoko tyrimai apima:

• Kraujo tyrimai.
• Elektrokardiograma (EKG).
• Echokardiograma.
• Dešinės širdies (Swan-Ganz) kateterizacija.
• Kompiuterinė tomografija (KT) ar kiti vaizdiniai tyrimai.
• Endoskopija.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas hipovoleminis šokas?

Kai būsite greitosios pagalbos automobilyje ar ligoninėje, jūsų paslaugų teikėjas iš pradžių duos jums skysčių (pvz., fiziologinio tirpalo), o tada kraują per IV. Jie taip pat duos jums vaistų, kurie padės normalizuoti kraujospūdį. Svarbu, kad jie taip pat gydytų problemą, kuri sukėlė hipovoleminį šoką, pvz., sustabdytų kraujavimą. Jei nelaimingas atsitikimas sukėlė kraujavimą, gali prireikti operacijos, kad būtų pašalintas sužalojimas.

Jūsų paslaugų teikėjas ir toliau stebės jus Intensyviosios terapijos skyriuje.

Kokie vaistai vartojami hipovoleminiam šokui?

Jūs galite gauti šiuos vaistus nuo hipovoleminio šoko:

• Epinefrinas (Adrenalin®).
• Norepinefrinas (Levophed®).
• Dopaminas.
• Dobutaminas (Inotrex®).

Gydymo komplikacijos / šalutinis poveikis

Hipovoleminio šoko vaistų šalutinis poveikis yra:

• Padidėjęs kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis.
• Sunku kvėpuoti.
• Galvos skausmas.
• Nereguliarus širdies plakimas.

Prevencija

Kaip galiu sumažinti savo riziką?

Kadangi trauminis sužalojimas yra pagrindinė hipovoleminio šoko priežastis, negalite numatyti ar užkirsti kelio, kada tai gali nutikti jums. Tačiau yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte hipovoleminio šoko dėl kitų priežasčių riziką:

• Jei vartojate diuretikų, būtinai vartokite tinkamą dozę ir gerkite skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos.
• Jei viduriuojate arba vemiate, būtinai gerkite vandenį arba elektrolitų tirpalą, kad pakeistumėte netektus skysčius.
• Jei daug prakaituojate, gerkite daug vandens, kad pakeistumėte per prakaitą prarastus skysčius.

Jei smarkiai kraujuojate, kreipkitės į greitosios pagalbos skyrių arba skambinkite 911. Greitas pagalbos suteikimas gali padėti išvengti per daug kraujo netekimo ir hipovoleminio šoko.

Perspektyva / Prognozė

Ko tikėtis, jei mane ištiko hipovoleminis šokas?

Jūsų gebėjimas išgyventi ir atsigauti po hipovoleminio šoko priklauso nuo to, kiek kraujo ar skysčių praradote ir kaip greitai tai įvyko. Kitos medicininės problemos, įskaitant tą, kuri sukėlė hipovoleminį šoką, taip pat turės įtakos jūsų darbui.

Hipovoleminio šoko perspektyva

Jei jūsų paslaugų teikėjas anksti gydo šoką, jis gali pakeisti jo poveikį. Tikėtina, kad turite lengvą hipovoleminį šoką ir esate jaunesni. Tačiau galite patirti organų pažeidimą arba širdies priepuolį. Jei du ar daugiau organų nustoja veikti, padidėja tikimybė, kad šokas bus mirtinas. Net jei gausite gydymą, hipovoleminis šokas gali būti mirtinas.

Gyvenimas su

Kaip aš savimi pasirūpinu?

Kai grįšite namo iš ligoninės, laikykitės savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo nurodymų, kaip tęsti sveikimą. Kadangi jūsų kūnas daug išgyveno, prieš grįždami į darbą turėsite pailsėti namuose ir pasveikti. Vartokite vaistus, kuriuos užsakė gydytojas, ir būkite atsargūs gydydami žaizdas.

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Jūsų paslaugų teikėjas norės su jumis susitarti dėl tolesnių susitikimų, kad įsitikintų, jog gerai gyjate. Būtinai nepraleiskite jokių susitikimų, nes jūsų paslaugų teikėjas gali pastebėti kylančias problemas.

Kada turėčiau eiti į greitąją pagalbą?

Paskambinkite 911, kai matote, kad kam nors pasireiškia hipovoleminio šoko simptomai. Kuo anksčiau gausite pagalbą žmogui, tuo geriau. Laukdami pagalbos įsitikinkite, kad asmuo guli, kojos pakeltos maždaug pėda aukščiau už likusį kūną. Nejudinkite kūno, išskyrus kojų pakėlimą. Stenkitės sustabdyti žmogaus kraujavimą ir laikyti jį šiltai.

Jei pats patyrėte hipovoleminį šoką, gali tekti grįžti į greitąją pagalbą, jei žaizdos vėl pradės kraujuoti arba užsikrės.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?

• Ar hipovoleminis šokas turės ilgalaikį poveikį?
• Kada aš visiškai pasveiksiu?
• Kiek laiko man reikės vartoti vaistus, kuriuos skyrėte?

Hipovoleminis šokas yra neatidėliotina medicininė pagalba, tačiau greita pagalba suteikia didžiausią galimybę išgyventi. Jūsų paslaugų teikėjas gali pakeisti būklę, tačiau jums reikės laiko atsigauti ir išgyti. Tai ypač aktualu, jei trauminis sužalojimas sukėlė šoką. Būtinai laikykitės savo paslaugų teikėjo nurodymų, kaip rūpintis savimi ir savo žaizdomis.

Apibendrinant, hipovoleminis šokas kyla dėl kraujo ar kitų skysčių praradimo organizme ir gali būti pavojingas gyvybei. Pagrindiniai simptomai yra padidėjęs širdies ritmas, žemas kraujo spaudimas, silpnumas ir sąmonės netekimas. Svarbu neigai reaguoti į šiuos simptomus ir nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus. Gydytojai gali skirti skysčių infuzijas, kraujo perpylimą ar kitus gydymo metodus pagal paciento būklę. Šio šoko gydymas gali būti išgelbėjantis žingsnis siekiant išgelbėti gyvybę.