Emetofobija yra baimė nuo vėmimo, kuri gali labai paveikti žmonių gyvenimus ir jų gebėjimą normaliai veikti. Ši fobija dažniausiai sukelia stiprų nerimą ir stresą, kuris neretai gali išplisti į kitas sritis gyvenime. Priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai tai yra susiję su praeities traumomis arba kontrolės praradimu. Svarbu žinoti, kad emetofobija yra gydoma ir pasinaudodami psichologo arba terapeuto pagalba galite išgydyti šią baimę ir grįžti į normalų gyvenimo būdą.
Apžvalga
Kas yra emetofobija?
Emetofobija yra psichikos sveikatos būklė, kai jaučiate stiprią baimę vemti, pykti ar vemti.
Vėmimas nėra kažkas, ką žmonės mėgsta daryti. Tačiau po ligos dauguma žmonių apie tai nesusimąsto. Jei sergate emetofobija, nuolat nerimaujate dėl vėmimo ir tai gali užvaldyti jūsų mintis. Ši baimė daro įtaką jūsų gyvenimui ne tik baimės jausmu. Tai gali neleisti jums atsipalaiduoti, dalyvauti socialinėje veikloje ar valgyti visavertį, maistingą maistą.
Emetofobija yra „specifinė fobija“. Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas. Konkrečios fobijos sukelia nerimą ir panikos priepuolius po kontakto ar numatomo sąlyčio su daiktu ar situacija, kurios bijote.
Jei jaučiate, kad turite vemti arba esate vėmimo liudininkas, galite bijoti:
- Neįmanoma sustabdyti vėmimo.
- Gėda ar gėda.
- Turite pagrindinę sveikatos būklę.
- Kontrolės praradimas.
Kaip dažna yra emetofobija?
Emetofobija yra reta. Ja serga 0,1% žmonių visame pasaulyje. Tai dažniau pasitaiko tarp moterų ir žmonių, kuriems gimimo metu priskirta moteris (AFAB), nei vyrams ir žmonėms, kuriems gimimo metu priskiriami vyrai (AMAB).
Simptomai ir priežastys
Kokie yra emetofobijos simptomai?
Jei sergate emetofobija, girdėdami, matydami ar pajutę pykinimą ar vėmimą, galite jausti:
- Nerimastingas.
- Nervingas.
- Susikrimtęs.
- Panikavo.
- Priblokštas.
Tai gali sukelti šiuos simptomus:
- Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis.
- Prakaitavimas.
- Drebulys.
- Skrandžio sutrikimas.
- Suspaudimo jausmas krūtinėje.
- Galvos svaigimas, galvos svaigimas ar alpimas.
Jei turite emetofobiją, galite imtis tam tikrų dalykų, kad sumažintumėte savo baimę. Kadangi vėmimo metu galite nesijausti atsakingas už savo kūną, pasiruošę bet kokiai situacijai, kuri gali būti susijusi su vėmimu, galite jaustis ramūs. Šis elgesys gali apimti:
- Vonios kambario nustatymas ir buvimas šalia jo.
- Miegokite su šiukšliadėže šalia lovos.
- Venkite ilgų pasivažinėjimų automobiliu, buvimo prie vandens (ypač valtyje) ar jaudinančių pasivažinėjimų (pavyzdžiui, kalneliais).
- Nevartokite vaistų, kurių galimas šalutinis poveikis yra pykinimas ar vėmimas.
Kokie yra emetofobijos požymiai?
Emetofobijos požymiai apima vengimą:
- Nauji maisto produktai ir gėrimai.
- Restoranai ar maisto produktai, kurie anksčiau sukėlė vėmimą.
- Žodžiai, apibūdinantys vėmimą, pvz., „barfas“ arba „vėmimas“.
- Žmonės, sergantys ligomis, arba vietos, kur eina sergantys žmonės (pvz., ligoninės).
- Valgykite maistą, kai nesate namuose.
- Bendravimas ar kelionės.
- Nėštumas dėl rytinio pykinimo pavojaus.
Taip pat galite:
- Dažnai plaukite rankas.
- Dažnai tikrinkite, ar nėra ligos požymių, pavyzdžiui, matuokite temperatūrą.
- Apribokite, kokį maistą valgote ir kiek.
- Virkite maistą, kad sunaikintumėte bakterijų pėdsakus.
- Išmeskite maisto produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.
- Susirauk arba užmerkite akis, kai kas nors užsimena apie vėmimą.
Kas sukelia emetofobiją?
Dauguma emetofobijos atvejų atsiranda po neigiamos vėmimo patirties. Pavyzdžiui, jums gali išsivystyti emetofobija, jei:
- Vėmimas viešai arba kito asmens akivaizdoje.
- sirgo liga (pvz., skrandžio gripu, apsinuodijimu maistu ar alkoholiu), dėl kurios daug vėmė.
- Užspringo maistu.
Emetofobija taip pat gali išsivystyti, kai patiriate kitų susijusių psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) arba valgymo sutrikimas.
Kas sukelia emetofobiją?
Trigeriai yra dalykai ar įvykiai, sukeliantys simptomus. Emetofobijos sukėlėjai gali būti:
- Jaučiasi pykinimas.
- Matyti, kad kažkas vemia.
- Su vėmimu susijusių žodžių girdėjimas ar sakymas.
- Būnant naujoje vietoje, nes nežinai, kur yra artimiausia vonia.
- Buvimas šalia maisto produktų ar gėrimų, kurie anksčiau sukėlė vėmimą.
Emetofobija yra užburtas ratas. Tai reiškia, kad simptomai, kurių bijote (pykinimas ir vėmimas), atsiranda kartu su nerimu dėl to. Dėl to simptomai gali pablogėti.
Kokios yra emetofobijos komplikacijos?
Emetofobijos komplikacijos gali būti:
- Prasta mityba ir (arba) dehidratacija.
- Kitos fobijos (pvz., agorafobija).
- Valgymo sutrikimai (nervinė anoreksija arba vengimo / ribojančio maisto vartojimo sutrikimas).
- Socialinė izoliacija.
- Depresija.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojama emetofobija?
Jūsų pirminės sveikatos priežiūros gydytojas gali nukreipti jus į psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas (psichologas arba psichiatras) diagnozuos emetofobiją.
Teikėjas diagnozuos emetofobiją atlikdamas išsamius klausimus apie jūsų istoriją, patirtį ir simptomus. Paprastai jūsų nuolatinė baimė ir nerimas dėl vėmimo trunka mažiausiai šešis mėnesius, kad būtų diagnozuota emetofobija.
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas greičiausiai naudos kriterijus Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM-5), Amerikos psichiatrų asociacijos leidinys, skirtas diagnozuoti emetofobiją. Jūsų paslaugų teikėjas taip pat atmes bet kokias kitas fizines ar psichines sveikatos sąlygas, kurios gali sukelti jūsų simptomus.
Apskritai fobijos turi bent keturis diagnozavimo kriterijus, įskaitant:
- Stipri ir nepagrįsta baimė: Jūsų baimė vemti yra nuolatinė ir neproporcinga atitinkamam baimės lygiui.
- Numatytas nerimas: esate linkęs susimąstyti apie būsimas situacijas ar potyrius, kurie gali apimti pykinimą ir vėmimą, arba jų baiminatės.
- Vengimas: Jūs aktyviai vengiate vėmimo ir dalykų, kurie gali jį sukelti. Galite labai stengtis išvengti vėmimo.
- Fobija trukdo kasdienei veiklai: Jūsų baimė tam tikru būdu riboja jūsų kasdienį gyvenimą.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydoma emetofobija?
Emetofobijos gydymas gali apimti:
- Kognityvinė elgesio terapija.
- Ekspozicijos terapija.
- Vaistai.
Emetofobijos kognityvinė elgesio terapija
Kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra pokalbių terapijos forma, padedanti valdyti mintis ir elgesį, susijusią su jūsų baime. Pokalbio su psichikos sveikatos specialistu metu aptarsite:
- Jūsų istorija su baime išsiaiškinti, kodėl tai kelia nerimą.
- Nerimo valdymo būdai, kai jis atsiranda (pvz., kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai).
- Būdai, kaip prisitaikyti situacijose, kurių nenorite vengti (pvz., keliaujant ar bendraujant).
- Kaip jaustis saugiai aplink savo baimę ir susidoroti su sudėtingomis situacijomis, kuriose yra baimė.
CBT reikia laiko ir kantrybės. Gali būti sunku atsiverti naujam žmogui ir aptarti savo jausmus. Susidursite su nepatogiomis situacijomis ir prisiminimais, apie kuriuos nenorėtumėte galvoti. Atminkite, kad jūsų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas yra tam, kad jus palaikytų ir padėtų jums pasiekti savo tikslus.
Emetofobijos poveikio terapija
Poveikio terapija yra būdas sumažinti baimę, lėtai supažindindamas jus su savo trigeriais kontroliuojamoje aplinkoje. Tai sumažina jūsų nerimą ir sumažina jūsų jautrumą baimei laikui bėgant vemti. Emetofobijos poveikio terapija gali apimti:
- Ištarti ar išgirsti žodį „vėmimas“ arba su juo susijusius žodžius, pvz., „vėmimas“.
- Sukasi ratu, kad sukeltų pykinimą (jei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas tam pritaria).
- Eikite į viešą vietą, kurios anksčiau vengėte.
- Žiūrėti televizijos laidą ar filmą, kuriame matomas vėmimas.
Ekspozicijos terapija vyksta etapais. Negalėsite pereiti prie kito žingsnio, kol nepasijusite patogiai atlikę pirmąjį. Paskutinis emetofobijos ekspozicijos terapijos etapas yra imituojamas vėmimas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas neprivers jūsų vemti. Vietoj to, jie pateiks jums tekstūruoto ar minkšto maisto (pvz., grietinėlės kukurūzų ar keptų pupelių). Paimsite šaukštą maisto produkto ir išspjausite į tualetą ar šiukšliadėžę, kad imituotumėte vėmimo jausmą. Tai dažnai yra sunkiausia ekspozicijos terapijos dalis. Tikėtina, kad be kognityvinės elgesio terapijos praktikuosite ekspozicijos terapijos metodus.
Kokie vaistai gydo emetofobiją?
Vaistai paprastai nenaudojami gydyti specifines fobijas, tokias kaip emetofobija. Tačiau kartais vaistai gali laikinai padėti sumažinti baimės ir nerimo simptomus, kad būtų galima gydyti fobiją, kai atliekate psichologinę terapiją arba situacijose, kurios yra neišvengiamos. Šie vaistai gali būti:
- Psichotropiniai vaistai (pvz., benzodiazepinai ir antidepresantai).
- Virškinimo trakto vaistai (vaistai nuo vėmimo), mažinantys skrandžio sutrikimus ar pykinimą.
Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju apie galimą šių vaistų šalutinį poveikį ir vadovaukitės jų nurodymais, kad vartotumėte šiuos vaistus, kaip nurodyta.
Kaip greitai po gydymo pasijusiu geriau?
Pradėję gydymą arba vartodami vaistus, kaip nurodyta, galite pradėti jaustis geriau. Jūsų fobija nepraeis per naktį. Gali praeiti keli mėnesiai, kol pasijusite pakankamai patenkinti savo baime, kad su ja susidurtumėte. Nėra nustatyto laiko, per kurį kiekvienas žmogus pasijaustų geriau po gydymo nuo emofobijos.
Prevencija
Ar galima išvengti emetofobijos?
Nėra žinomo būdo užkirsti kelią emetofobijai.
Perspektyva / Prognozė
Kokia yra emetofobijos perspektyva?
Fobijos buvimas gali atrodyti didžiulis, tačiau gydymas gali padėti sumažinti baimę ir nerimą. Gydymas gali pagerinti prognozę. Jūsų priežiūros komanda išmokys jus, kaip pakoreguoti savo mąstymą ir elgesį, susijusį su vėmimu. Be gydymo, emetofobija gali turėti įtakos jūsų psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat jūsų gebėjimui bendrauti ir bendrauti su savo artimaisiais.
Gyvenimas su
Kada turėčiau kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?
Jei pastebėjote, kad baimė perima jūsų mintis, elgesį ir gebėjimą jaustis gerai, pasikalbėkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Yra galimybė gydyti emofobiją.
Kokius klausimus turėčiau užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?
- Kas sukėlė mano baimę?
- Kokio tipo gydymą rekomenduojate?
- Koks yra jūsų paskirtų vaistų šalutinis poveikis?
- Kaip dažnai man reikia dalyvauti terapijoje?
- Ką daryti, jei ekspozicijos terapija pablogina savijautą?
Tai normalu, kad jus aptemdo vėmimas. Kartais neigiama vėmimo patirtis pakeičia jūsų jausmus ir gali perimti jūsų mintis bei elgesį. Jei manote, kad jūsų baimė trukdo jums užsiimti tam tikra veikla arba trukdo jūsų fizinei ir psichinei gerovei, kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Gydymas nuo emofobijos yra labai veiksmingas, padedantis jaustis geriau.
Emetafobija, arba vėmimo baimė, yra psichologinė būklė, kurioje žmonės bijo vėmimo arba situacijų, kurios gali sukelti vėmimą. Priežastys gali būti įvairios, įskaitant blogas patirtis su vėmimu arba emocinę traumą. Gydymas dažniausiai apima terapiją, kuri padeda keisti žmogaus mąstyseną ir jų požiūrį į vėmimą. Svarbu prisiminti, kad profesinė pagalba yra svarbi šioje būklėje, nes ji gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimui ir gerovei. Su tinkamu gydymu ir parama galima įveikti emetafobiją.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus