Disgrafija: kas tai yra, simptomai, diagnozė ir gydymas

Disgrafija yra rašymo sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia vaikams ar suaugusiems žmonėms. Šis sutrikimas gali turėti įvairių simptomų, pradedant sunkumais su rašymo greičiu ir tęsiant su klaidų, painiavų bei abėcėlės tvarkos nesilaikymu. Diagnozė gali būti nustatoma įvairiais testais ir vertinimais. Gydymas gali apimti specialius rašymo pratimus, psichologinę pagalbą ir kitas terapijas, kurios padeda pagerinti rašymo gebėjimus. Svarbu įsitraukti į gydymo procesą ir ieškoti tinkamų sprendimų, siekiant įveikti Disgrafijos iššūkius.

Apžvalga

Kas yra disgrafija?

Disgrafija yra neurologinė būklė, kai kam nors sunku paversti savo mintis rašytine kalba pagal savo amžių ir gebėjimą mąstyti, nepaisant tinkamo mokymo ir išsilavinimo. Skirtingo amžiaus disgrafija gali pasireikšti įvairiais simptomais. Tai laikoma mokymosi skirtumu.

Rašymas yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę įgūdžių ir smegenų funkcijų, įskaitant:

• Smulkioji motorika.
• Erdvinis suvokimas (gebėjimas suvokti jus supančią erdvę).
• Darbinė atmintis (gebėjimas laikyti ir valdyti informaciją mintyse).
• Ortografinis kodavimas (gebėjimas formuoti, saugoti ir prisiminti raides, skaičius ir simbolius).
• Kalbos apdorojimas.
• Konceptualizavimas.
• Organizacija.

Dėl šios priežasties disgrafija yra gana paprastas terminas, leidžiantis diagnozuoti rašymo problemas, todėl gali būti sunku diagnozuoti.

Disgrafija paprastai atsiranda, kai vaikai pirmą kartą mokosi rašyti. Tai vadinama vystymosi disgrafija. Žmonėms taip pat gali staiga išsivystyti disgrafija po tam tikros rūšies galvos ar smegenų traumos. Tai vadinama įgyta disgrafija.

Disgrafija laikoma „specifiniu mokymosi sutrikimu” – tiksliau, „specifiniu mokymosi sutrikimu rašytinėje išraiškoje”.

Ar disgrafija yra disleksijos forma?

Disleksija ir disgrafija yra dvi skirtingos neurologinės būklės, nors jas lengva supainioti, nes jos turi bendrų simptomų ir dažnai pasireiškia kartu.

Disleksija yra mokymosi skirtumas, dėl kurio žmonėms sunkiau išmokti skaityti. Jei sergate disleksija, galite skaityti lėčiau arba jums gali būti sunku atpažinti žodžius. Dažnai disleksija sergantys žmonės skaito žemesniu lygiu, nei tikėtasi. Disleksija sergantiems žmonėms skaitydami gali būti sunku suskaidyti žodžius į garsus arba susieti raides su garsais.

Disgrafija yra susijusi su sunkumais rašant. Sunkumai gali būti įvairūs: nuo fizinio žodžių rašymo iki minčių organizavimo ir išreiškimo raštu.

Ar disgrafija yra autizmo forma?

Disgrafija nėra autizmo spektro sutrikimo (ASD) forma. Nors disgrafija dažniausiai pasireiškia autizmu sergantiems žmonėms, disgrafija gali būti ir be autizmo.

Autizmo spektro sutrikimas yra neurologinio vystymosi būklė, kuriai būdingi:

• Socialinio bendravimo skirtumų sunkumai.
• Socialinės sąveikos trūkumai.
• Apriboti, pasikartojantys elgesio, interesų ar veiklos modeliai.
• Jutimo problemos.

Kas veikia disgrafiją?

Disgrafija gali turėti įtakos vaikams ir suaugusiems. Kaip ir daugeliu neurologinio vystymosi būklių, disgrafija dažniau pasireiškia vaikams, gimimo metu priskiriamiems vyriškos lyties atstovams (AMAB), nei vaikams, kuriems gimimo metu priskiriamos moterys (AFAB).

Didesnė tikimybė susirgti disgrafija, jei ja serga kiti šeimos nariai, o disgrafija būdinga vaikams, sergantiems autizmo spektro sutrikimu (ASD) ir (arba) dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD).

Kaip dažna yra disgrafija?

Disgrafija yra dažna. Tyrėjai apskaičiavo, kad nuo 5% iki 20% žmonių turi disgrafiją. Apskaičiuotas diapazonas yra didelis, nes disgrafija dažnai nediagnozuojama arba klaidingai diagnozuojama.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra disgrafijos požymiai?

Žmonės su disgrafija gali turėti įvairių sunkumų rašydami ir gali kalbėti lengviau ir sklandžiau nei rašyti. Jie gali turėti problemų dėl:

• Raidžių formavimas ir (arba) įskaitomumas.
• Raidžių dydis ir tarpai.
• Tarimas.
• Smulkiosios motorikos koordinacija.
• Rašymo greitis arba greitis.
• Gramatika.
• Sudėtis.

Konkretūs disgrafijos būdai:

• Sunkumai rašant tiesia linija.
• Sunkumai laikant ir valdant rašymo įrankį.
• Raidžių rašymas atvirkščiai.
• Sunku prisiminti, kaip formuojamos raidės.
• Sunku žinoti, kada naudoti mažąsias ar didžiąsias raides.
• Sunkiai formuoja rašytinius sakinius su taisyklinga gramatika ir skyryba.
• Žodžių praleidimas sakiniuose.
• Neteisinga žodžių tvarka sakiniuose.
• Neteisingai vartojami veiksmažodžiai ir įvardžiai.

Jei turite vieną iš šių požymių, tai nereiškia, kad asmuo serga disgrafija, bet jei jūsų vaikui sunku išmokti pagrindinių jo amžių atitinkančių rašymo įgūdžių, jį reikia patikrinti, ar jam reikia konkrečios pagalbos.

Kas sukelia disgrafiją?

Mokslininkai ir neurologai nėra tikri, kas sukelia vystymosi disgrafiją. Rašymas yra sudėtinga užduotis, o procese dalyvauja kelios jūsų smegenų sritys. Atrodo, kad yra genetinis ryšys, nes disgrafija dažnai pasireiškia šeimose.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama disgrafija?

The Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas 5-asis leidimas (DSM-5). Dėl to disgrafiją gali būti sunku diagnozuoti, bet ne neįmanoma.

Panašiai kaip ir disleksijos vertinimo procese, vertinant disgrafiją reikia atidžiai apsvarstyti jūsų vaiko:

• Mokymosi stipriosios ir silpnosios pusės.
• Švietimo istorija.
• Jų rašymo sunkumų mastas.
• Rašymo sunkumai, kuriuos jie turi.
• Kokį poveikį tikslinė mokymo terapija (remediacija) ir parama turėjo dabartiniams jų akademinių pasiekimų lygiams.

Disgrafijos diagnozė paprastai atliekama mokomojoje aplinkoje, įvertinus komandą, kurioje gali dalyvauti šie specialistai:

• Ergoterapeutai.
• Kineziterapeutai.
• Specialiojo ugdymo mokytojai.
• Ugdymo psichologai.
• Logopedai.
• Neuropsichologai.

Kada mano vaikas turi būti tikrinamas dėl disgrafijos?

Paprastai ankstyvas testavimas yra geriausias mokymosi skirtumams. Jūsų vaikas gali greičiau išmokti naujų rašymo strategijų, kai anksti diagnozuojama disgrafija. Priklausomai nuo to, kaip jūsų vaiką paveikė disgrafija, būklės požymiai gali pasireikšti jau sulaukus 5 metų arba vėlai sulaukę pilnametystės.

Kadangi rašymo poreikiai mokykloje didėja su amžiumi, svarbu kuo anksčiau diagnozuoti disgrafiją. Taip pat svarbu atsiminti, kad diagnozuoti ir gauti pagalbą niekada nevėlu.

Jūsų vaiko mokykla gali rekomenduoti mokymosi sutrikimų įvertinimą pas sertifikuotą švietimo psichologą. Paprašykite mokyklos administracijos padėti surasti jums prieinamą.

Kokie tyrimai bus atliekami norint diagnozuoti disgrafiją?

Norint diagnozuoti disgrafiją, nereikia atlikti medicininių tyrimų. Vietoj to, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir švietimo specialistai atidžiai įvertina jūsų vaiko rašymo sunkumus, kad nustatytų diagnozę.

Diagnostikos procese sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali naudoti šiuos vertinimus ir testus:

• Formalizuoti rašysenos vertinimai: Šie testai gali padėti įvertinti jūsų vaiko rašymo greitį ir įskaitomumą.
• Vizuomotorinės integracijos (VMI) alaus vystymosi testas: Šis testas padeda įvertinti, kiek jūsų vaikas gali integruoti savo vaizdinius ir motorinius įgūdžius, reikalingus rašymui.

Šie testai neįvertina visų galimų disgrafijos aspektų, todėl jūsų vaiko ugdymo komanda greičiausiai pasikliaus papildomais disgrafijos diagnozavimo metodais. Atsižvelgiant į jūsų vaiką ir jo mokymosi skirtumus, gali būti atliktas išsamesnis akademinis testas.

Valdymas ir gydymas

Kaip valdoma disgrafija?

Kadangi disgrafija pasireiškia įvairiais požymiais ir kiekvieną žmogų ji veikia skirtingai, disgrafijos gydymas yra labai individualus.

Šiuo metu jokie vaistai negydo disgrafijos. Vietoj to, švietimo intervencijos gali išmokyti veiksmingų, naujų rašymo būdų.

Apskritai švietimo intervencijas galima suskirstyti į šiuos lygius:

• Apgyvendinimas: Jūsų vaikas turi prieigą prie bendrojo ugdymo programos su pagalbiniais arba pagalbiniais ištekliais nekeičiant ugdymo turinio.
• Modifikacija: Jūsų vaiko mokykla pritaiko Jūsų vaiko tikslus ir uždavinius, taip pat teikia paslaugas, mažinančias disgrafijos poveikį. Pavyzdžiui, jūsų vaikas gali žodžiu pateikti testo atsakymus, užuot juos parašęs.
• Ištaisymas: Jūsų vaiko mokykloje taikomos konkrečios intervencijos, skirtos sumažinti disgrafijos sunkumą.

Svarbu ginti savo vaiką ir bendradarbiauti su jo mokykla, siekiant užtikrinti, kad jūsų vaikas gautų išsilavinimą, kurio nusipelnė.

Prevencija

Ar galiu užkirsti kelią disgrafijai?

Deja, jūs negalite užkirsti kelio disgrafijai. Bet jūs galite tai valdyti ieškodami skirtingų rašymo strategijų.

Ankstyva diagnozė yra būtina – pasikalbėkite su savo vaiko sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei pastebėsite kokių nors ankstyvų disgrafijos požymių. Jei jūsų vaikui diagnozuota diagnozė, dirbkite su mokykla, kad sukurtumėte individualų ugdymo planą (IEP).

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra disgrafijos prognozė (perspektyva)?

Kai disgrafija lieka nediagnozuota, vaikams sunku mokytis mokykloje.

Rašymas yra svarbus akademinis įgūdis, susijęs su bendrais akademiniais pasiekimais.

Vaikai, kuriems sunku rašyti, dažnai klaidingai įvardijami kaip aplaidūs ar tingūs, o ne pripažįstami kaip turintys mokymosi sutrikimų.

Dėl šios priežasties vaikas, sergantis disgrafija, gali turėti savigarbos problemų arba manyti, kad jis nėra protingas. Teigiamas artimųjų ir mokytojų palaikymas gali padėti vaikui įveikti šias kliūtis.

Gyvenimas su

Ką reiškia gyventi su disgrafija?

Disgrafija reiškia, kad jums sunku rašyti, o ne tai, kad esate nemokantis ar tingus. Sėkmingam mokymuisi ir savigarbai labai svarbu rasti metodų, padedančių valdyti disgrafiją. Supraskite, kad disgrafija neatspindi prasto intelekto.

Kaip galiu padėti savo vaikui, sergančiam disgrafija?

Būkite savo vaiko advokatas. Jūs ir jūsų vaiko mokykla galite sukurti individualų ugdymo planą (IEP). Šiame dokumente nustatomi suasmeninti jūsų vaiko lūkesčiai ir pamokų planai mokykloje.

Taip pat galite padėti savo vaikui lavinti rašymo įgūdžius namuose. Išbandykite pieštukų rankenas ir kitus įrankius, kurie gali palengvinti rašymą. Ieškokite programų ar programinės įrangos, kuri gali padėti rašyti ranka, ir grafinių tvarkyklių, galinčių padėti atliekant rašymo užduotis.

Jei jūs arba jūsų vaiko mokytojas įtaria, kad jūsų vaikas turi mokymosi skirtumų, pavyzdžiui, disgrafiją, galite gauti pagalbos. Disgrafija yra valdoma neurologinė būklė. Pasikalbėkite su savo vaiko sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, mokytoju arba mokyklos administracija, kad sužinotumėte, kaip padėti vaikui lavinti rašymo įgūdžius.

Disgrafija yra rašysenos sutrikimas, kuris gali turėti įvairių simptomų, įskaitant sunkumus su rašymu, klaidų darinime, netaisyklinga rašysena ir kt. Diagnozuojant disgrafiją svarbu atlikti išsamią vertinimą ir nustatyti jos priežastis. Gydymas gali apimti specialų rašysenos terapiją, individualų mokymąsi bei naudojimąsi specialiais įrankiais ar technologija. Svarbu suprasti, kad su tinkamu ir nuosekliu gydymu, disgrafija gali būti valdoma ir padėti asmeniui išmokti geriau rašyti.