Karščio ligos: prevencija, simptomai ir gydymas

Karščio ligos, tokios kaip dehidratacija ir saulės smūgis, gali būti pavojingos ir netgi mirtinos, ypač karštuose klimatuose. Svarbu žinoti prevencijos būdus, laiku atpažinti simptomus ir tinkamai gydyti šias sąlygas. Šiame straipsnyje aptarsime efektyvias prevencijos priemones, svarbiausius karščio ligų simptomus bei tinkamus gydymo metodus. Sužinokite, kaip apsaugoti save ir savo šeimą nuo pavojingų karščio ligų.

Apžvalga

Kas yra karščio ligos?

Šilumos ligas sukelia aukšta temperatūra ir drėgmė. Galite susirgti sportuodami arba dirbdami esant dideliam karščiui ir drėgmei. Keturios dažniausiai pasitaikančios karščio ligos yra šios:

• Karščio bėrimas (taip pat vadinamas dygliuotu karščiu arba miliaria), kuris yra geliantis odos dirginimas, dėl kurio jūsų oda parausta.
• karščio mėšlungis, kurie yra skausmingi raumenų spazmai.
• Šilumos išsekimaskurią sukelia per mažas skysčių kiekis ir ilgos valandos aukštoje temperatūroje, sukelia stiprų prakaitavimą, greitą ir silpną pulsą bei greitą kvėpavimą.
• Šilumos smūgiskuri yra pavojinga gyvybei liga, atsiranda, kai jūsų temperatūra greitai pakyla virš 106 laipsnių Farenheito (41 laipsnio Celsijaus) per kelias minutes.

Jūsų kūnas prakaituoja, kad vėsintų. Jei temperatūra ir drėgmė yra per aukšti, prakaitavimas nėra pakankamai veiksmingas.

Kaip kūnas išlieka vėsus?

Procesas, padedantis jūsų kūnui palaikyti sveiką pagrindinę temperatūrą, vadinamas termoreguliacija. Termoreguliaciją kontroliuoja jūsų smegenų sritis, vadinama pagumburiu. Jis aktyvuoja jūsų odos ir kitų organų receptorius, dėl kurių prarandate šilumą ir palaikote normalią pagrindinę temperatūrą. Kai jūsų kūnas labai įkaista, jis priklauso nuo prakaito išgaravimo, kad išsklaidytų šilumą (kad šiluma išnyktų). Jei į jūsų kūną patenka daugiau šilumos nei išeina iš jūsų kūno, jūsų pagrindinė temperatūra pakils ir jums kils pavojus susirgti su karščiu susijusia liga.

Kokios yra karščio ligų rūšys?

Šilumos ligos skirstomos į lengvas arba sunkias. Lengvi tipai apima:

• Karščio bėrimas.
• Šilumos mėšlungis.

Sunkūs tipai apima:

• Šilumos išsekimas.
• Šilumos smūgis.

Kas suserga karščio ligomis?

Jei dirbate lauke arba viduje karštoje ir drėgnoje aplinkoje, didesnė tikimybė, kad susirgsite karščiu. Žmonių, kurie gali būti tokioje aplinkoje, pavyzdžiai:

• Statybininkai.
• Sportininkai.
• Karinis personalas.
• Ugniagesiai.
• Kraštovaizdžio kūrėjai.
• Ūkininkai.
• Techninės priežiūros darbuotojai.
• Komunalinių paslaugų darbuotojai.

Papildomi veiksniai, didinantys riziką susirgti karščio liga, yra šie:

• Dehidratacija. Jei esate dehidratuotas, tai reiškia, kad jūsų kūne nėra pakankamai skysčių, jums labiau gresia karštis.
• Nutukimas ir (arba) prastas fizinis pasirengimas.
• Tam tikri receptiniai vaistai. Tai trankviliantai, vandens piliulės, antihistamininiai vaistai, beta blokatoriai, vidurius laisvinantys vaistai ir vaistai, vartojami psichikos ligoms arba Parkinsono ligai gydyti.
• Nelegalių narkotikų ar alkoholio vartojimas.
• Trūksta patirties dirbant karštyje, dirbant lauke ar atliekant sunkų darbą. Gali tekti daryti pertraukas ir praleisti šiek tiek laiko šešėlyje.
• Liga, ypač sveikatos būklės, tokios kaip diabetas, inkstų ir širdies sutrikimai. Taip pat nėštumas ir tokie simptomai kaip aukštas kraujospūdis ir karščiavimas.
• Sunkūs, tamsūs arba šviesūs drabužiai. Jei privalote dėvėti sunkią įrangą ir drabužius, pvz., sportinius paminkštinimus ir šalmus, policijos ir ugniagesių uniformas bei pramonines apsaugos priemones, galite susirgti karščio liga.
• Amžius. Jei jūsų vaikas yra ketverių metų ar jaunesnis arba esate 65 metų ar vyresnis, jums gresia didesnė rizika. Kūdikiai ir maži vaikai dažnai patiria karščio bėrimą.
• Lytis. Vyrai dažniau serga karščio ligomis nei moterys.
• Ankstesnė su karščiu susijusių ligų istorija.

Kaip dažnos karščio ligos?

Studentų sportininkų statistika teigia, kad per metus susergama apie 9000 su karščiu susijusių ligų atvejų. Dažniausiai pasitaiko futbolo sezono metu. Karščio ligos yra trečia pagrindinė vidurinių mokyklų sportininkų mirties priežastis.

JAV ginkluotosiose pajėgose 2017 metais buvo 2163 atvejai.

Greitosios medicinos pagalbos skyriuose užfiksuoti 326 497 su karščiu susijusių ligų atvejai. Maždaug 12% šių pacientų buvo paguldyti į ligoninę ir 0,07% visų mirė.

Kuo skiriasi karščio liga ir karščiavimas?

Karščiavimas yra ligos simptomas, o ne pati liga. Tai aukštesnė nei įprasta kūno temperatūra, tačiau ją sukelia infekcija, o ne išorinis didelis karštis ir drėgmė.

Ar karščio ligos sukelia saulės nudegimus, nudegimus ar nuolatinius randus?

Ne. Karščio liga nėra kaip saulės nudegimas, kuris sužaloja odą. Tai taip pat nėra panašu į namų gaisrą, kuris gali palikti randus. Karščio bėrimai nepažeidžia odos visam laikui.

Ar karščio bėrimas gali sukelti odos vėžį?

Ne. Vėžys nėra jokios karščio ligos komplikacija.

Ką daryti, kad vaikas nesusirgtų karščiu?

Atidžiai stebėkite kūdikius ir mažus vaikus, nes jiems kyla didelė su karščiu susijusių ligų rizika. Apsvarstykite šiuos patarimus:

• Nepalikite vaiko automobilyje, net jei įskilęs langas.
• Įsitikinkite, kad jie geria pakankamai vandens.
• Dažnai pakartotinai tepkite jų apsaugos nuo saulės priemones.

Ką daryti, kad mano pagyvenęs draugas ar šeimos narys nesusirgtų karščio liga?

65 metų ir vyresni žmonės turi didesnę riziką susirgti karščiu, net jei jie nesportuoja. Priežastys:

• Sunkios sveikatos būklės, tokios kaip širdies liga.
• Kai kurie vaistai, ypač nuo nemigos, prastos kraujotakos ar depresijos.
• Jų namuose trūksta oro kondicionieriaus.

Prižiūrėtojai turėtų susipažinti su karščio ligų simptomais, kad galėtų juos greitai atpažinti. Karščio bangos metu registruokitės du kartus per dieną.

Įsitikinkite, kad jie išliks hidratuoti. Dehidratacijos požymiai yra sausa oda ir sumažėjęs šlapinimasis.

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia karščio ligas?

Kaip rodo ligos pavadinimas, ją sukelia karštis – per didelis karštis, dėl kurio pakyla jūsų kūno temperatūra. Ši šiluma gali kilti dėl treniruočių, buvimo karštoje erdvėje arba dėl lauko oro. Didelė drėgmė – daugiau nei 60 % – apsunkina prakaito išgaravimą. Karščio liga susergama, kai organizmas nesugeba efektyviai išsklaidyti šilumos, organizme išsibalansuoja druskos ir vandens balansas, pakyla temperatūra. Prakaitavimas nesugeba išlaikyti vėsos.

Keturios karščio ligos tęsiasi, kai karščio bėrimas yra lengviausias, o karščio smūgis – mirtiniausias. Konkrečios keturių ligų priežastys:

• Karščio bėrimas atsitinka, kai per didelis prakaitas įstrigo po oda ir blokuoja prakaito liaukas.
• Šilumos mėšlungis atsiranda, kai tiek daug prakaituojate, netenkate druskos (elektrolitų) ir skysčių, kad raumenis traukia mėšlungis. Paprastai tai atsitinka, kai mankštinatės karštyje.
• Šilumos išsekimas. Ši liga gali pasireikšti po ilgesnio laiko esant aukštai temperatūrai, kai negaunate pakankamai skysčių.
• Šilumos smūgis sukelia greitas šerdies temperatūros padidėjimas dėl didelio karščio ir drėgmės.

Kai kurie simptomai yra panašūs tarp keturių karščio ligų, tačiau kiekvienas iš jų taip pat turi savitų simptomų, kurie jį atskiria nuo kitų trijų. Atkreipkite dėmesį į unikalius simptomus, kad galėtumėte atskirti ligas.

Karščio bėrimo simptomai yra šie:

• Raudona oda.
• Niežtinti oda.
• Skausmas, kuris yra dilgčiojimas arba „dygliuotas“.
• Maži iškilimai ar pūslelės, kai oda liečia didesnę odos dalį, ypač kaklą, kirkšnį, po krūtimis, pažastyse arba alkūnių raukšlėse.
• Nedideli iškilimai ar pūslelės tose vietose, kurios prakaituojant išlieka šlapios. Šios vietos apima kaklą ir vidinę alkūnės dalį, taip pat viršutinę krūtinės dalį.
• Infekcija.

Šilumos mėšlungio simptomai yra šie:

• Kojų, rankų ar pilvo raumenų skausmas.
• Raumenų spazmai kojose, rankose ar pilve.
• Kūno temperatūra išlieka normali.
• Vėsi, drėgna oda.

Šilumos išsekimo simptomai yra šie:

• Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas.
• Stiprus prakaitavimas ir troškulys.
• Mėšlungis.
• Galvos skausmas ir dirglumas.
• Padidėjusi kūno temperatūra ir širdies susitraukimų dažnis.
• Silpnas, greitas pulsas.
• Drėgna, vėsi oda. Blyški odos spalva.
• Pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
• Sumažėjęs šlapinimasis.
• Galvos svaigimas, silpnumas, koordinacijos stoka ir alpimas.

Atminkite, kad šilumos išsekimas neturi įtakos jūsų psichinei būklei. Jus turėtų patikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas.

Šilumos smūgio simptomai yra šie:

• Greitas, stiprus pulsas.
• Galvos svaigimas, alpimas, sąmonės netekimas.
• Neaiški kalba, sumišimas, susijaudinimas, haliucinacijos, pakitusi psichinė būsena.
• Sausa, raudona, karšta oda.
• Pykinimas.
• Temperatūra 105 laipsnių Farenheito ar aukštesnė.
• Raumenų trūkčiojimas.
• Priepuoliai.
• Hiperventiliacija.
• Neprakaituoja nepaisant karščio, drėgmės.

Šilumos smūgis yra medicininė pagalba. Tai gali sukelti organų nepakankamumą ir mirtį. Skambinkite 911 arba nedelsdami eikite į greitosios pagalbos skyrių, jei turite simptomų.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamos karščio ligos? Kokie testai atliekami?

Kaip ir bendri simptomai tarp keturių karščio ligų, taip pat yra bendrų diagnozavimo metodų. Šie metodai apima:

• Karščio bėrimas. Karščio bėrimo diagnozė yra gana paprasta, nes jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali jį įvertinti apžiūrėdamas jūsų odą. Jei jūsų karščio bėrimas yra lengvas, jums gali net nereikėti kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Tačiau pažiūrėkite, ar bėrimas nepraeina po trijų ar keturių dienų arba atrodo, kad jis blogėja.
• Šilumos mėšlungis. Jums gali nereikėti kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl karščio mėšlungio, bet jei tai padarysite, jie pirmiausia pamatuos temperatūrą naudodami termometrą. Tai jiems nurodo jūsų pagrindinę temperatūrą. Jie paprašys jūsų apibūdinti savo skausmą ir kaip dažnai jį jaučiate. Pasakykite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui apie visus savo simptomus.
• Šilumos išsekimas. Kaip ir karščio mėšlungio atveju, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pradės matydamas temperatūrą. Jūs būsite apklaustas apie tai, ką veikėte prieš atvykstant į greitosios pagalbos skyrių. Ar dirbote lauke saulėje? Ar buvai viduje karštoje, uždaroje erdvėje? Jūsų paslaugų teikėjas taip pat norės žinoti apie jūsų simptomus. Pavyzdžiui, koks esate pavargęs (pavargęs) ir ar apalpote (apalpote) nuo nuovargio?
• Šilumos smūgis. Šilumos smūgis gali būti mirtinas. Kai einate į greitosios pagalbos skyrių, kad apsilankytumėte pas sveikatos priežiūros specialistą – ir jūs nedvejodami eikite į greitosios pagalbos skyrių – jie pamatuos temperatūrą, ištirs organų disfunkciją, paims bendrą kraujo tyrimą, ištirs elektrolitus ir kalcį, patikrinkite šlapimą ir, jei reikia, atlikite kitus tyrimus. Jei tai nėra akivaizdžiai šilumos smūgis, jūsų paslaugų teikėjas gali patikrinti, ar nėra infekcijos, vaistų, insulto, skydliaukės problemų ir kitų problemų. Jei jums diagnozuotas šilumos smūgis, galite būti paguldytas į ligoninę.

Kokius klausimus gali užduoti mano sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, norėdamas diagnozuoti karščio ligą?

• Kokie jūsų simptomai?
• Kada prasidėjo jūsų simptomai?
• Kiek laiko turėjote simptomus?
• Ką veikei prieš atvykdamas pasitikrinti?
• Ar jūs prakaitavote?
• Ar praradai sąmonę?
• Ar tu pavargęs?
• Ar jus ištiko priepuolis?

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomos karščio ligos?

Lengvas karščio ligas (karščio bėrimą ir karščio mėšlungį) galite gydyti patys, tačiau jei simptomai nepraeina arba turite karščio išsekimo ar šilumos smūgio simptomų, turėtumėte kreiptis į greitosios pagalbos skyrių. Keturių karščio ligų gydymas apima gydymą namuose, ambulatorinį ir stacionarinį gydymą:

Karščio bėrimas:

• Eikite kur nors vėsiai – į vidų ir, jei įmanoma, su oro kondicionieriumi.
• Švelniai nusausinkite odą.
• Ant odos uždėkite šaltus kompresus.
• Nenaudokite produktų, kurie gali užblokuoti poras. Tai apima kūdikių pudrą, kremus ir tepalus.
• Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei simptomai nepagerėja.

Šilumos mėšlungis:

• Gerk vandenį.
• Poilsis.

Šilumos išsekimas:

• Eikite į vėsią, tamsesnę vietą arba eikite į patalpą.
• Gerkite šaltą vandenį mažais gurkšneliais.
• Ant odos uždėkite šaltus skudurėlius.
• Apipurkškite dulksna ir atsistokite šalia ventiliatoriaus.
• Eikite į skubios pagalbos skyrių arba skambinkite 911.

Šilumos smūgis:

• Išeik iš karštos zonos.
• Nedelsdami kreipkitės į greitosios pagalbos skyrių arba skambinkite 911.
• Gydykite per 30 minučių nuo simptomų atsiradimo.
• Pradėkite vėsinti apsipurškę vandeniu arba dėdami vėsius kompresus.
• Atlaisvinkite arba nusiimkite drabužius.
• Pakelkite kojas.
• Negerkite jokių skysčių.

Prevencija

Kaip išvengti karščio ligos? Ką daryti, kad sumažinčiau riziką susirgti karščio ligomis?

Šilumos ligų labai galima išvengti. Norėdami apsisaugoti nuo perkaitimo, atlikite šiuos paprastus veiksmus:

• Gerkite vandenį kas 15 minučių dirbdami ar mankštindamiesi karštoje aplinkoje, net jei nesate ištroškęs. Jei jums reikia būti lauke esant dideliam karščiui (šilumos indeksas viršija 103 °F), kas valandą išgerkite nuo dviejų iki keturių stiklinių (16–32 uncijų) vandens.
• Reguliariai pailsėkite pavėsyje, vėsioje vietoje arba patalpoje su oro kondicionieriumi.
• Dirbdami ar mankštindamiesi lauke karštu, drėgnu oru, dėvėkite kepurę ir laisvus, lengvus, šviesios spalvos medvilninius drabužius.
• Nevartokite alkoholio ar gėrimų, kuriuose yra kofeino.
• Venkite eiti į lauką užsiimti veikla ar mankštintis, kai aukšta temperatūra ir drėgmė.
• Dėvėkite apsaugos nuo saulės priemones. Nudegimas saulėje sumažina jūsų kūno gebėjimą atvėsti. Tai taip pat gali jus dehidratuoti.
• Lauke dėvėkite plačiabrylę skrybėlę ir akinius nuo saulės.
• Venkite valgyti karšto, sunkaus maisto.
• Tempkite save. Dažnai ilsėkitės.
• Stebėkite savo šlapimo išsiskyrimą. Jei šlapinatės per daug, galite susirgti karščio liga.

Atminkite, kad jūsų organizmui reikia ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Elektrolitų galite gauti iš įprastų sporto gėrimų arba miltelių, kuriuos galite įpilti į vandenį. Pasirinkite elektrolitų gėrimą arba tirpalą, kuriame yra mažai cukraus.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra žmonių, sergančių karščio liga, prognozė (perspektyva)?

Pacientai, pakankamai atvėsę per 30 minučių, greičiausiai turės puikią perspektyvą.

Jei turite karščio išbėrimą, karščio mėšlungį ar pervargimą, po gydymo turite greitai atsigauti. Kiek laiko užtruksite pasveikti, priklauso nuo jūsų amžiaus, bendros fizinės būklės ir nuo to, kaip greitai jums suteikiama medicininė pagalba. Jei jus ištiko šilumos smūgis, jums gali prireikti kelių dienų, kol atsigausite, ir savaitę galite būti jautresnis karštoms sąlygoms.

Galbūt norėsite pasiteirauti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo dėl leidimo grįžti į darbą ar veiklą.

Ar yra ilgalaikių karščio ligų komplikacijų?

Išgydę karščio ligą, galite būti jautrūs karščiui iki savaitės.

Patyrus šilumos smūgį, kyla didesnė rizika susirgti šiomis ligomis:

• Rabdomiolizė.
• Ūminis respiracinio distreso sindromas.
• Skyriaus sindromas.
• Kepenų funkcijos sutrikimas.
• Ūminis inkstų nepakankamumas.
• Elektrolitų anomalijos.
• Diseminuota intravaskulinė koagulopatija.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali jus laikyti ligoninėje stebėjimui ir nuolatiniam gydymui.

Gyvenimas su

Ar galiu gyventi įprastą gyvenimą su karščio liga?

Laimei, karščio ligos yra laikinos sąlygos. Jie ilgai neturės įtakos jūsų gyvenimo kokybei, nebent kiltų komplikacijų dėl šilumos smūgio.

Kaip aš savimi pasirūpinu?

Pirmiausia padarykite viską, kad išvengtumėte karščio ligos. Jei pasireiškia simptomai, pabandykite atvėsti per 30 minučių. Jei esate per 30 minučių langą, jūsų perspektyva yra geriausia.

Nepasitikėkite, kad jūsų treneris, prižiūrėtojas ar vadovas darbe jumis pasirūpins. Žinokite simptomus ir kaip juos gydyti.

Kada turėčiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių?

Eikite į skubios pagalbos skyrių, jei turite šilumos išsekimo ar šilumos smūgio simptomų. Pastebėję simptomus pasistenkite ten patekti per 30 minučių.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui apie karščio ligas?

• Ar neturėčiau sportuoti?
• Ką reikia daryti kitaip, kad ateityje išvengčiau karščio ligų?
• Ar galiu toliau užsiimti veikla, kuri sukėlė ligą?
• Kada galiu grįžti į darbą/mokyklą/įprastą veiklą?

Į karščio ligas nereikėtų žiūrėti lengvabūdiškai. Turite stebėti save, kai jūsų kūnas perkaista. Karščio bėrimas gali būti varginantis, tačiau šilumos smūgis gali būti mirtinas. Susipažinkite su karščio ligų simptomais, kad apsaugotumėte save ir savo draugus bei šeimą karštu ir drėgnu oru.

Apibendrinant, karščio ligos gali būti pavojingos sveikatai, todėl svarbu laikytis prevencijos priemonių, kaip reguliariai gerti vandenį, vengti perkaitimo ir saulės spindulių bei stengtis išvengti per didelių fizinio krūvio. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją. Gydymo būdas priklauso nuo karščio ligos rūšies ir sunkumo, todėl niekada neturėtumėte paūmėjus simptomams atidėti vizito pas gydytoją. Saugokite savo sveikatą ir laikykitės sveikos gyvensenos principų, kad įveiktumėte karščio ligas efektyviai.