Šizoafektinis sutrikimas: kas tai yra, simptomai ir gydymas

21544 schizoaffective disorder

Šizoafektinis sutrikimas yra psichikos liga, kuri sujungia šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimo simptomus. Tai sudėtingas ir dažnai nepavykstantis gydymo procesas, reikalaujantis nuolatinės priežiūros. Šios ligos simptomai gali būti labai įvairūs, pradedant halucinacijomis ir deluzijomis, baigiant nuotaikos svyravimais ir energijos lygio pokyčiais. Svarbu anksti diagnozuoti šį sutrikimą ir tinkamai gydyti, kad žmonės galėtų gyventi kokybišką gyvenimą. Šio straipsnio tikslas yra išsamiau paaiškinti šizoafektinio sutrikimo esmę, simptomus ir gydymą.

Apžvalga

Psichozė ir nuotaikos simptomai yra dvi šizoafektinio sutrikimo simptomų kategorijos.Šizoafektinio sutrikimo simptomai apima tiek šizofrenijos, tiek nuotaikos sutrikimų simptomus.

Kas yra šizoafektinis sutrikimas?

Šizoafektinis sutrikimas yra psichinės sveikatos būklė, apimanti tiek šizofrenijos, tiek nuotaikos sutrikimų simptomus. Šizofrenija turi įtakos jūsų mąstymui, veikimui, tikrovės suvokimui ir emocijų reiškimui. Nuotaikos sutrikimai keičia jūsų jausmus, energijos lygį ir elgesį.

Šizoafektinis sutrikimas nėra išgydomas, tačiau gydymas gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kokie yra šizoafektinio sutrikimo tipai?

Yra du šizoafektinio sutrikimo tipai ir jie priklauso nuo to, kokius nuotaikos sutrikimo simptomus patiriate:

  • Bipolinis tipas: Kelias dienas patiriate ekstremalių pakilimų (maniją) ir galite turėti stiprių nuosmukių (depresija). Jums gali pasireikšti padidėjusios energijos ir dirglumo epizodas, po kurio gali prasidėti energijos trūkumas ir liūdesys.
  • Depresinis tipas: Jūs patiriate tik nuosmukį (depresiją). Jūsų nuotaika prislėgta ir jums gali būti sunku užbaigti savo kasdienę rutiną. Galite patirti beviltiškumo jausmą.

Kaip dažnas šizoafektinis sutrikimas?

Šizoafektinis sutrikimas yra retas. Vienas tyrimas Suomijoje parodė, kad 3 iš 1000 žmonių (0,3 %) per savo gyvenimą susirgs šizoafektiniu sutrikimu. Sunku tiksliai žinoti, kiek žmonių serga šia liga, nes sunku diagnozuoti. Šizoafektinio sutrikimo simptomai sutampa su kitomis psichinės sveikatos būklėmis. Klaidinga diagnozė yra įmanoma, bet mažiau tikėtina.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra šizoafektinio sutrikimo simptomai?

Šizoafektinio sutrikimo simptomai skirstomi į šias kategorijas:

  • Psichozė (panaši į šizofreniją): simptomai, turintys įtakos jūsų realybės suvokimui, mintims ir elgesiui.
  • Nuotaika (panaši į didžiosios depresijos bipolinį sutrikimą): simptomai, turintys įtakos jūsų emocijoms ir jūsų savijautai.

Šie simptomai kiekvienam žmogui skiriasi ir svyruoja nuo lengvo iki sunkaus. Simptomai paprastai prasideda vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvoje pilnametystėje. Jis retai prasideda vaikystėje arba vyresniems nei 50 metų suaugusiems.

Įprasti šizoafektinio sutrikimo psichozės simptomai yra šie:

  • Haliucinacijos.
  • Kliedesiai.
  • Netvarkingos mintys ir kalba.
  • Nenormalus ar netikėtas elgesys.
  • Mažai arba visai nėra emocinės išraiškos ar gebėjimo jausti malonumą.

Dažni nuotaikos simptomai yra šie:

  • Manija: Kelias dienas jaučiatės labai energingi su lenktyniaujančiomis mintimis, noras dalyvauti nesaugioje elgsenoje, susijaudinimas, per didelis kalbumas, jausmas, kad esate pasaulio viršūnėje, blaškymasis ir mažas noras ar poreikis miegoti.
  • Depresija: Liūdesio laikotarpis, kurį gali lydėti nevertumo jausmas, nuovargis, dirglumas, nemiga ar per didelis miegas, energijos stoka, sunkumai ieškant malonumo dalykuose, kurie jums patinka, ir sunku susikaupti.

Simptomai, turintys įtakos jūsų nuotaikai, gali sukelti minčių apie savižudybę (minčių apie savižudybę). Nedelsdami kreipkitės pagalbos, jei tai patiriate, susisiekite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju arba „Suicide and Crisis Lifeline“ telefonu 988 (JAV). Kas nors gali su jumis pasikalbėti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Jei jums ar artimam žmogui gresia tiesioginis pavojus, skambinkite 911 arba vietinės pagalbos tarnybos numeriu.

Kas sukelia šizoafektinį sutrikimą?

Mes nesame tikri dėl tikslios šizoafektinio sutrikimo priežasties. Mokslininkai mano, kad diagnozę gali sudaryti keli veiksniai:

  • Genetika: Genetinis pokytis (variantas) tarp kelių skirtingų genų gali padidinti riziką susirgti šizoafektiniu sutrikimu. Tikslūs atsakingi genai nežinomi, tačiau vyksta tyrimai, siekiant sužinoti daugiau apie tai, kaip genetika gali paveikti šią būklę.
  • Smegenų cheminės medžiagos: Jūsų smegenyse esančios cheminės medžiagos, vadinamos neurotransmiteriais, padeda smegenų nervinėms ląstelėms bendrauti. Tyrimai rodo, kad tam tikrų tipų neuromediatorių, pvz., dopamino, norepinefrino ir serotonino, sutrikimai gali turėti įtakos jūsų ląstelių bendravimui, o tai gali sukelti simptomus.
  • Smegenų struktūra: Tam tikrų smegenų dalių, pvz., hipokampo, talamo ir baltosios medžiagos, dydžio ir struktūros anomalijos gali turėti įtakos simptomų atsiradimui.
Loe rohkem:  Glikopirolatas: naudojimas ir šalutinis poveikis

Kokie yra šizoafektinio sutrikimo rizikos veiksniai?

Kiekvienas gali susirgti šizoafektiniu sutrikimu. Jums gali kilti didesnė rizika susirgti šia liga, jei:

  • Gimimo metu skiriamos moterys.
  • Turėkite biologinį pirmos eilės giminaitį, sergantį šia liga (tėvas ar brolis ir sesuo).
  • Turėkite biologinį giminaitį, turintį kitą psichikos sveikatos būklę.

Jums gali kilti didesnė šizoafektinio sutrikimo simptomų atsiradimo rizika, jei:

  • Patirkite didelį stresą ar emocinę traumą.
  • Naudokite nereceptinius vaistus, medžiagas ar vaistus.

Kokios yra šizoafektinio sutrikimo komplikacijos?

Šizoafektinio sutrikimo komplikacijos gali būti pavojingos gyvybei ir apima:

  • Padėti sau pavojų arba rizikuoti situacijas.
  • Savižudybė.
  • Medžiagų vartojimo sutrikimas.
  • Kitos psichinės sveikatos sąlygos, tokios kaip nerimas ar depresija.

Be to, jei turite šizoafektinį sutrikimą, gali kilti problemų dėl šių:

  • Kasdienės rutinos laikymasis.
  • Tinkamos higienos palaikymas.
  • Socialinių, darbo, akademinių ar finansinių lūkesčių tenkinimas.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas šizoafektinis sutrikimas?

Šizoafektinį sutrikimą sunku diagnozuoti, nes simptomai labai panašūs į kitas psichinės sveikatos sąlygas.

Pirmasis žingsnis nustatant diagnozę yra kalbėjimas. Jei nerimaujate dėl draugo ar mylimojo, kuriam pasireiškia šizofrenijos simptomai ir nuotaikos sutrikimas, pasikalbėkite su tuo asmeniu. Psichikos sveikatos sutrikimų turinčiam asmeniui gali būti sunku pačiam kreiptis pagalbos arba žinoti, kad jam reikia pagalbos. Ramiai pasidalykite savo rūpesčiais ir pasiūlykite paramą. Tai padeda apsupti save žmonėmis, kuriuos pažįstate ir kuriais pasitikite, kad galėtumėte gauti reikiamą priežiūrą.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, kuris specializuojasi psichikos sveikatos būklėse, pavyzdžiui, psichologas ar psichiatras, diagnozuos šizoafektinį sutrikimą.

Šizoafektinio sutrikimo testas

Nėra laboratorinių tyrimų, skirtų šizoafektiniam sutrikimui diagnozuoti. Jei pirmiausia kreipsitės į pirminės sveikatos priežiūros gydytoją, jis gali pasiūlyti tyrimus, kad pašalintų sveikatos būklę su panašiais simptomais, prieš rekomenduodamas apsilankyti pas psichikos sveikatos specialistą.

Kaip psichiatras ar psichologas diagnozuoja šizoafektinį sutrikimą?

Psichikos sveikatos specialistai naudoja specialiai sukurtas interviu ir vertinimo priemones, kad nustatytų psichikos sveikatos būklę, pvz., šizoafektinį sutrikimą. Jie išklausys jūsų (arba mylimo žmogaus) apibūdinti jūsų simptomus. Jie taip pat atkreips dėmesį į jūsų kalbą ir elgesį.

Teikėjai nustato, ar jūsų simptomai ir elgesys atitinka konkrečią psichinės sveikatos būklę Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas, penktasis leidimas (DSM-5). Amerikos psichiatrų asociacija DSM-5 yra psichikos sveikatos būklės žinynas.

Diagnostikos kriterijai arba informacija, kurią DSM-5 šizoafektinio sutrikimo aprašymai apima:

  • Nepertraukiamų psichikos sveikatos simptomų, turinčių įtakos jūsų nuotaikai (manija ar depresija), laikotarpis, apimantis šizofrenijos simptomus (kliedesiai, haliucinacijos, netvarkinga kalba ir elgesys ir kt.).
  • Haliucinacijos ir kliedesiai, trunkantys mažiausiai dvi ar daugiau savaičių be nuotaikos simptomų.
  • Simptomai, turintys įtakos jūsų nuotaikai, yra didžiąją laiko dalį, kai jaučiate simptomus.
  • Nėra įrodymų apie medžiagų vartojimo sutrikimą ar vaistus, kurie gali sukelti jūsų simptomus.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas šizoafektinis sutrikimas?

Šizoafektinio sutrikimo gydymas apima:

  • Vaistai.
  • Psichoterapija.

Kokie vaistai gydo šizoafektinį sutrikimą?

Jūsų paslaugų teikėjas nustatys jums tinkamą vaistą, atsižvelgdamas į jūsų turimo šizoafektinio sutrikimo tipą. Trys įprasti vaistų tipai:

  • Antipsichoziniai vaistai: Tai yra pagrindinis vaistų tipas, vartojamas į šizofreniją panašiems simptomams gydyti, pvz., kliedesiams, haliucinacijoms ir sutrikusiam mąstymui.
  • Nuotaikos stabilizatoriai: Tai yra pagrindinis vaistų tipas, vartojamas manijai gydyti ir jos profilaktikai. Litis ir valproatas yra nuotaikos stabilizatorių pavyzdžiai.
  • Antidepresantai: Tai yra pagrindinis vaistų tipas, vartojamas depresijai gydyti ir jos profilaktikai. Fluoksetinas ir sertralinas yra antidepresantų pavyzdžiai.

Jūsų paslaugų teikėjas gali skirti daugiau nei vieno tipo vaistus, kad jūsų būklė būtų kuo geriau gydoma.

Kaip psichoterapija gydo šizoafektinį sutrikimą?

Psichoterapija yra pokalbių terapijos forma. Terapijos metu kalbėsitės su apmokytu psichinės sveikatos specialistu. Psichoterapijos tikslas yra:

  • Sužinokite apie būklę.
  • Nustatykite asmeninius tikslus.
  • Valdykite kasdienius iššūkius, susijusius su būkle.

Šeimos terapija yra dar viena psichoterapijos forma. Terapeutas gali padėti šeimoms išmokti padėti savo mylimam žmogui, be to, kaip mylimasis gali prisidėti prie savo psichinės sveikatos gerinimo.

Kaip įgūdžių lavinimas padeda žmogui, turinčiam šizoafektinį sutrikimą?

Įgūdžių mokymas – tai konsultavimo būdas, padedantis pasirūpinti savimi. Jis dažnai sutelkiamas į:

  • Kasdienės veiklos, tokios kaip finansų ir namų valdymas.
  • Priežiūra ir higiena.
  • Socialiniai įgūdžiai.
  • Darbo ar mokyklos pareigos.

Daugelis žmonių mano, kad įgūdžių mokymas yra vertingas jų šizoafektinio sutrikimo gydymo plano papildymas.

Ar šizoafektinio sutrikimo gydymui reikia būti ligoninėje?

Ne visada. Kiekviena situacija skirtinga. Galite dalyvauti ambulatoriniame gydyme, kai dieną vykstate gydytis į polikliniką ar ligoninę, o vakare grįžtate namo. Jei pajutote sunkių simptomų, dėl kurių rizikuojate pakenkti sau ar kitiems, gali prireikti gulėti ligoninėje, kad jaustumėtės geriau.

Kaip greitai po gydymo pasijusiu geriau?

Tęsiant gydymą vaistais ir psichoterapija, jūsų simptomai gali išnykti. Tai laikotarpis, kai neturite simptomų, bet tai neatsitinka per naktį. Gali praeiti nuo kelių mėnesių iki metų, kol simptomai stabilizuosis. Ne visi, kuriems diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, patenka į remisiją. Vaistai paprastai tęsiami net tada, kai simptomai išnyksta.

Prevencija

Ar galima išvengti šizoafektinio sutrikimo?

Nėra žinomo būdo užkirsti kelią šizoafektiniam sutrikimui. Galite išvengti pablogėjusių simptomų ar simptomų sukėlėjų, sumažindami stresą ir tęsdami gydymą, kaip rekomenduoja jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas.

Perspektyva / Prognozė

Kokia šizoafektinio sutrikimo perspektyva?

Šizoafektinio sutrikimo gydymo nėra. Kiekvieno žmogaus patirtis su šia liga yra skirtinga. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali suteikti jums geriausią informaciją apie jūsų perspektyvą.

Daugelis žmonių mato teigiamus rezultatus, jei būklė anksti diagnozuojama ir gydoma, kai atsiranda pirmieji simptomai. Greitas gydymas padeda išvengti dažnų atkryčių ir hospitalizavimo atvejų arba juos sumažinti.

Ši visą gyvenimą trunkanti liga gali paveikti visas jūsų gyvenimo sritis. Jums gali būti sunku dalyvauti darbe ar mokykloje. Tai taip pat turi įtakos jūsų santykiams su šeima, draugais ir artimaisiais. Gydymas gali padėti atsistoti ir atsistoti į stabilią vietą.

Gyvenimas su

Kaip pasirūpinti savimi ar artimu žmogumi, sergančiu šizoafektiniu sutrikimu?

Galbūt pastebėjote šizoafektinio sutrikimo požymius savyje ar mylimajame. Pirmas žingsnis yra pasikalbėti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Diagnozė ir kuo greičiau pradėtas gydymas gali pagerinti simptomus ir gyvenimo kokybę. Būtinai laikykitės savo paslaugų teikėjo gydymo nurodymų:

  • Dalyvaukite terapijos seansuose.
  • Palaikykite ryšį su savo paslaugų teikėju.
  • Vartokite vaistus, kaip nurodyta.
  • Jei reikia, gydykite kitas sveikatos būkles, pvz., medžiagų vartojimo sutrikimą.

Kada turėčiau eiti į greitąją pagalbą?

Jei jums ar mylimam žmogui gresia pakenkti sau ar kitiems, nedelsdami kreipkitės pagalbos. Eikite į greitosios pagalbos skyrių, skambinkite 911 arba skambinkite savižudybių ir krizių pagalbos linija 988. Šis nacionalinis vietinių krizių centrų tinklas teikia nemokamą, konfidencialią emocinę pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia. Jis pasiekiamas 24 valandas per parą.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?

Jei jūs ar jūsų mylimas žmogus turi šizoafektinį sutrikimą, paklauskite savo paslaugų teikėjo:

  • Kokius vaistus rekomenduojate?
  • Ar yra šalutinis vaisto poveikis?
  • Kokio tipo terapiją rekomenduojate?
  • Ar ši sąlyga kada nors išnyks?
  • Kiek laiko tęsis gydymas?

Pastaba iš Klivlando klinikos

Nors šizoafektinį sutrikimą gali būti sudėtinga diagnozuoti, pagalba yra prieinama. Pirmiausia galite pastebėti simptomus, kurie trukdo jūsų kasdienybei. Tada jie gali turėti įtakos jūsų tarpasmeniniams santykiams ir jūsų savijautai apskritai. Dėl to kiekvieną dieną gali būti sunku pakilti iš lovos. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali padėti jums rasti gydymo planą, kuris geriausiai tinka jūsų simptomams valdyti. Paprastai tai apima ir vaistus, ir gydymą. Palaikykite ryšį su savo priežiūros komanda ir praneškite jiems, jei atsiranda naujų ar blogėjančių simptomų. Visada kreipkitės pagalbos, jei galvojate apie savižudybę. Nereikia ištikti krizės, kad paskambintumėte į „Suicide Lifeline“ numeriu 988. Kažkas jums gali padėti bet kuriuo metu.

Išvada: Šizoafektinis sutrikimas yra sudėtinga psichikos liga, kurią didžiąja dalimi sudaro tie patys simptomai kaip ir šizofrenija bei nuotaikos sutrikimai. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir kreiptis į specialistus tinkamo gydymo gavimui. Gydymas gali apimti vaistus, terapiją ar kitas intervencijas, priklausomai nuo individualaus paciento poreikių. Labai svarbu suprasti ir priimti tokį diagnozę bei suteikti reikiamą paramą ir supratimą pacientui. Sėkmingas gydymas ir palaikymas gali pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pasiūlytų jums geresnę naršymo patirtį. Naršydami šioje svetainėje sutinkate su mūsų slapukų naudojimu.