Paranoidinis asmenybės sutrikimas (PPD): simptomai ir gydymas

Paranoidinis asmenybės sutrikimas yra psichologinis sutrikimas, kuris sukelia nepagrįstą pasitikėjimo trūkumą ir ilgesį įtampą bei įsitikinimą, kad aplinkiniai žmonės siekia juo pakenkti. Šis sutrikimas gali sukelti konfliktus, izoliaciją ir sunkumus bendraujant su kitais. Simptomai gali apimti nuolatinį įtarumą, įtūžį, kritiškumą ir nesugebėjimą priimti komplimentų. Gydymo būdai gali apimti terapiją, vaistus arba abu metodus kartu. Svarbu kreiptis pagalbos iš specialistų, kad būtų sumažintos simptomų ir pagerintas gyvenimo kokybė.

Apžvalga

Kas yra paranojinis asmenybės sutrikimas (PPD)?

Paranoidinis asmenybės sutrikimas (PPD) yra psichinės sveikatos būklė, kuriai būdingas ilgalaikis nepasitikėjimas ir įtarinėjimas kitais be tinkamos priežasties įtarti (paranoja). Žmonės su PPD dažnai mano, kad kiti bando juos pažeminti, pakenkti ar grasinti.

Žmonės, turintys paranojinį asmenybės sutrikimą, dažnai nemano, kad jų elgesys ir mąstymas yra problemiški.

PPD yra viena iš būklių grupės, vadinamos A grupe arba ekscentriniais asmenybės sutrikimais. Šių sutrikimų turintys žmonės turi neįprastą ir ekscentrišką mąstymą ar elgesį.

Svarbu pažymėti, kad žmonės, turintys paranoidinį asmenybės sutrikimą, nepatiria kliedesių ar haliucinacijų su paranoja, kaip dažniausiai pasireiškia šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas ir sunkūs bipolinio sutrikimo manijos epizodai.

Kokio amžiaus prasideda paranojinis asmenybės sutrikimas?

Žmonės, turintys paranoidinį asmenybės sutrikimą, paprastai pradeda jausti simptomus ir rodyti būklės požymius vėlyvoje paauglystėje ar ankstyvame suaugusiųjų amžiuje.

Kas paveikia paranojinį asmenybės sutrikimą?

Apskritai, tyrimai atskleidžia didesnį paranoidinio asmenybės sutrikimo (PPD) dažnį žmonėms, kuriems gimimo metu priskirta moteris (AFAB), o ligoninių įrašų mėginiai rodo didesnį PPD rodiklį žmonėms, kuriems gimimo metu priskirti vyrai (AMAB).

Žmonės su PPD labiau linkę:

• Gyvena mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose.
• Būkite juodaodžiai, indėnai ar ispanai.
• Būkite našlė, išsiskyrę, išsiskyrę arba niekada nesusituokę.

Reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima daugiau sužinoti apie tai, kodėl šie rizikos veiksniai yra susiję su PPD ir kaip stresas bei trauma turi įtakos jo vystymuisi.

Kaip dažnas paranojinis asmenybės sutrikimas?

Paranoidinis asmenybės sutrikimas yra gana retas. Tyrėjai apskaičiavo, kad ja serga 0,5–4,5 % visų JAV gyventojų.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra paranoidinio asmenybės sutrikimo požymiai ir simptomai?

Žmonės, turintys paranoidinį asmenybės sutrikimą (PPD), visada yra budrūs, manydami, kad kiti nuolat bando juos pažeminti, pakenkti ar grasinti. Šie paprastai nepagrįsti įsitikinimai, taip pat jų kaltinimo ir nepasitikėjimo įpročiai trukdo jiems užmegzti artimus ar net veiksmingus santykius. Žmonės su PPD labai riboja savo socialinį gyvenimą.

Žmonės su PPD gali:

• Abejokite kitų įsipareigojimu, lojalumu ar patikimumu, manydami, kad kiti juos išnaudoja arba apgaudinėja.
• Nenorėkite pasitikėti kitais ar atskleisti asmeninės informacijos, nes bijo, kad informacija bus panaudota prieš juos.
• Būkite neatlaidūs ir laikykite pyktį.
• Būkite itin jautrūs ir prastai priimkite kritiką.
• Perskaitykite paslėptas reikšmes nekaltose kitų pastabose ar atsitiktiniuose žvilgsniuose.
• Suvok atakas prieš jų charakterį, kurios kitiems nepastebi.
• Turėkite nuolatinių įtarimų, be pateisinamos priežasties, kad jų sutuoktiniai ar romantiški partneriai yra neištikimi.
• Santykiuose su kitais būkite šalti ir nutolę, gali imti kontroliuoti ir pavydėti, kad išvengtumėte išduotų.
• Nematyti savo vaidmens problemose ar konfliktuose, manydami, kad jie visada teisūs.
• Sunku atsipalaiduoti.
• Būkite priešiški, užsispyrę ir ginčytis.

Kas sukelia paranojinį asmenybės sutrikimą?

Mokslininkai nežino tikslios paranoidinio asmenybės sutrikimo (PPD) priežasties, tačiau greičiausiai tai susiję su aplinkos ir biologinių veiksnių deriniu.

Tyrėjai nustatė, kad vaikystės emocinis nepriežiūra, fizinis nepriežiūra ir priežiūros aplaidumas vaidina svarbų vaidmenį vystant PPD paauglystėje ir ankstyvame pilnametystėje.

Tyrėjai manė, kad greičiausiai yra genetinis ryšys tarp šizofrenijos, šizotipinio asmenybės sutrikimo ir PPD, tačiau daugiau tyrimų atskleidė, kad šis ryšys nėra toks stiprus, kaip kadaise manė.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas paranojinis asmenybės sutrikimas?

Asmenybė toliau vystosi vaiko ir paauglio vystymosi metu. Dėl šios priežasties sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai diagnozuoja paranoidinį asmenybės sutrikimą (PPD) tik po 18 metų amžiaus.

Asmenybės sutrikimus, įskaitant PPD, gali būti sunku diagnozuoti, nes dauguma asmenybės sutrikimą turinčių žmonių nemano, kad jų elgesys ar mąstymas turi problemų.

Kai jie kreipiasi pagalbos, tai dažnai yra susiję su tokiomis sąlygomis kaip nerimas ar depresija dėl problemų, kurias sukelia jų asmenybės sutrikimas, pavyzdžiui, skyrybos ar prarasti santykiai, o ne pats sutrikimas.

Kai psichikos sveikatos specialistas, pavyzdžiui, psichologas ar psichiatras, įtaria, kad kažkas gali turėti paranojinį asmenybės sutrikimą, jie dažnai užduoda plačius, bendrus klausimus, kurie nesukurs gynybinio atsako ar priešiškos aplinkos. Jie užduoda klausimus, kurie paaiškins:

• Praeities istorija.
• Santykiai.
• Ankstesnė darbo istorija.
• Realybės testavimas.
• Impulsų valdymas.

Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paranojinio asmenybės sutrikimo diagnozę grindžia Amerikos psichiatrų asociacijos kriterijais. Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas.

Ar kitos sveikatos būklės yra susijusios su paranoidiniu asmenybės sutrikimu?

Taip, maždaug 75% žmonių, sergančių paranoidiniu asmenybės sutrikimu (PPD), turi kitą asmenybės sutrikimą. Dažniausi asmenybės sutrikimai, atsirandantys kartu su PPD, yra šie:

• Venkite asmenybės sutrikimo.
• Pasienio asmenybės sutrikimas (BPD).
• Asocialus asmenybės sutrikimas (ASPD).

Žmonės, sergantys PPD, taip pat dažniau turi psichoaktyvių medžiagų vartojimo sutrikimus ir panikos sutrikimus nei kiti JAV gyventojai.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas paranojinis asmenybės sutrikimas?

Žmonės, turintys paranoidinį asmenybės sutrikimą (PPD), retai kreipiasi į gydymą savarankiškai. Paprastai juos nukreipia šeimos nariai, bendradarbiai ar darbdaviai.

Kai asmuo, sergantis PPD, kreipiasi į gydymą, pasirenkamas gydymas yra psichoterapija (pokalbių terapija), tokia kaip kognityvinė elgesio terapija (CBT) arba dialektinio elgesio terapija (DBT). Terapija orientuota į bendrųjų įveikimo įgūdžių, ypač pasitikėjimo ir empatijos, didinimą, taip pat į socialinės sąveikos, bendravimo ir savigarbos gerinimą.

Kadangi žmonės, sergantys PPD, dažnai nepasitiki kitais, sveikatos priežiūros specialistams tai yra iššūkis, nes pasitikėjimas ir santykių stiprinimas yra svarbūs psichoterapijos veiksniai. Dėl to daugelis žmonių, sergančių PPD, gali nesilaikyti savo gydymo plano ir netgi suabejoti terapeuto motyvais.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai neskiria vaistų PPD gydyti. Tačiau vaistai, tokie kaip nerimą mažinantys, antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, gali būti skiriami, jei asmens simptomai yra ekstremalūs arba jei jis turi susijusią psichologinę būklę, pvz., nerimą ar depresiją.

Prevencija

Ar galima išvengti paranoidinio asmenybės sutrikimo?

Nors paprastai negalima išvengti paranoidinio asmenybės sutrikimo, gydymas gali leisti asmeniui, sergančiam PPD, išmokti produktyvesnių būdų, kaip susidoroti su sukeliančiomis mintimis ir situacijomis.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra paranoidinio asmenybės sutrikimo prognozė (perspektyva)?

Paranoidinio asmenybės sutrikimo (PPD) prognozė (perspektyva) paprastai priklauso nuo to, ar asmuo, sergantis PPD, nori priimti ir įsipareigoti gydyti. Pokalbių terapija kartais gali sumažinti paranoją ir apriboti jos poveikį kasdienei veiklai.

Negydomas PPD gali trukdyti asmens gebėjimui užmegzti ir palaikyti santykius, taip pat jo gebėjimui veikti socialiai ir darbe. Žmonės su PPD dažniau nustoja dirbti anksčiau nei žmonės, neturintys asmenybės sutrikimų.

Be to, PPD yra vienas stipriausių agresyvaus elgesio prognozių ligoninės aplinkoje. PPD taip pat siejamas su persekiojimu ir pernelyg dideliu bylinėjimusi (ieškiniais).

Svarbu atsiminti, kad paranojinis asmenybės sutrikimas (PPD) yra psichinės sveikatos būklė. Kaip ir visų psichikos sveikatos sutrikimų atveju, pagalbos kreipimasis iš karto, kai tik atsiranda simptomų, gali padėti sumažinti žmogaus gyvenimo trukdžius. Psichikos sveikatos specialistai gali pasiūlyti gydymo planus, kurie gali padėti valdyti žmonių, sergančių PPD, mintis ir elgesį.

Paranoidiniu asmenybės sutrikimu sergančių žmonių šeimos nariai dažnai patiria stresą, depresiją, sielvartą ir izoliaciją. Svarbu pasirūpinti savo psichine sveikata ir kreiptis pagalbos, jei jaučiate šiuos simptomus.

Vis dar yra daug nežinomumo apie paranoidinį asmenybės sutrikimą (PPD), bet svarbu atpažinti jo simptomus ir ieškoti tinkamo gydymo. Gydytojai gali padėti suvaldyti šią būklę per terapiją ir vaistus. Svarbu neleisti PPD kontroliuoti jūsų gyvenimo ir ieškoti pagalbos, jei pastebite simptomus. Geriausias būdas kovoti su šiuo sutrikimu yra išmokti jį valdyti ir gyventi pilnavertį gyvenimą.