Vainikinių arterijų kalcifikacija: priežastys, simptomai ir gydymas

Vainikinių arterijų kalcifikacija yra rimta kardiovaskulinė problema, kuri dažnai ignoruojama ir neįvertinama. Ši būklė gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant širdies priepuolius ar net mirtį. Svarbu žinoti priežastis bei simptomus, siekiant laiku imtis prevencinių ir gydomųjų priemonių. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime vainikinių arterijų kalcifikacijos temas ir nagrinėsime skirtingus gydymo metodus, padedančius išvengti pavojingų padarinių. Teikiame informaciją, kuri padės geriau suprasti šią ligą ir rūpintis savo širdies sveikata.

Apžvalga

Kalcio kaupimasis vainikinėse arterijose.

Kas yra vainikinių arterijų kalcifikacija?

Vainikinių arterijų kalcifikacija yra kalcio sankaupa dviejose pagrindinėse širdies arterijose, dar vadinamose vainikinėmis arterijomis. Tai atsitinka po to, kai maždaug penkerius metus jūsų arterijose susidaro apnašų (riebalų ir cholesterolio) (aterosklerozė).

Vainikinių arterijų kalcifikacija yra vainikinių arterijų ligos rodiklis ir gali suteikti jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui informacijos, kuri padėtų įvertinti jūsų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Kai jūsų arterijose kaupiasi apnašos, kraujui sunkiau prasiskverbti. Gera kraujotaka yra labai svarbi jūsų vainikinėse arterijose, nes jos tiekia deguonies turtingą kraują jūsų širdies raumeniui. Jei kraujas negali prasiskverbti pro vainikines arterijas, tai gali sukelti krūtinės skausmą ir (arba) širdies priepuolį.

Dviejų tipų vainikinių arterijų kalcifikacija

• Intymus ( intiminiame arba vidiniame arterijos sluoksnyje). Šis tipas dažniau pasitaiko vainikinėse arterijose.
• Medialinis (vidurinėje ar vidurinėje arterijos sluoksnyje).

Vainikinių arterijų kalcifikacija ir aterosklerozė

Kalcifikacijos kiekis rodo, kokia bloga gali būti jūsų aterosklerozė. Aterosklerozė yra apnašų kaupimosi arterijose rezultatas, todėl jos susiaurėja. Dėl to kraujui sunku patekti per arterijas.

Kam įtakos vainikinių arterijų kalcifikacija?

Žmonėms, sergantiems koronarine širdies liga, paprastai yra vainikinių arterijų kalcifikacija.

Vyresniems nei 70 metų žmonėms daugiau nei 90% vyrų ir 67% moterų yra vainikinių arterijų kalcifikacija. Prieš menopauzę estrogenai apsaugo moteris nuo aterosklerozės. Štai kodėl moterys linkusios susirgti ateroskleroze 10–15 metų vėliau nei vyrai.

Baltaodžiai žmonės dažniau nei kitos rasės turi vainikinių arterijų kalcifikaciją.

Didesnė tikimybė susirgti vainikinių arterijų kalcifikacija, jei:

• Lėtinė inkstų liga.
• Gliukozės problemos, tokios kaip cukrinis diabetas.
• Per daug blogojo cholesterolio (mažo tankio lipoproteinų arba MTL) ir per mažai gerojo cholesterolio (didelio tankio lipoproteinų arba DTL).
• Aukštas KMI (kūno masės indeksas).
• Šeimos vainikinių arterijų kalcifikacijos istorija.
• Aukštas kraujo spaudimas.
• Cigarečių rūkymo ar kitų tabako gaminių vartojimo istorija.
• Vyresnio amžiaus.
• Parathormono sutrikimai.
• Didelis fosfatų kiekis.
• Aukštas kalcio kiekis.

Žmonės, kuriems gimus buvo priskirti vyrai, taip pat turi didesnę vainikinių arterijų kalcifikacijos riziką.

Kaip vainikinių arterijų kalcifikacija veikia mano kūną?

Dėl vainikinių arterijų kalcifikacijos jūsų arterijos tampa standžios ir mažiau gali plėstis bei susitraukti. Tai kelia didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Dėl vainikinių arterijų kalcifikacijos į širdies raumenį patenka mažiau kraujo.

Dėl kalcifikacijos jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui sunku atlikti perkutaninę koronarinę intervenciją (PCI) arba angioplastiką. Dėl to sunkiau išplėsti stentą, kad arterija būtų atvira.

Simptomai ir priežastys

Kokie simptomai?

Žmonės su vainikinių arterijų kalcifikacija dažnai neturi jokių simptomų. Laikui bėgant žmonėms gali pasireikšti tokie simptomai kaip:

• Stabili krūtinės angina.
• Dusulys.
• Širdies smūgis.

Kas sukelia vainikinių arterijų kalcifikaciją?

Po 40 metų kalcis iš jūsų kraujotakos gali nusėsti į jūsų kūno dalis. Pažeistos, uždegusios ar suremontuotos arterijos labiau pritraukia kalcio nuosėdas. Šis procesas gali prasidėti sulaukus 20 metų, tačiau jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali jo nematyti tol, kol nebus pakankamai daug, kad būtų rodomas vaizdų. Ir dauguma 20–30 metų amžiaus žmonių neturėtų priežasties daryti vaizdų.

Kalcio nuosėdos prasideda mažos (0,5 μm arba mikronai/mikrometras) ir auga iki didesnės nei 3 mm, o apnašos ir toliau kaupiasi tuo pačiu metu.

Tyrėjai mano, kad mikrokalcifikacija intiminiame sluoksnyje prasideda, kai miršta lygiųjų raumenų ląstelės.

Diagnozė ir testai

Kokie tyrimai bus atliekami norint diagnozuoti vainikinių arterijų kalcifikaciją?

Vaizdo gavimo tipas, vadinamas kompiuterine tomografija arba kelių detektorių kompiuterine tomografija (MDCT), gali aptikti vainikinių arterijų aterosklerozę prieš jai pažengus į priekį.

Širdies CT (kompiuterinė tomografija) nuskaitymas gali parodyti kalcifikuotų apnašų sankaupas vainikinėse arterijose. Tai vadinama vainikinių arterijų kalcio (CAC) tyrimu, kurio metu atsižvelgiama į:

• Kiek turite indėlių.
• Kokie tankūs yra nuosėdos.
• Kokie jie dideli.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas padaugins jūsų kalcifikacijos plotą iš jo tankio, kad gautų Agatston balą. Jūs gaunate balų nuo 0 iki 400 ar daugiau, o aukštesni balai rodo didesnę širdies priepuolio ar insulto riziką per 10 metų.

Teikėjai nustatė, kad CAC testas tiksliai prognozuoja būsimą širdies ir kraujagyslių riziką.

Už šį testą gali tekti susimokėti iš savo kišenės.

Vainikinių arterijų kalcifikacijos balai

• 0 balų nerodo ligos.
• Nuo 1 iki 99 rodo lengvą ligą.
• Nuo 100 iki 399 rodo vidutinio sunkumo ligą.
• Daugiau nei 400 rodo sunkią ligą.

Invaziniai metodai, skirti patikrinti vainikinių arterijų kalcifikaciją, yra šie:

• Širdies intravaskulinis ultragarsas (IVUS) duoda rezultatą nuo I iki IV klasės, o ketvirtoji klasė apibūdina sunkiausią kalcifikaciją. IVUS atveju jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas naudoja ultragarso lazdelę kateterio (vamzdžio) gale, kad pamatytų jūsų vainikinių arterijų vidų.
• Intravaskulinė optinė koherentinė tomografija (IVOCT) gali parodyti, kiek turite kalcifikacijos ir kokio storio jis yra. Jis naudoja beveik infraraudonųjų spindulių šviesą, kad sukurtų vaizdus iš jūsų vainikinės arterijos. Ant kateterio esantis zondas siunčia šviesą ir ją aptinka.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas vainikinių arterijų kalcifikavimas?

Nors sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai neturi standartinio vainikinių arterijų kalcifikacijos gydymo, kai kurie sunkiais atvejais gydo intravaskulinę litotripsiją. Šioje naujesnėje procedūroje naudojamas kateteris (vamzdis), kurio gale yra įtaisas, kuris siunčia slėgio bangas, kad kalcifikacija atsiskirtų. Po procedūros jūsų paslaugų teikėjas gali įdėti stentą (mažą metalinį vamzdelį), kad jūsų arterija būtų atvira.

Kiti gydymo būdai, skirti pagerinti arterijų kraujotaką:

• Rotacinė, orbitinė ar lazerinė aterektomija, skirta pašalinti apnašas ir kalcį iš arterijos.
• Pjovimas, balionėlis arba aukšto slėgio baliono angioplastika, siekiant prispausti apnašas su kalciu prie arterijų sienelių.

Gydymo komplikacijos

• Intravaskulinės litotripsijos komplikacijos gali būti:
• Aritmija (nenormalus širdies ritmas).
• Aneurizma arba ištempta kraujagyslė.
• Kraujavimo komplikacijos.
• Insultas.
• Mirtis.

Rotacinės aterektomijos komplikacijos gali būti:

• Arterijos išpjaustymas.
• Širdies smūgis.
• Mirtis.
• Avarinis vainikinių arterijų šuntavimo transplantatas (CABG).

Koronarinės angioplastikos komplikacijos gali būti:

• Širdies smūgis.
• Insultas.
• Aritmija (nenormalus širdies ritmas).
• Kraujavimas.
• Kraujo krešuliai.

Prevencija

Kaip galiu sumažinti savo riziką?

Galite sumažinti vainikinių arterijų kalcifikacijos riziką gydydami problemas, dėl kurių jums kyla pavojus. Jie apima:

• Cukrinis diabetas.
• Nenormalus cholesterolio kiekis.
• Aukštas kraujo spaudimas.
• Inkstų liga.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei turiu vainikinių arterijų kalcifikaciją?

Jei turite vainikinių arterijų kalcifikaciją, turite didelę vainikinių arterijų ligos ir didelių nepageidaujamų širdies ir kraujagyslių reiškinių (MACE) riziką.

Vainikinių arterijų kalcifikacijos perspektyva

Intravaskulinė litotripsija buvo sėkminga daugiau nei 92% atvejų, o rotacinė aterektomija buvo sėkminga 90%.

Vainikinių arterijų kalcifikacija padidina tikimybę, kad balioninė angioplastika nepavyks. Taip pat sunkiau įdėti stentą į tokią padėtį, kurioje jis veiktų geriausiai.

Gyvenimas su

Kaip aš savimi pasirūpinu?

Jei turite vainikinių arterijų kalcifikaciją, turėtumėte laikytis sveiko širdies gyvenimo būdo rekomendacijų, įskaitant:

• Valgyti mažai riebalų turintį maistą.
• Tabako gaminių vengimas.
• Reguliariai mankštinantis.
• Palaikyti normalų kraujospūdį ir cholesterolio kiekį.

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Jei turite aukštą kraujospūdį ir (arba) aukštą cholesterolio kiekį, turėtumėte reguliariai lankytis pas savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kad įsitikintumėte, jog kontroliuojate šias problemas. Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei jums reikia plano, kaip pagerinti savo širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Kada turėčiau eiti į greitąją pagalbą?

Skambinkite 911, jei jaučiate krūtinės skausmą, pykinimą ir vėmimą, dusulį ar kitus širdies priepuolio požymius.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?

• Ar man reikia pasitikrinti vainikinių arterijų kalcifikaciją?
• Kokio sunkumo yra mano vainikinių arterijų kalcifikacija?
• Kokį gydymą rekomenduotumėte mano konkrečiai situacijai?

Žinodami, ar turite vainikinių arterijų kalcifikaciją, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali sudaryti planą, kaip jums padėti. Jums gali prireikti atlikti kalcio nuosėdų pašalinimo iš vainikinių arterijų procedūrą arba jums tiesiog gali tekti pasirinkti sveikus širdies įpročius. Net jei neturite problemų su širdies ir kraujagyslių sistema, galite valgyti mažiau riebalų, daugiau mankštintis ir vengti tabako gaminių, kad išlaikytumėte savo sveikatą.

Išvada: Vainikinių arterijų kalcifikacija yra rimta būklė, kuri gali sukelti širdies ligų ir potencialiai gyvybei pavojingų situacijų. Svarbu stebėti savo sveikatą, reguliariai atlikti medicininius tyrimus ir laikytis sveikos gyvensenos: valgyti sveiką maistą, vengti rūkymo ir reguliariai mankštintis. Gydymas gali būti skirtas pagerinti kraujotaką ir sumažinti kalcifikacijos progresavimą, tačiau labai svarbu laiku pasikonsultuoti su gydytoju ir laikytis visų nurodymų. Sveika širdis yra pagrindas visos kūno sveikatai, todėl svarbu rūpintis savo širdies sveikata nuo pat pradžių.