Pedofobija (vaikų baimė): priežastys, simptomai ir gydymas

Pedofobija, kitaip žinoma kaip vaikų baimė, yra rimta ir sunki psichologinė būklė, kuri gali turėti gilias įtakas žmogaus gyvenimui. Ši būklė dažnai kyla dėl traumų, stresinių situacijų arba net tinkamo gyvenimo būdo trūkumo. Pedofobija pasireiškia kaip stiprus baimės jausmas vaikams, siekiant išvengti jų bendravimo ar net artumo. Taip pat gali būti pastebimi fiziniai simptomai, tokių kaip širdies plakimas ar prakaitavimas. Svarbu įsisąmoninti šią problemą ir kreiptis pagalbos, siekiant jos įveikti ir grįžti į normalų gyvenimą.

Apžvalga

Kas yra pedofobija?

Žmonėms, sergantiems pedofobija, išsivysto neracionali kūdikių ir mažų vaikų baimė. Žodis pedofobija kilęs iš „paida“, graikiško žodžio, reiškiančio vaikus. „Phobos“ yra graikiškas žodis, reiškiantis baimę.

Asmuo, turintis pedofobiją, gali imtis kraštutinių priemonių, kad išvengtų mažų vaikų. Net mintis apie buvimą šalia vaikų gali sukelti nerimą ir baimę.

Kas yra fobija?

Fobija yra nerimo sutrikimas, dėl kurio žmogus nepagrįstai bijo to, kas jam nepakenks. Pedofobija yra specifinis fobinis sutrikimas. Žmogus bijo arba nerimauja dėl kažko ypatingo. Šiuo atveju tai kūdikiai ir maži vaikai.

Kiek žmonių turi pedofobiją?

Sunku tiksliai žinoti, kiek žmonių turi specifinį fobijos sutrikimą, pvz., pedofobiją. Daugelis žmonių gali pasilikti šią baimę sau arba gali neatpažinti, kad ją turi. Mes žinome, kad maždaug 1 iš 10 suaugusiųjų amerikiečių ir 1 iš 5 paauglių tam tikru savo gyvenimo momentu susidurs su specifiniu fobijos sutrikimu.

Kuo skiriasi pedofobija ir pediofobija?

Gali būti lengva supainioti šias dvi fobijas, kurios turi panašią rašybą. Pediofobija yra lėlių ar negyvų daiktų, kurie atrodo tikri, baimė, o pedofobija yra tikrų vaikų baimė.

Žmonės gali nukentėti nuo abiejų fobijų, todėl tie, kurie bijo vaikų (pedofobija), taip pat gali bijoti vaikiškų lėlių bruožų (pediofobija), o sergantys pediofobija taip pat gali turėti pedofobiją.

Simptomai ir priežastys

Kam gresia pedofobija?

Žmonėms, sergantiems obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS), kuriems reikia, kad viskas būtų tvarkinga ir tvarkinga, gali išsivystyti specifinės fobijos, pavyzdžiui, pedofobija. Jie gali laikyti vaikus netvarkingais ir trukdančiais. Jie baiminasi chaoso, kuris dažnai būna šalia mažų vaikų.

Tam tikri veiksniai padidina jūsų riziką susirgti tam tikru fobiniu sutrikimu:

• Lytis: Moterys labiau linkusios turėti fobiją nei vyrai.
• Šeimos istorija: Augimas su tėvu ar mylimu žmogumi, turinčiu fobiją ar nerimo sutrikimą, gali paskatinti jus tos pačios baimės ar kitokios fobijos.
• Genetika: Kai kurie tyrimai rodo, kad dėl genetinių pokyčių (pvz., genų mutacijos) žmonės gali labiau susirgti nerimu ar fobiniais sutrikimais.

Kokios kitos fobijos yra susijusios su pedofobija?

Dažnas dalykas yra turėti daugiau nei vieną fobiją. Fobijos dažnai yra susietos. Pavyzdžiui, žmogus, kuris bijo mikrobų (mizofobija ar germafobija), gali laikyti vaikus mažyčiais mikrobų nešiotojais ir susirgti pedofobija. O tas, kuris bijo mažų vaikų, taip pat gali susirgti paauglių baime (efebifobija).

Kas sukelia pedofobiją?

Žalinga ar neigiama patirtis su kūdikiu ar vaiku gali sukelti baimę dėl vaikų. Ta bloga patirtis gali nutikti vaikystėje ar suaugus.

Galite turėti tiesioginės patirties arba būti įvykio liudininku, pavyzdžiui:

• Prievarta prieš vaikus.
• Vaiko patyčios, pažeminimas, smurtas ar ekstremalus pykčio priepuolis.
• Kūdikio ar vaiko mirtis.
• Nėštumo praradimas, pvz., persileidimas ar negyvas gimimas.

Ko bijo pedofobija sergantys žmonės?

Pedofobija kiekvieną veikia skirtingai. Tu galėtum būti:

• Gali būti šalia pažįstamų vaikų, pavyzdžiui, giminaičių, bet ne kitų vaikų.
• Negali būti šalia vaikų, nepatiriant panikos simptomų.
• Nerimaujama vien pagalvojus apie buvimą šalia vaikų ar matant vaizdinius jų vaizdus.
• Bijote arba nerimaujate dėl bet kokios situacijos, dėl kurios esate šalia vaikų.

Kokie yra pedofobijos simptomai?

Fobijos simptomai svyruoja nuo lengvų iki sunkių. Galite suprasti, kad vaikų baimė yra neracionali, tačiau vis tiek negalite kontroliuoti savo fizinių reakcijų.

Pedofobijos simptomai gali būti:

• Galvos svaigimas.
• Sausa burna.
• Nepaprastas baimės ar siaubo jausmas.
• Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas
• Gausus prakaitavimas.
• Greitas kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis.
• Drebulys ar drebulys.
• Dusulys.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama pedofobija?

The Amerikos psichiatrų asociacijos psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas (DSM) padeda psichikos sveikatos specialistams, pvz., psichologams, diagnozuoti fobijos sutrikimus pagal simptomus ir tai, kaip simptomai veikia jūsų gyvenimo kokybę.

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai naudoja šiuos kriterijus, norėdami diagnozuoti konkretų fobinį sutrikimą, pvz., Filofobiją:

• Stipri kūdikių ir mažų vaikų baimė, kuri išlieka mažiausiai šešis mėnesius.
• Simptomai, kurie prasideda iškart, kai esate šalia vaikų arba tiesiog galvojate apie buvimą šalia vaikų.
• Nepaprasta baimė ar nerimas, dėl kurių jūs vengiate situacijų, kai galite būti šalia kūdikių ar vaikų.
• Simptomai, kurie turi įtakos jūsų gyvenimo kokybei.
• Stiprūs baimės, nerimo ar baimės jausmai, kurie neatitinka tikrojo pavojaus.

Valdymas ir gydymas

Kokie yra pedofobijos gydymo būdai?

Psichikos sveikatos specialistas gali padėti įveikti baimę būti šalia mažų vaikų. Psichoterapija (pokalbių terapija) dažnai tinka žmonėms, sergantiems pedofobija.

Gydymas gali apimti:

• Ekspozicijos terapija (desensibilizacija): Jūs lėtai susiduriate su savo kūdikių ir mažų vaikų baime, palaipsniui didindami vaizdų ar situacijų, susijusių su vaikais, poveikį. Tikslas yra sumažinti jūsų jautrumą baimei pakartotinai veikiant. Dauguma žmonių, turinčių specifinių fobijų, laikui bėgant pastebi simptomų pagerėjimą taikant ekspozicijos terapiją.
• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Ši terapija padeda analizuoti, kodėl bijote vaikų. CBT padeda spręsti trauminius įvykius, kurie galėjo sukelti šią baimę. Atradę priežastį, sužinosite, kaip pakeisti savo suvokimą ir reakciją į situacijas, kuriose dalyvauja vaikai.
• Vaistai: Psichoterapijos metu gali padėti vaistai nuo nerimo ar antidepresantai. Šie vaistai palengvina simptomus, todėl lengviau būti šalia vaikų.

Kokios yra pedofobijos komplikacijos?

Didelė vaikų baimė gali apsunkinti funkcionavimą visuomenėje. Galite praleisti socialinius renginius, kovoti darbe ir susirgti depresija. Kai kuriuos žmones ištinka panikos priepuoliai, kurie labai panašūs į širdies priepuolį. Jūsų širdis gali daužytis ir jums gali pasireikšti neširdinis krūtinės skausmas.

Vaistai nuo nerimo padės susidoroti, kol ieškosite būdų, kaip sumažinti baimę.

Gyvenimas su

Kada turėčiau skambinti gydytojui?

Turėtumėte paskambinti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, jei pasireiškia:

• Panikos priepuoliai.
• Nuolatinis nerimas, trukdantis kasdieniam gyvenimui ar miegoti.
• Depresijos požymiai.
• Medžiagų vartojimo problemos.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?

Galbūt norėsite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:

• Kas sukelia šią fobiją?
• Koks man geriausias gydymas?
• Ar turėčiau išbandyti ekspozicijos terapiją?
• Kiek laiko man reikės terapijos?

Vaikų yra visur: maisto prekių parduotuvėse ir apylinkėse, autobusuose ir šaligatviuose. Beveik neįmanoma išvengti šių jaunuolių. Bijodami kūdikių ir mažų vaikų jums gali būti sunku apsipirkti, keliauti, bendrauti, dalyvauti susirinkimuose ir daryti tai, kas patinka daugumai žmonių. Visiškai vengti vaikų nėra realu ar sveika. Psichikos sveikatos specialistas gali naudoti psichoterapiją, pvz., Ekspozicijos terapiją ir CBT, kad padėtų jums įveikti pedofobiją.

Visų pirma, svarbu pripažinti, kad pedofobija yra rimta problema, kuri gali turėti žalingų pasekmių tiek pacientams, tiek jų šeimoms. Svarbu ieškoti pagalbos ir gydymo, jei pastebimas pedofobijos simptomai. Gydymas dažnai apima terapiją ir psichologinę pagalbą, kuri padeda suvaldyti nerimą, baimes ir teikia įrankių, kaip efektyviai įveikti šią problemą. Svarbiausia yra suprasti, kad galima išgyventi ir įveikti pedofobiją, svarbiausia yra ieškoti pagalbos ir paramos.