Vandenilio rūgštingumas-Friderichsen sindromas yra reta, bet pavojinga būklė, kuri dažniausiai pasireiškia dėl nekontroliuojamo bakterijų plitimo organizme. Šių bakterijų (dažniausiai meningokokų) sukeltas bucinis sindromas gali greitai progresuoti ir sukelti žmogaus būklės pablogėjimą. Svarbu žinoti priežastis ir gydymo metodus, kad galėtume laiku ir efektyviai reaguoti į šią rimtą sveikatos problemą. Šiame straipsnyje aptarsime Waterhouse-Friderichsen sindromo priežastis bei gydymo būdus.
Apžvalga
Kas yra Waterhouse-Friderichsen sindromas?
Waterhouse-Friderichsen sindromas (WFS) yra gyvybei pavojinga būklė, kai viena arba abi jūsų antinksčiai nustoja veikti dėl kraujavimo į liaukas (antinksčių kraujavimas), dažniausiai dėl infekcijos. Negydant antinksčių liaukos nustoja gaminti hormoną kortizolį (antinksčių krizė).
Kitas WFS pavadinimas yra hemoraginis adrenalitas.
Kaip dažnas yra Waterhouse-Friderichsen sindromas?
Waterhouse-Friderichsen sindromas yra retas. Tai sudaro apie 1 % mirčių atliekant įprastus skrodimus (lavono medicininius tyrimus, siekiant nustatyti mirties priežastį).
Simptomai ir priežastys
Kokie yra Waterhouse-Friderichsen sindromo simptomai?
Jei virusas ar bakterijos sukelia WFS, staiga gali atsirasti infekcijos simptomų. Jie apima:
- Karščiavimas.
- Šaltkrėtis.
- Galvos skausmas.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Raumenų skausmas, dažniausiai apatinėje nugaros dalyje, pilve ar kojose.
- Sąnarių skausmas.
- Sąmonės netekimas (sinkopė).
Kadangi kraujavimas paveikia jūsų antinksčius ir kitas kūno dalis, kiti simptomai gali būti:
- Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIC).
- Odos bėrimas.
- Septinis šokas.
Kokie klinikiniai simptomai būdingi antinksčių kraujavimui?
WFS asocijuojasi su antinksčių kraujavimu. Dažni antinksčių kraujavimo simptomai yra šie:
- Pilvo skausmas.
- Skausmas tarp klubų ir apatinių šonkaulių (nugaros).
- Negalavimas (diskomfortas/neramumas).
- Vangumas.
- Pykinimas ir vėmimas.
- Viduriavimas.
Kas sukelia antinksčių kraujavimą?
Bakterinės ir virusinės infekcijos (sepsis) yra dažniausia WFS priežastis. Bakterijų priežastys gali būti:
- Pseudomonas aeruginosa.
- Meningokokas bakterijos.
- Streptococcus pneumoniae.
- Haemophilus influenzae.
- Escherichia coli.
- Staphylococcus aureus.
- A grupė beta hemolizinis streptokokas.
- Capnocytophaga canimorsus.
- Enterobacter cloacae.
- Pasteurella multocida.
- Plesiomonas shigelloides.
- Neisseria gonorrhoeae.
- Moraxella dvipusis.
- Rickettsia rickettsii.
- Bacillus anthracis.
- Blyški treponema.
- Legionella pneumophila.
Virusinės priežastys gali būti:
- Citomegalovirusas (CMV).
- Parvovirusas.
- Epstein-Barr virusas.
- Ebolos viruso liga.
- Varicella-zoster virusas.
Kiti WFS rizikos veiksniai gali būti:
- Antikoaguliantai vaistai.
- Trombocitopenija.
- Jūsų antinksčių pažeidimas.
Kas paveikia Waterhouse-Friderichsen sindromą?
Waterhouse-Friderichsen sindromas dažniau pasireiškia vaikams nei suaugusiems.
Kokios yra Waterhouse-Friderichsen sindromo komplikacijos?
Neatidėliojus gydymo, Waterhouse-Friderichsen sindromas yra mirtinas.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojamas Waterhouse-Friderichsen sindromas?
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali diagnozuoti Waterhouse-Friderichsen sindromą. Jie paklaus apie jūsų simptomus, peržiūrės jūsų ligos istoriją ir atliks fizinę apžiūrą.
WFS gali būti sudėtinga diagnozuoti, nes ji primena septinį šoką. Kad padėtų patvirtinti WFS diagnozę, jūsų paslaugų teikėjas užsakys tyrimus.
Kokie tyrimai bus atliekami diagnozuojant Waterhouse-Friderichsen sindromą?
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali nurodyti atlikti šiuos tyrimus, kad patvirtintų infekciją:
Vaizdo testai
Ultragarsas arba kompiuterinė tomografija (kompiuterinė tomografija) gali parodyti kraujo telkinius jūsų antinksčiuose.
Kraujo tyrimai
Kraujo tyrimai gali patvirtinti bakterinę infekciją. Atliekant kraujo tyrimą, paslaugų teikėjas naudos ploną adatą (maždaug standartinio auskaro dydžio), kad ištrauktų nedidelį kiekį kraujo, paprastai iš jūsų rankos venos. Jie pažiūrės į jūsų kraują mikroskopu, kad pamatytų, ar turite kokių nors infekcijos požymių.
Meningokoko bakterijų tyrimai
Jei jūsų paslaugų teikėjas taip mano meningokokas bakterijos yra atsakingos už jūsų WFS, jos gali rekomenduoti:
- Stuburo bakstelėjimas (juosmens punkcija). Jūsų paslaugų teikėjas įsmeigs ploną adatą (maždaug standartinio auskaro stulpelio dydžio arba mažesnę) tarp dviejų kaulų (slankstelių) apatinėje nugaros dalyje, kad ištrauktų ir ištirtų nedidelį stuburo skysčio kiekį.
- Odos biopsija. Jei turite bėrimą, jūsų paslaugų teikėjas pašalins ir patikrins nedidelį odos sluoksnį.
- Gramo dėmė. Jūsų paslaugų teikėjas gali paimti kitus mėginius iš įtariamos infekcijos vietos, kad nustatytų bakterijas.
- Šlapimo tyrimas. Jūs šlapinsitės (šlapinsite) į specialų indą. Tada jūsų paslaugų teikėjas ištirs mėginį, ar nėra infekcijos požymių.
Ūminės antinksčių krizės testai
Šie testai gali padėti jūsų paslaugų teikėjui tinkamai diagnozuoti antinksčių krizę:
- Adrenokortikotropinio hormono (AKTH) stimuliacijos testas. Jūsų paslaugų teikėjas paskirs jums AKTH ir paims kraujo mėginius praėjus 30–60 minučių po šūvio, kad pamatytų, kaip gerai jūsų antinksčiai reaguoja į AKTH.
- Cukraus kiekio kraujyje tyrimai. Jūsų paslaugų teikėjas naudos ploną adatą, kad paimtų nedidelį kiekį kraujo. Tada jie išmatuos cukraus (gliukozės) kiekį jūsų kraujo mėginyje.
- Kortizolio testas. Jūsų paslaugų teikėjas paims kraujo, šlapimo ar seilių (nerijos) mėginį arba dviejų ar trijų derinį, kad nustatytų, kiek kortizolio išskiria jūsų antinksčiai.
- pH kraujo tyrimas. Jūsų paslaugų teikėjas gali naudoti ploną adatą kraujui paimti ir atlikti arterinio kraujo dujų (ABG) tyrimą arba elektrolitų skydelį, kad išmatuotų jūsų kraujo pH. PH skalė yra rūgščių ir bazių kiekis kraujyje. Jis svyruoja nuo 0 (labai rūgštus) iki 14 (labai šarminis arba šarminis). Normalus pH diapazonas jūsų kraujyje yra nuo 7,35 iki 7,45.
- Kalio kraujo tyrimas. Jūsų paslaugų teikėjas naudos ploną adatą kraujui paimti ir kalio kiekiui išmatuoti. Kalis yra maisto medžiaga, kuri padeda tinkamai veikti jūsų nervams ir raumenims.
- Natrio kraujo tyrimas. Jūsų paslaugų teikėjas naudos ploną adatą kraujui paimti ir natrio kiekiui išmatuoti. Natris yra daugelio maisto produktų maistinė medžiaga, kuri padeda tinkamai veikti jūsų nervams ir raumenims.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydomas Waterhouse-Friderichsen sindromas?
Jei sergate WFS, susirgsite sepsiu. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nedelsdamas duos jums antibiotikų, kai užsakys tyrimus, kad nustatytų tikslią jūsų WFS priežastį. Jie taip pat stebės jūsų elektrolitų ir vandens lygį.
Kai jūsų paslaugų teikėjas valdys jūsų sepsio simptomus, jis gydys jus gliukokortikoidais ir mineralokortikoidais. Gliukokortikoidai ir mineralokortikoidai yra steroidiniai hormonai. Gliukokortikoidai padeda sumažinti uždegimą. Mineralokortikoidai padeda reguliuoti druskos ir vandens kiekį.
Jums taip pat gali prireikti kraujo perpylimo arba angioembolizacijos. Angioembolizacija sujungia angiogramą ir embolizaciją (uždaro kraujagysles), kad pamatytų ir blokuotų arterijas, tiekiančias kraują į antinksčius.
Dauguma žmonių turi vartoti papildomus hormonus visą likusį gyvenimą po WFS.
Kaip greitai po gydymo pasijusiu geriau?
Dauguma žmonių pradės jaustis geriau praėjus maždaug pusantros savaitės po gydymo. Tačiau fiziniai ar emociniai simptomai gali ir toliau pasireikšti mėnesius ar net metus po pasveikimo. Tai gali būti:
- Apetito stoka.
- Nuovargis.
- Sunku užmigti (nemiga).
- Dažniau serga.
- Nerimas.
- Depresija.
Prevencija
Ar galima išvengti Waterhouse-Friderichsen sindromo?
Galite sumažinti savo riziką susirgti Waterhouse-Friderichsen sindromu:
- Kruopščiai nusiplaukite rankas, kad išvengtumėte infekcijų.
- Skiepai nuo meningokokinės bakterijos.
- Nedelsiant gydyti įtariamą infekciją.
Perspektyva / Prognozė
Ko tikėtis, jei turiu Waterhouse-Friderichsen sindromą?
Be gydymo WFS yra mirtina.
Greitai, tinkamai gydant ir reabilituojant, daugelis žmonių, sergančių WFS, pasveiksta. Tačiau jums gali prireikti intensyvios medicininės priežiūros, o WFS poveikis gali trukti mėnesius ar net metus.
Gyvenimas su
Kaip aš savimi pasirūpinu?
Jūs ir jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas dirbsite kartu, kad sukurtumėte saugiausią ir veiksmingiausią reabilitacijos planą, kai atsigaunate. Jūsų planas gali apimti:
- Poilsis.
- Laikykitės subalansuotos mitybos, kuri padės atgauti jėgas. Gera mintis pasikalbėti su mitybos specialistu.
- Mažų tikslų išsikėlimas, pvz., atsisėsti, stovėti, apsirengti, nusiprausti po dušu, vaikščioti nedidelius atstumus ar lipti laiptais.
- Kalbėkite apie savo jausmus savo šeimai, draugams ar terapeutui.
- Mankštinkitės, kai atgausite jėgas ir energiją.
Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?
Pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, jei po gydymo nesijaučiate geriau arba negalite pasiekti reabilitacijos tikslų.
Kada turėčiau eiti į greitąją pagalbą?
WFS yra sunki būklė, kuri be gydymo yra mirtina. Jei turite kokių nors WFS simptomų, įskaitant infekciją, kuri nepagerėja arba atrodo, kad blogėja, nedelsdami eikite į greitosios pagalbos skyrių.
Kokius klausimus turėčiau užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?
- Kaip žinoti, kad aš sergu Waterhouse-Friderichsen sindromu?
- Jei neturiu Waterhouse-Friderichsen sindromo, kokia kita būklė galiu turėti?
- Kokia mano Waterhouse-Friderichsen sindromo priežastis?
- Ar man reikės operacijos, kad sutvarkyčiau antinksčius?
- Ar manote, kad aš visiškai pasveiksiu?
- Ar man reikia vartoti papildomų hormonų?
- Kiek laiko man reikės vartoti papildomus hormonus?
Waterhouse-Friderichsen sindromas yra sunki būklė, kuriai reikia skubios medicininės pagalbos. Jei turite kokių nors WFS simptomų ar infekcijos, kurios nepranyks, svarbu kuo greičiau patekti į greitosios pagalbos skyrių. Laikykitės visų savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo gydymo rekomendacijų, kad galėtumėte valdyti WFS ir kuo greičiau pasveikti.
Išeitis: Waterhouse-Friderichsen sindromas yra retas, bet pavojingas būklė, kuris dažniausiai sukelia meningokokinis meningitas. Šios būklės priežastys dažniausiai yra susijusios su meningokoko bakterijomis, kurios greitai plinta kraujotakoje. Svarbu greitai diagnozuoti šią būklę ir nedelsiant pradėti gydymą antibiotikais ir kitomis būtinomis priemonėmis. Pacientams, kuriems diagnozuojamas Waterhouse-Friderichsen sindromas, būtina skubiai hospitalizuoti ir stebėti. Tik laiku veikiant galima išgelbėti paciento gyvybę ir išvengti komplikacijų.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus