Giliųjų venų trombozė (GVT)

Giliųjų venų trombozė (GVT) yra rimta kraujotakos sistemos būklė, kuri gali iškilti bet kuriame amžiuje ir turėti rimtų padarinių sveikatai. Trombozė yra pavojinga būklė, kurioje kraujas pradeda krešėti gerklėse, o tai gali sukelti venozių dilgčiojimų susidarymą. Tai svarbu suprasti ir priimti prevencines priemones, kad išvengtumėte šios rimtos būklės atsiradimo. Taigi, išmokite daugiau apie GVT ir būkime proaktyvūs savo sveikatai palaikyti.

Apžvalga

Kraujo krešulys arba giliųjų venų trombozė, atsirandanti kojų venoje.

Kas yra giliųjų venų trombozė?

Giliųjų venų trombozė (GVT, dar vadinama venų tromboze) atsiranda, kai giliai jūsų kūno venose susidaro trombas (kraujo krešulys), nes venos yra sužeistos arba jomis teka per vangus kraujas. Kraujo krešuliai gali iš dalies arba visiškai blokuoti kraujo tekėjimą per veną. Dauguma GVT atsiranda blauzdoje, šlaunyje ar dubenyje, tačiau gali atsirasti ir kitose kūno dalyse, įskaitant ranką, smegenis, žarnas, kepenis ar inkstus.

Koks yra GVT pavojus?

Nors pati DVT nekelia pavojaus gyvybei, kraujo krešuliai gali išsilaisvinti ir keliauti per jūsų kraują. Plaučių embolija (PE) atsiranda, kai keliaujantys kraujo krešuliai (embolija) patenka į jūsų plaučių kraujagysles. Kadangi tai gali būti pavojinga gyvybei, jums reikia greitos diagnozės ir gydymo.

Net pusei pacientų, kuriems kojose susirgo GVT, pasireiškia periodinio kojų skausmo ir patinimo simptomai, kurie gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų. Šie simptomai vadinami potromboziniu sindromu ir gali atsirasti dėl vožtuvų ir vidinio venų gleivinės pažeidimo, dėl kurio kraujas „susikaupia“ daugiau nei turėtų. Tai padidina spaudimą jūsų venose ir sukelia skausmą bei patinimą.

Šios būklės ypatybės apima:

• Kraujo kaupimasis.
• Lėtinis kojų patinimas.
• Padidėjęs slėgis jūsų venose.
• Padidėjusi odos pigmentacija arba spalvos pasikeitimas.
• Kojų opos, žinomos kaip veninės stazės opos.

Kuo skiriasi GVT ir paviršinių venų trombozė?

A paviršinių venų trombozė (taip pat vadinamas flebitu arba paviršiniu tromboflebitu) yra tada, kai venoje, esančioje arti odos paviršiaus, susidaro kraujo krešuliai. Šio tipo kraujo krešuliai retai nukeliauja į plaučius, nebent jie pirmiausia pereina iš paviršinės sistemos į giliųjų venų sistemą. Nors gydytojas gali diagnozuoti paviršinių venų krešulius atlikdamas fizinį egzaminą, jie gali diagnozuoti GVT tik ultragarsu.

Kaip dažnai yra giliųjų venų trombozė?

Kiekvienais metais maždaug 1–3 iš 1000 suaugusiųjų Jungtinėse Amerikos Valstijose suserga GVT arba plaučių embolija, o dėl GVT/PE kasmet miršta iki 300 000 žmonių. Tai trečia pagal dažnumą kraujagyslių liga po širdies priepuolių ir insultų. Ūminė GVT/PE gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau rečiau pasitaiko vaikams ir paaugliams, o vyresniems nei 60 metų – dažniau. Daugiau nei pusė visų GVT atsiranda dėl buvimo ligoninėje dėl medicininės ligos ar po to chirurgija. Priežastis, kodėl GVT dažniau pasitaiko po buvimo ligoninėje, yra ta, kad didžiąją laiko dalį gulite lovoje, o ne judate kaip įprastai.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra giliųjų venų trombozės simptomai?

GVT dažniausiai susidaro jūsų kojų ar rankų venose. Iki 30% žmonių, sergančių GVT, neturi simptomų, tačiau kartais simptomai yra labai lengvi ir gali nekelti susirūpinimo. Simptomai, susiję su ūminiu DVT, yra šie:

• Kojos ar rankos patinimas (kartais tai įvyksta staiga).
• Skausmas ar jautrumas kojoje ar rankoje (gali pasireikšti tik stovint ar einant).
• Patinusi ar skaudanti kojos ar rankos sritis gali būti šiltesnė nei įprastai.
• Oda paraudusi arba pakitusi spalva.
• Prie odos paviršiaus esančios venos gali būti didesnės nei įprastai.
• Pilvo arba šono skausmas (kai kraujo krešuliai paveikia giliai pilvo viduje esančias venas).
• Stiprus galvos skausmas (dažniausiai staiga prasidėjęs) ir (arba) traukuliai (kai kraujo krešuliai paveikia jūsų smegenų venas).

Kai kurie žmonės nežino, kad turi GVT, kol krešulys nepajuda iš kojos ar rankos ir nukeliauja į plaučius. Ūminio PE simptomai yra krūtinės skausmas, dusulys, kosulys su krauju, galvos svaigimas ir alpimas.

Svarbu nedelsiant paskambinti gydytojui arba eiti į greitosios pagalbos skyrių, jei turite GVT simptomų. Nelaukite, kol pamatysite, ar simptomai išnyks. Nedelsdami kreipkitės į gydymą, kad išvengtumėte rimtų komplikacijų.

Kas sukelia giliųjų venų trombozę?

Šios sąlygos gali padidinti giliųjų venų trombozės riziką:

• Paveldima (genetinė) būklė padidina kraujo krešulių riziką.
• Sergate vėžiu ir kai kuriais jo gydymo būdais (chemoterapija).
• Jums ar jūsų šeimoje yra buvę giliųjų venų trombozės.
• Ribotas kraujo tekėjimas giliojoje venoje dėl traumos, operacijos ar imobilizacijos.
• Ilgą laiką nejudėti, pavyzdžiui, ilgai sėdėti keliaujant automobiliu, sunkvežimiu, autobusu, traukiniu ar lėktuvu arba nejudant po operacijos ar rimtos traumos.
• Esate nėščia arba neseniai pagimdėte kūdikį.
• Vyresni nei 40 metų amžiaus (nors GVT gali turėti įtakos bet kokio amžiaus žmonėms).
• Turintys antsvorio/nutukimo.
• Sergant autoimunine liga, tokia kaip vilkligė, vaskulitas ar uždegiminė žarnyno liga.
• Tabako gaminių naudojimas.
• Esant venų varikozei.
• Kontraceptinių tablečių ar hormonų terapijos vartojimas.
• Turėti centrinės venos kateterį arba širdies stimuliatorių.
• Sergant COVID-19.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama DVT?

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atliks fizinį egzaminą ir peržiūrės jūsų ligos istoriją. Taip pat turėsite atlikti vaizdo testus.

Tyrimai, skirti diagnozuoti GVT

Dvipusis venų ultragarsas. Tai yra labiausiai paplitęs GVT diagnozavimo testas, nes jis yra neinvazinis ir plačiai prieinamas. Šis tyrimas naudoja ultragarso bangas, kad parodytų kraujotaką ir kraujo krešulius jūsų venose. Kraujagyslių ultragarso technologas daro spaudimą skenuodamas ranką ar koją. Jei dėl slėgio venos nesusispaudžia, tai gali reikšti, kad susidarė kraujo krešulys. Jei dvipusio ultragarso rezultatai nėra aiškūs, jūsų paslaugų teikėjas gali naudoti kitą vaizdo testą

Venografija. Atliekant šį invazinį testą, jūsų paslaugų teikėjas nutirpsta jūsų kaklo ar kirkšnies odą ir naudoja kateterį, kad į venas įpuršktų specialų dažiklį (kontrastinę medžiagą), kad pamatytų, ar kraujo krešuliai iš dalies ar visiškai blokuoja kraujo tekėjimą venose. Venografija šiais laikais naudojama retai, tačiau kartais tai būtina

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba magnetinio rezonanso venografija (MRV). MRT rodo jūsų kūno organų ir struktūrų nuotraukas. MRV rodo venų nuotraukas konkrečiose jūsų kūno vietose. Daugeliu atvejų MRT ir MRV gali suteikti daugiau informacijos nei dvipusis ultragarsas ar kompiuterinė tomografija.

Kompiuterinė tomografija (CT). yra rentgeno tipas, rodantis struktūras jūsų kūno viduje. Jūsų paslaugų teikėjas gali naudoti kompiuterinę tomografiją, kad nustatytų GVT jūsų pilve, dubenyje ar smegenyse, taip pat kraujo krešulius plaučiuose (plaučių embolija).

Jei gydytojas mano, kad turite genetinį ar įgytą krešėjimo sutrikimą, jums gali tekti atlikti specialius kraujo tyrimus. Tai gali būti svarbu, jei:

• Jums yra buvę kraujo krešulių, kurių jūsų paslaugų teikėjas negali susieti su jokia kita priežastimi.
• Jūs turite kraujo krešulį neįprastoje vietoje, pvz., žarnyno, kepenų, inkstų ar smegenų venoje.
• Jūsų šeimoje yra daug kraujo krešulių atvejų.
• Jūsų šeimoje yra buvęs specifinis genetinis krešėjimo sutrikimas.

Valdymas ir gydymas

Veiklos gairės

Dėl GVT iš pradžių gali būti sunkiau judėti dėl kojų skausmo ir patinimo. Tačiau pamažu galėsite grįžti prie įprastos veiklos. Jei jaučiate, kad jūsų kojos yra patinusios ar apsunkusios, atsigulkite lovoje kulnus atremę maždaug 5–6 colių atstumu. Tai padeda pagerinti kraujotaką ir mažina patinimą.

Papildomai:

• Mankštinkite blauzdos raumenis, jei ilgą laiką sėdite ramiai.
• Kas valandą atsistokite ir pavaikščiokite po kelias minutes, kai esate pabudę, ypač tolimųjų skrydžių ar kelionės metu.
• Mūvėkite kompresines kojines iki kelių. Jie sumažina kojų skausmą ir patinimą mažiausiai 50%, jei nešiojate juos kasdien.
• Venkite veiklos, kuri gali rimtai susižaloti.
• Visą laiką būkite hidratuotas, ypač kelionės metu.

Kokie gydymo būdai galimi žmonėms, sergantiems giliųjų venų tromboze?

Kai kuriuos žmones, sergančius GVT, gali prireikti gydyti ligoninėje. Kiti gali būti gydomi ambulatoriškai.

Gydymas apima vaistus, vadinamus antikoaguliantais (kraujo skiedikliais), kompresines kojines ir pažeistos kojos (-ių) pakėlimą skirtingu dienos metu. Retais atvejais, kai GVT yra didelė, gali prireikti invazinio gydymo (kateteriu pagrįstų procedūrų).

Pagrindiniai gydymo tikslai yra šie:

• Saugokite, kad krešulys nepadidėtų ir neįtrauktų kitų venų.
• Neleiskite, kad krešulys nutrūktų venoje ir nepatektų į plaučius.
• Sumažinkite kito kraujo krešulio riziką.
• Užkirsti kelią ilgalaikėms kraujo krešulių komplikacijoms (pvz., lėtiniam venų nepakankamumui).

Svarbi informacija apie vaistus

• Vartokite vaistus tiksliai taip, kaip nurodė sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas.
• Atlikite kraujo tyrimus, kurių prašo jūsų teikėjas, ir laikykitės visų suplanuotų laboratorinių susitikimų.
• Nenustokite ir nepradėkite vartoti jokių vaistų (įskaitant vaistus ir papildus, kuriuos vartojate be recepto) nepasiklausę savo paslaugų teikėjo.
• Pasitarkite su savo paslaugų teikėju apie savo mitybą. Priklausomai nuo vartojamo vaisto, gali tekti atlikti pakeitimus.

GVT gydymas

Antikoaguliantai (kraujo skiedikliai)

Šio tipo vaistai apsunkina kraujo krešėjimą. Antikoaguliantai taip pat neleidžia krešuliams didėti ir neleidžia kraujo krešuliams judėti. Antikoaguliantai nesunaikina ir „netirpdo“ kraujo krešulių. Jūsų kūnas gali natūraliai ištirpinti krešulį, tačiau kartais krešuliai visiškai neišnyksta. Kai to nepadaro, jie paprastai susitraukia ir tampa mažais „randais“ jūsų venose. Kartais šie „senieji“ krešuliai gali sukelti kojų patinimą, tačiau dažnai jie nesukelia simptomų.

Yra įvairių tipų antikoaguliantų: varfarino, heparino ir geriamųjų Xa inhibitorių. Gydytojas pasikalbės su jumis apie jums tinkamiausią vaistų rūšį.

Jei jums reikia vartoti antikoaguliantą, gali tekti jį vartoti tik kelis mėnesius (paprastai nuo trijų iki šešių mėnesių) arba galite vartoti neribotą laiką. Jūsų gydymo laikas gali skirtis, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno asmens situacijas, įskaitant:

• Jūs anksčiau turėjote krešulių.
• Jūs gydotės nuo kitos ligos, pvz., vėžio ar autoimuninės ligos (gali tekti vartoti antikoaguliantus, kol yra didesnė krešulio rizika).

Kraujavimas yra dažniausias antikoaguliantų šalutinis poveikis. Turėtumėte nedelsdami paskambinti savo gydytojui, jei pastebėjote, kad vartojant šį vaistą lengvai atsiranda mėlynių arba kraujavimas.

Kompresinės kojinės

Tikriausiai turėsite mūvėti elastines kompresines kojines, kad pagerintumėte arba visiškai atsikratytumėte kojų tinimo. Šį patinimą dažnai sukelia mažų vožtuvų pažeidimas jūsų venose. Taip pat galite turėti patinimą, nes GVT blokuoja kraujo tekėjimą į veną. Daugumą kompresinių kojinių dėvite žemiau kelių. Šios kojinės priglunda prie kulkšnies ir tampa laisvesnės, kai tolsta nuo kulkšnies. Tai sukelia švelnų spaudimą (suspaudimą) ant kojos. Kai kuriems žmonėms juos reikia nešioti dvejus metus ar ilgiau. Keletas klinikinių tyrimų parodė, kad kompresinės kojinės sumažina kojų skausmo ir tinimo simptomus bent 50 %, jei jos dėvimos kasdien nuo ryto iki vakaro (jų nebūtina dėvėti per naktį).

Po operacijos jūsų paslaugų teikėjai gali uždėti suspaudimo įtaisus ant jūsų blauzdų, kad darytų spaudimą. Šios mašinos išspaudžia ir atpalaiduoja audiniu aptrauktus prietaisus aplink jūsų blauzdas, kai jūs gulite lovoje. Šie prietaisai padeda išvengti GVT, jei esate ligoninėje, tačiau jie nėra skiriami už ligoninės ribų. Be to, skirtingai nuo kompresinių kojinių, kurias galite saugiai dėvėti, kai yra kojų GVT, neturėtumėte naudoti šių prietaisų GVT profilaktikai, jei turite GVT.

GVT gydymo procedūros

Jei negalite vartoti vaistų, skirtų kraujui skystinti, arba susidarė kraujo krešuliai, kai vartojate kraują skystinančius vaistus be praleistų dozių, chirurgui gali tekti atlikti apatinės tuščiosios venos (IVC) filtro įdėjimo procedūrą. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą. Chirurgas įveda IVC filtrą per kateterį į didelę kirkšnies arba kaklo veną, o tada į tuščiąją veną (didžiausia vena jūsų kūne). Jei kraujo krešuliai jūsų kojų venose nutrūksta ir keliauja, IVC filtras yra skirtas užkirsti kelią dideliems kraujo krešuliams (emboliams) patekti į plaučius ir sukelti plaučių emboliją. Nors IVC filtras padeda išvengti plaučių embolijos, jis neleidžia susidaryti daugiau kraujo krešulių jūsų venose.

Prevencija

Kaip galiu sumažinti savo riziką?

Po to, kai turite GVT, turėsite sumažinti būsimų GVT / PE krešulių riziką:

• Vartokite vaistus tiksliai taip, kaip nurodė sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas.
• Laikykitės tolesnių susitikimų su gydytoju ir laboratorija. Jie nurodo jūsų paslaugų teikėjui, kaip gerai veikia jūsų gydymas.
• Keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, valgyti sveikesnį maistą, būti aktyvesniam ir vengti tabako gaminių.

Jei niekada nesirgote GVT, bet turite padidėjusią riziką susirgti, būtinai:

• Mankštinkite blauzdos raumenis, jei reikia ilgai sėdėti ramiai. Jei skrendate ilgą skrydį, atsistokite ir eikite bent kas pusvalandį. Arba išlipkite iš automobilio kas valandą, jei vykstate į ilgą kelionę.
• Išlipkite iš lovos ir kuo greičiau judėkite po ligos ar operacijos. Kuo anksčiau judėsite, tuo mažesnė tikimybė susirgti GVT.
• Po operacijos vartokite vaistus arba naudokite kompresines kojines (jei jų paskyrė jūsų paslaugų teikėjas), kad sumažintumėte krešulio riziką.
• Susisiekite su savo paslaugų teikėju, kaip nurodyta, ir vadovaukitės jo rekomendacijomis, kad sumažintumėte krešulio riziką.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei turiu giliųjų venų trombozę?

GVT gali atsirasti nuo kelių mėnesių iki metų, todėl turėsite toliau vartoti kraują skystinančius vaistus, kaip nurodyta, ir nešioti kompresines kojines, kol paslaugų teikėjas lieps nutraukti gydymą. Jums gali prireikti kraujo tyrimų, kad įsitikintumėte, jog vartojate reikiamą kraują skystinančių vaistų dozę. Jūsų paslaugų teikėjas gali norėti vėliau atlikti daugiau ultragarsinių tyrimų, kad išsiaiškintų, ar jūsų kraujo krešulys vis dar yra toje pačioje vietoje, gerėja ar didėja.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Pasakykite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui, jei jūsų simptomai negerėja. Taip pat turėtumėte jiems pasakyti, jei jums per lengvai atsiranda mėlynių arba gausiai menstruuojate.

Kada turėčiau eiti į greitąją pagalbą?

Turėtumėte gauti skubią pagalbą, jei dėl vartojamų kraujo skiediklių per daug kraujuojate arba atsiranda tokių problemų, kaip ryškiai raudonas kraujas vėmaluose ar išmatose.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?

• Kiek laiko man reikės gerti kraują skystinančius vaistus?
• Kada vėl galėsiu keliauti?
• Kaip dažnai man reikia tolesnių susitikimų?

Jei sergate giliųjų venų tromboze, jūs ne vieni. Kiekvienais metais bent 1 milijonas amerikiečių jį gauna. Gali padėti keli gydymo būdai, o jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali pritaikyti jūsų priežiūrą pagal jūsų situaciją. Jei jie skiria kraują skystinančių vaistų, būtinai atlikite visus tolesnius susitikimus, kad žinotumėte, jog gaunate tinkamą dozę.

Apibendrinant, giliųjų venų trombozė (GVT) yra sunki ir pavojinga būklė, kuri gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip plaučių embolija ar ilgalaikis lėtinis kraujotakos sutrikimas. Svarbu būti informuotam apie simptomus ir grėsmės veiksnius, nes laiku diagnozuota ir gydoma GVT gali išgelbėti gyvybę. Prevencinės priemonės, tokių kaip judėjimas ir elastingos kojinės, taip pat gali padėti sumažinti riziką susirgti šia liga. Norint išvengti rimtų pasekmių, būtina laiku konsultuotis su gydytoju ir laikytis jo rekomendacijų.