Knarkimas yra dažnas problema, su kuria susiduria daug žmonių visame pasaulyje. Tai gali ne tik sutrikdyti miegą, bet ir kelti pavojų fiziniam bei psichologiniam sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime knarkimo priežastis, efektyvias priemones jo mažinimui bei prevencijos metodus. Sužinokite, kaip galite pagerinti savo miego kokybę ir išvengti knarkimo, kad galėtumėte giliai ir ramiai pailsėti kiekvieną naktį.
Apžvalga
Kas yra knarkimas?
Knarkimas reiškia barškėjimą, niurzgėjimą ar niurzgėjimą, kurį kai kurie žmonės skleidžia miegodami. Tai atsitinka, kai kvėpavimo takuose yra kliūtis.
Ar knarkti normalu?
Knarkimas yra įprastas (ir normalus) daugeliui žmonių. Tiesą sakant, beveik visi tam tikru momentu knarkia, įskaitant kūdikius ir mažus vaikus.
Tačiau garsus, slegiantis knarkimas gali rodyti miego apnėją – būklę, dėl kurios miegant sustabdomas kvėpavimas. Jei knarkimas pasireiškia kartu su apnėjos epizodais (oro kvėpavimu miego metu) ir kitais simptomais, tokiais kaip nuovargis ar dirglumas, turėtumėte pasikalbėti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Simptomai ir priežastys
Kokie yra knarkimo simptomai?
Knarkimo garsai skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus. Knarkimas gali skambėti taip:
- Tylios vibracijos.
- Švilpimas.
- Gurzgimas.
- Šnirštis.
- Gurzgimas.
Žmonės, kurie knarkia, taip pat gali:
- Mesti ir vartyti miego metu.
- Pabuskite su išsausėjusia ar skaudančia gerkle.
- Jaučiatės pavargę per dieną (nuovargis).
- Skauda galvą.
- Jaučiatės nuotaikos ar irzlūs.
- Sunku sutelkti dėmesį.
Kas sukelia knarkimą?
Kai kvėpuojate, stumiate orą per nosį, burną ir gerklę. Dėl kvėpavimo takų užsikimšimo šie audiniai gali vibruoti vienas prieš kitą, kai oras juda per jūsų:
- Minkštasis gomurys (užpakalinė jūsų burnos stogo dalis).
- Tonzilės.
- Adenoidai.
- Liežuvis.
Vibracijos sukelia ūžesį, barškėjimą (tai mes žinome kaip knarkimą).
Šį kvėpavimo takų užsikimšimą gali sukelti keli skirtingi veiksniai, įskaitant:
- Amžius. Knarkimas dažnesnis senstant, nes mažėja raumenų tonusas, todėl mūsų kvėpavimo takai susitraukia (susitraukia).
- Alkoholis ir raminamieji vaistai. Gėrimai, kurių sudėtyje yra alkoholio ir tam tikrų vaistų, atpalaiduoja raumenis, riboja oro srautą per nosį, burną ir gerklę.
- Anatomija. Padidėję adenoidai, didelės tonzilės ar didelis liežuvis gali apsunkinti oro tekėjimą per nosį ir burną. Nukrypusi pertvara (kai jūsų šnerves skirianti kremzlė yra ne centre) taip pat gali blokuoti oro srautą.
- Lytis priskirta gimus. Knarkimas dažniau pasitaiko žmonėms, kuriems gimimo metu priskirti vyrai (AMAB).
- Šeimos istorija. Knarkimas vyksta šeimose. Jei jūsų biologinis tėvas knarkia, yra didesnė tikimybė, kad knarksite ir jūs.
- Bendra sveikata. Nosies užgulimas dėl alergijos ir peršalimo blokuoja oro srautą per burną ir nosį. Nėščiosios taip pat dažniau knarkia dėl hormoninių pokyčių.
- Svoris. Knarkimas ir su miegu susiję kvėpavimo sutrikimai dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems antsvorio (kūno masės indeksas arba KMI didesnis nei 25) arba nutukusiems (KMI didesnis nei 30).
Ar knarkti yra blogai?
Knarkti nebūtinai yra blogai. Daugelis iš mūsų tam tikru gyvenimo momentu knarkia. Tačiau pats laikas kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei knarkiate garsiai arba jei knarkimas sutrikdo miego kokybę.
Diagnozė ir testai
Kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai diagnozuoja knarkimą?
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atliks fizinę nosies, burnos ir gerklės apžiūrą. Jie taip pat užduos jums (o gal net jūsų partneriui ar partneriams) keletą klausimų, įskaitant:
- Kaip dažnai knarkiate?
- Kaip skamba tavo knarkimas?
- Ar dieną jaučiatės pailsėję?
Miego tyrimas
Jei jūsų paslaugų teikėjas mano, kad turite miego sutrikimų (pvz., Miego apnėją), jis gali rekomenduoti miego tyrimą (polisomnografiją). Galbūt galėsite atlikti miego tyrimą namuose arba jums gali tekti praleisti naktį miego centre.
Miego tyrimas įvertina:
- Smegenų bangų veikla.
- Kvėpavimo įpročiai, įskaitant bet kokius laikotarpius, kai nustojate kvėpuoti arba kvėpuojate.
- Širdies ritmas ir deguonies lygis.
- Judesiai miego metu, pvz., rankų ar kojų judesiai arba mėtymasis ir sukimasis.
- Miego ciklai ir knarkimas.
Valdymas ir gydymas
Kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gydo knarkimą?
Norėdami sumažinti knarkimą, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai taiko daugybę gydymo būdų. Jums tinkamas pasirinkimas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant jūsų knarkimo sunkumą, jūsų sveikatos istoriją ir asmeninius pageidavimus.
Nechirurginis knarkimo gydymas
Nechirurginiai vaistai nuo knarkimo yra skirti pagerinti miego laikyseną arba atverti kvėpavimo takus. Šie gydymo būdai gali apimti:
- Gyvenimo būdo pokyčiai. Pakeitus miego padėtį, vengiant gėrimų, kuriuose yra alkoholio, ir išlaikant sau tinkamą svorį, gali sumažėti knarkimas.
- Vaistai. Vaistai nuo peršalimo ir alergijos mažina nosies užgulimą ir padeda laisvai kvėpuoti.
- Nosies juostelės. Nosies juostelių dėvėjimas (lanksčios juostos, prilimpančios prie nosies išorės) gali padėti išlaikyti nosies kanalus atvirus.
- Burnos prietaisai. Miego metu dėvėdami burnos prietaisą, jūsų žandikaulis yra tinkamoje padėtyje, kad oras galėtų tekėti. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali tai pavadinti burnos įtaisu arba burnos apsauga. Kitiems tikslams, pavyzdžiui, sportui, naudojama burnos apsauga nepašalins knarkimo.
Chirurginis knarkimo gydymas
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali naudoti chirurgiją, kad gydytų stiprų knarkimą. Chirurgijos tikslas – sumažinti arba pašalinti audinių perteklių arba ištaisyti struktūrinę problemą (pvz., pertvaros nukrypimą). Chirurginis gydymas gali apimti:
- Lazerinė uvulopalatoplastika (LAUP). LAUP sumažina minkštojo gomurio audinius ir pagerina oro srautą.
- Abliacijos terapija. Taip pat vadinamas Somnoplasty®, šis metodas naudoja radijo dažnio energiją, kad sumažintų audinių perteklių jūsų minkštajame gomuryje ir liežuvyje.
- Septoplastika. Jei turite nukrypusią pertvarą, jūsų paslaugų teikėjas gali rekomenduoti septoplastiką. Septoplastika pagerina oro srautą per nosį, pakeisdama kremzlės ir kaulų formą.
- Tonzilektomija arba adenoidektomija.Chirurgas pašalina audinių perteklių iš gerklės (tonzilektomija) arba nosies užpakalinės dalies (adenoidektomija).
Prevencija
Ar galiu užkirsti kelią knarkimui?
Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sustabdyti ar sumažinti knarkimą. Štai keletas dalykų, kuriuos reikia išbandyti:
- Prieš miegą venkite raminamųjų (pvz., zolpidemo, klonazepamo ir eszopiklono) arba gėrimų, kurių sudėtyje yra alkoholio.
- Paklauskite savo paslaugų teikėjo apie vaistus, mažinančius nosies užgulimą.
- Likite aktyvūs, daug mankštinkitės ir išlaikykite sau tinkamą svorį.
- Miego metu pakelkite galvą, kad pagerintumėte oro srautą.
- Pabandykite miegoti ant šono, o ne ant nugaros.
- Įsigykite knarkimą mažinančią pagalvę, kuri miego metu išlaikytų tinkamą galvą.
Pasitarkite su savo paslaugų teikėju, kad gautumėte daugiau patarimų, kaip sustabdyti knarkimą. Jie gali pasiūlyti asmenines rekomendacijas pagal jūsų poreikius.
Perspektyva / Prognozė
Kokios yra knarkiančių žmonių perspektyvos?
Retkarčiais knarkimas paprastai yra nekenksmingas. Tačiau garsus, trikdantis ar dažnas knarkimas gali būti miego apnėjos, rimto sutrikimo, simptomas. Ilgalaikis knarkimas padidina sveikatos problemų riziką, įskaitant:
- Sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje (hipoksija).
- Sunku susikaupti.
- Nuovargis (dienos metu jaučiamas didelis nuovargis).
- Širdies smūgis.
- Aukštas kraujo spaudimas.
- Insultas.
- 2 tipo cukrinis diabetas.
Gyvenimas su
Kada turėčiau nerimauti dėl knarkimo?
Kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei knarkimas sutrikdo jūsų miegą arba sukelia tokias problemas kaip nuovargis, galvos skausmas ar oro dusulys. Jie gali atlikti testus, kad nustatytų, ar turite miego apnėją ar kitokio tipo kvėpavimo sutrikimą.
Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?
Jei planuojate kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl savo knarkimo, čia yra keletas klausimų, kuriuos galbūt norėsite užduoti:
- Kas verčia mane knarkti?
- Ar mano knarkimas sukelia rimtų sveikatos problemų?
- Ar man reikia gydymo? Jei taip, kokios?
- Ar galiu pakeisti gyvenimo būdą, kuris sumažintų knarkimą?
Papildomi bendri klausimai
Kaip žinoti, ar knarki?
Jei gyvenate su partneriu ar kambarioku (ar keliais), jie jau gali jums pasakyti, kad knarkiate. Jei gyveni vienas, tai gali būti sunkiau tiksliai žinoti. Norėdami tai sužinoti, galite įsigyti triukšmo suaktyvintą diktofoną ir įjungti jį prieš eidami miegoti.
Ar knarkimas reiškia miego apnėją?
Knarkimas nebūtinai reiškia, kad turite miego apnėją. Knarkimas yra dažnas miego apnėjos simptomas, tačiau yra daug kitų priežasčių, kodėl žmonės knarkia.
Mano kūdikis knarkia. Ar turėčiau nerimauti?
Kūdikių knarkimas yra įprastas ir retai rodo rimtą būklę. Dažniausiai tai sukelia nosies užgulimas. Bet jei nerimaujate ar nerimaujate, turėtumėte susitarti dėl vizito pas savo kūdikio pediatrą. Jie gali sužinoti, kodėl jūsų kūdikis knarkia ir ar jam reikia gydymo.
Knarkimas yra dažna ir paprastai nekenksminga būklė. Bet jei garsiai, lėtinis knarkimas trukdo miegoti, tai gali reikšti rimtesnę problemą. Papildomi simptomai, tokie kaip nuovargis dienos metu, dirglumas, galvos skausmas ar oro dusulys miegant, gali rodyti miego apnėją. Jei nesate tikri, ar knarkimas kenkia jūsų sveikatai, geriausia susitarti dėl susitikimo su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jie gali nustatyti, kodėl knarkiate, ir pasakyti, ar jums reikia gydymo.
Išvada: Knarkimas yra dažnas reiškinys, kuris gali turėti neigiamą įtaką tiek fiziniam, tiek psichologiniam sveikatai. Svarbu suprasti jo priežastis, taip pat ieškoti efektyvių priemonių jo mažinimui ar netgi prevencijai. Sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir reguliarus poilsis gali prisidėti prie knarkimo sumažinimo. Taip pat svarbu reguliariai kreiptis į gydytoją, jei knarkimas tampa nuolatiniu ar sukelia sveikatos problemų. Prevencija ir gydymas yra svarbūs siekiant pagerinti bendrą žmogaus gerovę.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus