Atelofobija (netobulumo baimė): simptomai, priežastys ir gydymas

Atelofobija yra baimė dėl netobulumo ar klaidų padarymo. Ši fobija sukelia stiprų psichologinį diskomfortą ir gali turėti įtakos asmeniniam gyvenimui bei darbo efektyvumui. Simptomai gali apimti nerimą, įtampą, dirglumą ir vidinį jaudulį dėl baimei padaryti klaidą. Dažniausios priežastys gali būti susijusios su savikritika, per dideliomis lūkesčiais sau arba praeityje patirtais nepatogumais. Svarbu ieškoti profesionalios pagalbos, siekiant įveikti atelofobiją ir geriau suprasti jos šaknis bei galimus gydymo būdus.

Apžvalga

Kas yra atelofobija?

Atelofobija yra didžiulė netobulumo baimė. Atelofobija sergantys žmonės save vertina labai griežtai, dažnai kelia nerealius tikslus. Jie gali nusiminti dėl klaidų, kurias padarė praeityje, arba dėl klaidų, kurias bijo padaryti ateityje. Atelofobija dažnai sukelia didelį nerimą, depresiją, žemą savigarbą ar panikos priepuolius.

Atelofobija skiriasi nuo atichifobijos, kuri yra nesėkmės baimė.

Ar atelofobija ir perfekcionizmas yra tas pats?

Atelofobija ir perfekcionizmas yra skirtingi dalykai. Perfekcionizmas yra asmenybės bruožas. Jūs laikotės itin aukštų standartų ir siekiate būti nepriekaištingi. Atelofobija yra tikroji trūkumų baimė. Atelofobija sergantis žmogus gali išvengti situacijos, kai mano, kad gali padaryti klaidą, matydamas ją kaip grėsmingą. Baimė gali paveikti visus jų gyvenimo aspektus – nuo ​​mokyklos ir darbo iki šeimos gyvenimo ir socialinių situacijų.

Kas yra fobija?

Fobija yra didžiulė baimė ar panikos jausmas dėl tam tikros veiklos, objektų ar situacijų. Fobijos yra nerimo sutrikimo tipas. Įprastų fobijų pavyzdžiai yra klaustrofobija (perpildytų, uždarų erdvių baimė) ir ofidiofobija (gyvačių baimė).

Kaip paplitusi atelofobija?

Yra nedaug tyrimų apie atelofobijos paplitimą, tačiau fobiniai sutrikimai yra gana dažni. Tyrimai rodo, kad apie 12 % suaugusiųjų ir 19 % paauglių JAV tam tikru gyvenimo momentu patiria specifinę fobiją. Moterims jie yra maždaug dvigubai dažnesni nei vyrams.

Simptomai ir priežastys

Kas sukelia atelofobiją?

Dauguma fobinių sutrikimų neturi konkrečios priežasties. Jums gali būti didesnė atelofobijos tikimybė, jei:

• Turėjo trauminį epizodą, pvz., patyrė griežtą bausmę ar prievartą už klaidą.
• Šeimoje yra buvę fobijų, nerimo sutrikimų ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų.
• Turite kitų fobijų ar nerimo sutrikimų.
• Užaugai aplinkoje, kurioje išmokai siekti tobulumo arba kad klaidos buvo nepriimtinos ir nieko, ką darei, nebuvo pakankamai gerai.

Kokie yra atelofobijos simptomai?

Atelofobija gali sukelti daugybę psichologinių ir fizinių simptomų. Žmonės, kurie bijo netobulumo, gali parodyti:

• Pyktis ar dirglumas.
• Perdegimas ar nuovargis.
• Depresija ar liūdesys.
• Emocinis atitrūkimas nuo kitų.
• Nesugebėjimas priimti kritikos.
• Nesugebėjimas susikoncentruoti į ką nors, išskyrus baimę.
• Pesimizmas (neigiamas požiūris į gyvenimą).

Atelofobija taip pat gali sukelti panikos priepuolius, kurie gali sukelti:

• Šaltkrėtis.
• Galvos svaigimas ir galvos svaigimas.
• Per didelis prakaitavimas.
• Širdies plakimas.
• Pykinimas.
• Dusulys (dusulys).
• Drebulys ar drebulys.
• Skrandžio sutrikimas arba virškinimo sutrikimas (dispepsija).

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama atelofobija?

Nėra specifinio atelofobijos testo. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas įvertins jūsų simptomus ir užduos išsamius klausimus apie jūsų netobulumo baimę. Svarbu pateikti kuo daugiau informacijos apie savo nerimą ir tai, kas jį sukelia. Kai kuriais atvejais jūsų paslaugų teikėjas paklaus apie jūsų ligos istoriją, atliks visą fizinį tyrimą ir gali užsisakyti kitus tyrimus, kad patikrintų pagrindines sveikatos sąlygas.

Jūsų paslaugų teikėjas gali diagnozuoti atelofobiją, jei:

• Venkite situacijų, kuriose galite padaryti klaidą arba pasirodyti ne taip, kaip geriausiai.
• Patirkite simptomus šešis mėnesius ar ilgiau.
• Turėkite didelį nerimą galvodami, kad padarysite klaidą arba nuvilsite kitus.
• Turite problemų namuose, darbe ar mokykloje dėl netobulumo baimės.

Žmonės, sergantys atelofobija, taip pat gali turėti kitų psichinės sveikatos sutrikimų, pvz

• Venkite asmenybės sutrikimo.
• Ligos nerimo sutrikimas (hipochondrozė).
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas.
• Panikos sutrikimas.
• Paranojinis asmenybės sutrikimas.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD).
• Piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sutrikimai, tokie kaip priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio vartojimo sutrikimas.

Valdymas ir gydymas

Kaip valdoma ar gydoma atelofobija?

Yra įvairių būdų, kaip valdyti netobulumo baimę, įskaitant:

• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): CBT dėmesys skiriamas padėti jums pakeisti požiūrį į netobulumą. Galite ištirti priežastis, kodėl klaidas laikote neigiama patirtimi, o ne mokymosi patirtimi. Terapeutas moko jus nustatyti konkrečius veiksnius, kurie sukelia jūsų nerimą.
• Ekspozicijos terapija: Jūs stengiatės sumažinti savo jautrumą netobulumo baimei. Nustatę savo sukeliamus veiksnius su CBT, susidursite su trigeriais ir sužinosite, kaip saugiai ir sveikai su jais susidoroti.
• Gyvenimo būdo modifikacijos: Sveika mityba ir reguliari mankšta gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos jausmą ar neigiamą mąstymą. Gilus kvėpavimas, joga ar meditacija gali padėti valdyti nerimą ir išvengti panikos priepuolių.
• Vaistas: Vaistas negydo jūsų baimės šaltinio. Tačiau tai gali sumažinti depresijos ar nerimo simptomus, lydinčius atelofobiją. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti antidepresantų, vaistų nuo nerimo, raminamųjų ar beta adrenoblokatorių.

Prevencija

Ar yra būdas išvengti atelofobijos?

Nėra būdo užkirsti kelią atelofobijai, tačiau galite imtis veiksmų, kad sumažintumėte neigiamą jos poveikį jūsų gyvenimui. Jums gali būti naudinga:

• Sukurti stiprią draugų ir šeimos narių paramos sistemą.
• Nevartokite kofeino, pramoginių narkotikų ar alkoholio, nes tai gali pabloginti nerimą.
• Pasidalykite savo baimėmis ir rūpesčiais su terapeutu ar kitu sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Perspektyva / Prognozė

Kokia yra atelofobija sergančių žmonių prognozė (perspektyva)?

Dauguma žmonių gerai reaguoja į gydymą, pavyzdžiui, psichoterapiją, gyvenimo būdo koregavimą ar vaistus. Galbūt galėsite nutraukti gydymą, kai tik simptomai pagerės, tačiau prieš atlikdami bet kokius pakeitimus pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Gyvenimas su

Kada turėčiau skambinti gydytojui?

Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei patiriate:

• Sunkumai veikti kasdieniame gyvenime dėl netobulumo baimės.
• Panikos priepuolio simptomai.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?

Galbūt norėsite paklausti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo:

• Kiek laiko man reikės gydymo?
• Ar aš per daug apsėstas tobulybės?
• Kokius pokyčius galiu padaryti savo gyvenime, kad geriau susidoročiau su atelofobija?
• Ką daryti, jei mano baimė dėl netobulumo niekada neišnyks?

Atelofobija yra didžiulė netobulumo baimė. Asmuo, turintis šį sutrikimą, gali bijoti suklysti arba labai stengtis išvengti naujų situacijų, nes negali garantuoti, kad pasiseks. Tai gali sukelti depresiją, nerimą, panikos priepuolius ir neigiamą požiūrį į gyvenimą. Jei manote, kad turite atelofobiją, pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Dauguma žmonių gali įveikti šią baimę tinkamai derindami psichoterapiją, koreguodami gyvenimo būdą ir vaistus.

Atelofobija yra nesibaigianti, intensyvi netobulumo baimė, kuri gali turėti įtakos asmens kasdieniam gyvenimui ir santykiams su kitais žmonėmis. Simptomai gali būti įvairūs, įskaitant nuolatinį nerimą dėl padarytų klaidų ir perfekcionizmo siekį. Priežastys gali būti susijusios su ego silpnėjimu ar ankstyvu traumu. Gydymas gali apimti terapiją, kognityvinę elgesio terapiją ar vaistus. Svarbiausia yra ieškoti pagalbos ir suprasti, kad netobulumas yra natūralus žmogaus bruožas, o ne trūkumas.