Gingivostomatitas yra burnos ertmės uždegiminė liga, kuri gali sukelti daug nepatogumų ir skausmą. Ši būklė gali būti susijusi su įvairiomis priežastimis, įskaitant virusines ar bakterines infekcijas, stresą ar netinkamą burnos higieną. Simptomai gali būti skausmas, patinimas ir paraudimas dantenose, burnos ertmės opų atsiradimas ir bendras silpnumas. Gydymas gali apimti skausmo mažinimo priemones, antivirusinius vaistus ar burnos skalavimus antiseptiniais tirpalais. Svarbu laiku konsultuotis su gydytoju, kad būtų įvardinta tiksli diagnozė ir tinkamai gydoma ši liga.
Apžvalga
Kas yra gingivostomatitas?
Gingivostomatitas yra skausminga burnos infekcija, dėl kurios gali atsirasti pūslių ant lūpų ir opų burnoje. Būklę sukelia virusas arba bakterijos. Dažnai taip yra dėl prastos higienos, pvz., nepakankamo valymo ir dantų siūlų. Gingivostomatitas taip pat vadinamas ūminiu herpetiniu gingivostomatitu, herpetiniu gingivostomatitu ir pirminiu gingivostomatitu.
Kam veikia gingivostomatitas?
Liga dažniausiai paveikia mažus vaikus. Tačiau tai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
Kaip dažnai yra gingivostomatitas?
Gingivostomatitas yra gana dažnas. Užsikrėtę maždaug 40 % vaikų burnoje pasikartoja žaizdelės ir opos.
Simptomai ir priežastys
Kokie yra gingivostomatito simptomai?
Gingivostomatito simptomai gali būti įvairūs, jie gali būti lengvi arba sunkūs. Ženklai gali apimti:
- Skausmingos opos ar opos ant lūpų, dantenų ar vidinių skruostų.
- Karščiavimas.
- Raudonos, patinusios arba jautrios dantenos.
- Padidėję limfmazgiai kakle.
- Blogas kvapas iš burnos (halitozė).
- Burnos džiūvimas (kserostomija).
- Apetito praradimas dėl burnos skausmo.
- Galvos skausmai.
Kas sukelia gingivostomatitą?
Gingivostomatitas gali išsivystyti dėl tam tikrų virusų ar bakterijų. Jie apima:
- 1 tipo herpes simplex virusas (HSV-1). Dažniausia gingivostomatito priežastis, HSV-1, yra tas pats virusas, kuris sukelia lūpų pūslelinę.
- Streptokokas. Ši bakterija dažniausiai sukelia gerklės ar kraujo infekcijas, tačiau taip pat gali sukelti gingivostomatitą.
- Actinomyces. Ši bakterija natūraliai atsiranda burnoje, tačiau patekusi į burnos audinius gali sukelti gingivostomatitą. Tai gali atsirasti po burnos operacijos ar burnos traumos.
- Coxsackie virusai. Dažna virusų grupė, koksakivirusai, dažniausiai plinta dėl neplautų rankų ar kitų išmatomis (išmatomis) užteršto paviršiaus. Coxsackie virusai taip pat dažnai sukelia rankų, snukio ir nagų ligą.
Atminkite, kad dažniausias gingivostomatito rizikos veiksnys yra prasta burnos higiena. Kad sumažintumėte riziką, valykite šepetėlį ir siūlą kiekvieną dieną ir reguliariai lankykitės pas odontologą.
Kiek laiko užkrečiamas gingivostomatitas?
Daugeliu atvejų žmogus, sergantis gingivostomatitu, yra užkrečiamas maždaug septynias dienas po burnos opų atsiradimo. Prieš artimai bendraudami su kuo nors kitu, turite būti be karščiavimo mažiausiai 24 valandas.
Ar gingivostomatitu sergantys suaugusieji turi tokius pačius simptomus kaip ir vaikai, sergantys šia liga?
Herpetinį gingivostomatitą suaugusiems dažniausiai lydi burnos opos, karščiavimas, burnos džiūvimas ir raudonos, patinusios ar skausmingos dantenos. Nors kai kurie įspėjamieji ženklai gali skirtis, jie paprastai yra tokie patys, kaip ir vaikams.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojamas gingivostomatitas?
Daugeliu atvejų gingivostomatitą galima diagnozuoti vizualiai apžiūrėjus. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat paklaus apie simptomus. Kai kuriais atvejais gali būti atlikta kultūra arba biopsija, siekiant patvirtinti, kokio tipo bakterijos ar virusai sukelia infekciją.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydomas gingivostomatitas?
Gingivostomatito gydymas gali apimti antibiotikus, siekiant atsikratyti infekcijos ir palengvinti simptomus. Kai kuriais atvejais paveiktas vietas gali tekti išvalyti arba nuvalyti.
Kaip valdyti gingivostomatito simptomus?
Be antibiotikų vartojimo, yra ir kitų dalykų, kuriuos galite padaryti namuose, kad sumažintumėte skausmą ir diskomfortą, pavyzdžiui:
- Vartokite nereceptinius skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip acetaminofenas (Tylenol®) arba ibuprofenas (Advil®).
- Du kartus per dieną skalaukite burną antibakteriniu burnos skalavimo skysčiu.
- Kelis kartus per dieną švelniai nuplaukite šiltu sūriu vandeniu, kad nuramintumėte burną.
- Venkite valgyti, karšto, aštraus ar sūraus maisto.
- Valykite šepetėliu du kartus per dieną ir naudokite siūlą kartą per dieną. (Tai gali sukelti tam tikrą diskomfortą, tačiau prasta burnos higiena gali padidinti pakartotinio užsikrėtimo riziką.)
Prevencija
Kaip išvengti gingivostomatito?
Norėdami sumažinti gingivostomatito riziką:
- Laikykitės geros burnos higienos.
- Lankykite įprastus dantų patikrinimus ir valymą.
- Reguliariai valykite visus burnos prietaisus, tokius kaip dantų protezai ar laikikliai.
Kad sumažintumėte riziką užsikrėsti HSV-1, venkite artimo asmeninio kontakto su užsikrėtusiais žmonėmis. Tai apima bučiavimąsi ar dalijimąsi valgymo indais.
Perspektyva / Prognozė
Ko galiu tikėtis susirgus gingivostomatitu?
Kadangi simptomai gali skirtis, kai kurie žmonės gali jausti nedidelį diskomfortą, o kiti – stiprų skausmą. Daugeliu atvejų gingivostomatito sukeltos burnos opos užgyja maždaug per dvi ar tris savaites.
Kada galiu grįžti į darbą ar mokyklą?
Asmuo, sergantis gingivostomatitu, prieš grįždamas į darbą ar mokyklą turi būti nekarščiuojamas mažiausiai 24 valandas. Be to, burnos opos gali būti užkrečiamos iki savaitės, todėl būtinai paklauskite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo, kada saugu tęsti įprastą veiklą.
Gyvenimas su
Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?
Kiekvieną kartą, kai atsiranda opų burnoje kartu su karščiavimu, turėtumėte susitarti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju. Jei jūsų simptomai pablogėja arba nereaguoja į gydymą per tris savaites, turėtumėte paklausti savo paslaugų teikėjo apie tolesnius veiksmus.
Papildomi bendri klausimai
Ar gingivostomatitas yra LPI?
Ne, tai nėra lytiniu keliu plintanti infekcija. Tačiau tai gali sukelti HSV-1, kuris kartais gali sukelti lytinių organų pūslelinę. Gingivostomatitas paprastai perduodamas žmogui iš burnos į burną, pavyzdžiui, bučiuojantis ar dalijantis valgymo indais.
Ar gingivostomatitas rimtas?
Gingivostomatitas paprastai nesukelia rimtų sveikatos problemų, ypač jei jis gydomas nedelsiant. Bet tai gali būti labai skausminga. Žmonės, sergantys gingivostomatitu, turėtų gerinti burnos higienos įpročius, kad išvengtų kitų susijusių sveikatos problemų, tokių kaip periodonto liga.
Kuo skiriasi gingivostomatitas ir gingivitas?
Gingivostomatitas yra burnos ertmės infekcija, kuri gali sukelti burnos opų ir opų. Gingivitas yra dantenų uždegimas. Tai laikoma pirmąja dantenų (periodonto) ligos stadija.
Gingivostomatitas gali būti skausmingas ir nemalonus. Laimei, yra gydymo būdų, kurie palengvina simptomus ir padeda išgyti. Paklauskite savo odontologo ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo, kaip sumažinti riziką ir išlaikyti sveiką burną.
Gingivostomatitas yra burnos ertmės uždegimas, kurį dažnai sukelia virusai arba bakterijos. Tai sukelia nemalonų skausmą, patinimą ir opas dantenose bei burnos ertmėje. Svarbu kruopščiai palaikyti burnos higieną ir vengti tabakui ir alkoholiui. Gydytojas gali paskirti vaistus nuo skausmo ar antivirusinius vaistus, kad palengvintų simptomus. Preparatai, pagaminti iš žolelių, gali būti naudingi šioje būklėje gydyti. Svarbu laiku kreiptis į gydytoją, jei pastebite simptomus, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus