Jaučiatės nervingas? Štai 6 būdai, kaip nusiraminti

Jei jaučiatės nervingas ir nepastovus, neabejotinai rimtai galite įvertinti savo savijautą. Nervų įtampa gali turėti neigiamų poveikių jūsų sveikatai ir gerovei. Tačiau nenusiminkite! Yra keletas efektyvių būdų, kaip nusiraminti ir atsipalaiduoti. Šiame straipsnyje išnagrinėsime 6 veiksmingus būdus, kaip sumažinti stresą, rasti emocinį pusiausvyrą ir pradėti jaustis geriau savo kūne ir sieloje. Įsiklausykite į save ir pamėginkite šiuos patarimus – jie gali padėti jums greitai atsisveikinti su nervingumu.

Visi nervinasi. Nors priežastys gali būti skirtingos – ar nerimaujate dėl didelio pristatymo darbe, susitikimo su kuo nors nauju per pirmąjį pasimatymą ar sunkaus pokalbio su mylimu žmogumi – mes visi linkę jausti tą patį.

„Kai susinerviname, suveikia mūsų kūno autonominė nervų sistema“, – aiškina sveikatos psichologė Grace Tworek, PsyD. „Simpatinė sistema, taip pat žinoma kaip mūsų „kovok arba bėk“ reakcija, iš esmės yra nesąmoninga. Mes nesakome savo kūnui jaustis nervingam ar nervingam. Tiesiog mūsų kūnas reaguoja į tikras ar įsivaizduojamas grėsmes.

Jei nervinatės, gali padidėti širdies susitraukimų dažnis ir pradėti prakaituoti. Jūs netgi galite jausti pykinimą ir spaudimą krūtinėje. Šie simptomai gali dar labiau apsunkinti įtemptą situaciją.

Pasiruošę išmokti nusiraminti? Dr. Tworek siūlo keletą patarimų, kaip sumažinti stresą ir neleisti mums jaustis blogai.

Kaip nuraminti nervus

Nors mūsų „kovok arba bėk“ reakcija gali suaktyvėti, kai esame nervingi, yra gerų naujienų, sako daktaras Tworekas. „Dažnai ne taip dažnai dalyvauja parasimpatinė sistema arba mūsų „ilsėtis ir virškinti“ kūno dalis.

Tobulame pasaulyje kiekvieną kartą, kai įsijungia mūsų simpatinė nervų sistema, parasimpatinė nervų sistema įsijungs iškart po to.

„Tačiau jei praktikuojame įgūdžius, kurie padeda mums atsipalaiduoti, galime išmokyti savo kūną reaguoti įvairiose situacijose ir tai gali būti tikrai naudinga”, – priduria ji.

Kai jaučiatės nervingi, išbandykite šiuos šešis metodus:

1. Praktikuokite gilų kvėpavimą.
2. Klausykite raminančios muzikos.
3. Pasikalbėk su draugu.
4. Judėti.
5. Užuoskite raminantį kvapą.
6. Pripažinkite, kad esate nervingas.

Gydytojas Tworek paaiškina, kaip šie nusiraminimo būdai gali padėti.

1. Praktikuokite gilų kvėpavimą

Keletą kartų giliai įkvėpkite. Lėtai eikite ir kvėpuokite per nosį, užpildydami plaučius oro. Tada lėtai iškvėpkite per nosį. Pakartokite keletą kartų, kol pajusite, kad nusiraminate.

„Dėmesys mūsų kvėpavimui gali atitraukti mus nuo to, kas verčia mus jaustis nepatogiai“, – aiškina dr. Tworek. „Tai gali padėti kai kuriems iš tų trumpalaikių simptomų. Tie gražūs gilūs įkvėpimai į mūsų kūną patenka deguonies ir leidžia visoms toms sistemoms nusiraminti ir išjungti visus pavojaus varpelius.

Norėdami nusiraminti, netgi galite išbandyti kvėpavimo metodus, tokius kaip 4–7–8 kvėpavimas, kvėpavimas penkiais pirštais arba alternatyvus kvėpavimas šnervėmis. Ir yra daugybė programų, skirtų meditacijai ir kvėpavimui.

2. Klausykitės raminančios muzikos

Užsidėkite ausines ir klausykite raminančių melodijų – galvokite apie klasikinę muziką ar gamtos garsus. Bet kas jums patinka, ar tai būtų repas, ar sunkusis metalas, turėtų pasiteisinti.

„Mūsų mėgstama muzika taip pat gali būti būdas sutelkti mintis į tai, kas praeityje teikė mums džiaugsmo“, – sako dr. Tworek.

Tyrimai rodo, kad melodijų klausymas gali padėti sumažinti nerimą, taip pat sumažinti širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnį ir kraujospūdį.

3. Pasikalbėkite su draugu

Jautiesi nervingas? Gali būti, kad laikas paskambinti draugui (arba parašyti žinutę). Pasitikėdami artimiausiais žmonėmis ne tik padėsite išreikšti savo susirūpinimą, bet ir jūsų pagalbos sistema gali patarti ir padėti nusiraminti.

„Be to, išlaisvinus streso veiksnius, kuriuos galime sulaikyti kalbėdami apie juos, taip pat gali palengvėti“, – pažymi dr. Tworekas.

4. Pajudėkite

Pratimai gali būti naudingi dėl daugelio skirtingų priežasčių. Fizinis aktyvumas išskiria endorfinus – chemines medžiagas, kurios padeda sumažinti skausmą ir mažina stresą.

„Mes taip pat suteikiame savo kūnui galimybę ištreniruoti kai kuriuos nervus“, – sako dr. Tworekas. „Turbūt girdėjote žmones sakant, kad kūnas išlaiko balus. Jei turime dalykų, kurie mus nervina arba verčia ir jų neišleidžiame, paprastai kūnas randa būdą, kaip juos pašalinti. Ir tai gali būti dėl emocinio, irzlaus ar nervingo jausmo.

Netgi atsitraukus iš jus nervinančios situacijos ir trumpam pasivaikščiojus po kvartalą galite nusiraminti.

5. Užuoskite raminantį kvapą

Galbūt taip pat girdėjote, kad tokie kvapai kaip levandos gali nuraminti. Tačiau nepamirškite kitų kvapų, kurie jus ramina arba gali nukelti jus į laimingą laiką ir vietą jūsų gyvenime.

Galbūt tai – orkaitėje kepamų šokoladinių sausainių kvapas ar vandenyno vėjas. Kad ir kas tai būtų, pasinaudokite tuo, – ragina daktaras Tworekas. Taigi uždegkite tą žvakę, papurkškite tuos kvepalus arba naudokite tą losjoną.

„Jei yra kažkas, kas primena jums laimingą vietą ar teigiamą patirtį, pasirūpinkite, kad tai būtų šalia“, – sako ji. „Tai gali būti gražus priminimas, kai jaučiatės nepatogiai. Jie gali paskatinti mus šiek tiek atsipalaiduoti ir daugiau dėmesio skirti tiems teigiamiems prisiminimams ir potyriams.

6. Pripažinkite, kad esate nervingas

Jei bandysite nekreipti dėmesio į savo nervus, tai gali tapti vieninteliu dalyku, į kurį sutelksite dėmesį.

„Pasakykite garsiai, kad nervinatės, arba užsirašykite“, – pataria dr. Tworek. „Tada būtinai pateikite sau teigiamą atsiliepimą. Pavyzdžiui, pagalvokite, kiek pasiruošėte tam darbo pristatymui. Teigiamo pokalbio apie save ir savo nervų atpažinimas gali būti tikrai geras būdas mūsų smegenims atkurti tuos teigiamus dalykus.

Ir nepamirškite, kad mes visi nervinamės – tai natūrali gyvenimo dalis. Tačiau tai, kaip elgiesi ar jautiesi, kai jaudiniesi, nebūtinai turi sunaikinti tavo gyvenimą. Kai išmoksite nusiraminti ir rasite tai, kas jums tinka, laikykitės to, sako dr. Tworek.

„Jei radote ką nors, kas jums tikrai tinka, užsiimkite tuo dažnai“, – tęsia ji. „Tai nebūtinai susiję su kai kurių dalykų, kuriuos darome norėdami nuraminti savo nervus, sudėtingumas, o nuoseklumas.

Kitaip tariant, praktika, praktika, praktika.

„Kuo daugiau praktikuojame tą poilsio ir virškinimo reakciją, tuo geriau mūsų kūnas išmoksta atsipalaiduoti“, – sako dr. Tworek. „Kuo daugiau to darysime, tuo patogiau mūsų kūnas tampa šioje erdvėje, o tai reiškia, kad jis išmoks ten patekti pats“.

Bet jei išbandėte keletą skirtingų būdų, kaip sutraiškyti nervus, bet atrodo, kad niekas neveikia, nedvejodami kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją.

„Jei kada nors pasieks tašką, kai nervingumas ar nerimas pradeda jaustis nevaldomas arba tarsi tai daro įtaką keliose skirtingose ​​jūsų gyvenimo srityse, laikas pasikalbėti su gydytoju“, – sako dr. Tworek.

„Yra įvairių sprendimų, kuriuos galima ištirti, nesvarbu, ar tai būtų įprasta terapija, vaistų derinys, ar šiek tiek abiejų. Tikslas yra suteikti jums įgūdžių rinkinį, kad simptomai būtų valdomi ir galėtumėte vėl daryti tai, kas jums patinka.

Sužinokite daugiau apie mūsų redakcinį procesą.

Galiausiai, svarbiausia yra atkreipti dėmesį į savo jausmus ir rasti būdų, kaip juos nusiraminti. Nors nervingumas gali būti sunkus, yra keletas veiksmingų būdų, kaip su juo susidoroti. Svarbu pažvelgti į savo gyvenimą ir nustatyti, kas jums padeda nusiraminti bei stresą mažinti. Būtent sąmoningas kvėpavimas, reguliarus mankštas, meditacija, bendravimas su artimaisiais ar terapeutas, pakankamai miego ir sveika mityba gali padėti sumažinti jūsų nervus. Svarbiausia yra rasti savo asmeninius būdus, kaip rasti ramybę ir išlaikyti savo emocinę pusiausvyrą.