Abliacijos terapija

Abliacijos terapija yra naujas ir inovatyvus būdas gydyti įvairias ligas, naudojant šaltą šviesą arba radijo dažnius siekiant sunaikinti pažeistas ląsteles. Ši procedūra dažnai taikoma gydant vėžį, greitai poveikį turintį skausmą, arba stabilizuojant širdies ritmą. Abliacijos terapija yra neinvazyvinis gydymo būdas, kuris suteikia pacientams galimybę greitai atsigauti ir grįžti į normalų gyvenimą. Tai efektyvus ir saugus gydymo metodas, kuris tampa vis populiaresnis visame pasaulyje.

Apžvalga

Kas yra abliacijos terapija?

Abliacijos terapijoje naudojama itin aukšta arba žema temperatūra nenormaliems audiniams ar navikams sunaikinti (abliuoti) arba kitoms ligoms gydyti. Tai minimaliai invazinė procedūra, todėl ją galima atlikti be atviros operacijos. Abliacija pašalina audinio sluoksnį ar sluoksnius, skirtingai nuo chirurginės rezekcijos, kurios metu pašalinamas visas organas ar jo dalis.

Kaip abliacijos terapijos metu pašalinamas audinys?

Audinys gali būti sunaikintas užšaldžius šaltais skysčiais arba patepant karštu skysčiu. Nenormaliems audiniams sunaikinti taip pat gali būti naudojama radijo dažnio energija arba elektros srovės.

Kai kurie dažniausiai naudojami abliacijos terapijos metodai yra šie:

• Mikrobangų abliacija: Paprastai plonas zondas įkišamas per nedidelį odos pjūvį. Zondas padėtis gali būti nustatoma naudojant ultragarsą, kompiuterinę tomografiją (KT) arba MRT (magnetinio rezonanso tomografiją), kad būtų galima nustatyti gydomos srities vietą.. Zondo galas išleidžia mikrobangas, kad sunaikintų audinį.
• Didelės energijos radijo dažnio abliacija: Ši technika yra panaši į mikrobangų abliaciją, vietoj jos naudojamos tik radijo dažnio bangos.
• Šiluminė balioninė abliacija: į kūno ertmę įkišamas balionas ir pripildomas iki 190 laipsnių pagal Farenheitą įkaitinto skysčio.
• Lazerinė abliacija: Lazeris gali būti naudojamas odos spalvos pakitimams ar pažeidimams gydyti.
• Krioabliacija: Zondas ar kitas prietaisas įkišamas plona adata arba uždedamas ant audinio ir peršaldomas iki minus 4 laipsnių pagal Farenheitą skystu azotu arba argonu. Šaltos dujos teka per zondo galą, todėl susidaro ledo kristalai ir sunaikinami audiniai.

Kodėl atliekama abliacinė terapija?

Abliacija gali būti atliekama daugelio rūšių sveikatos būklių gydymui. Kai kurios dažniausiai atliekamos procedūros:

• Kateteris arba širdies abliacija: Širdies aritmijai (nereguliariai širdies plakimui) gydyti kartais atliekama radijo dažnio abliacija arba krioabliacija. Tikslas yra atkurti normalų širdies ritmą sunaikinant ar surandant širdies sritis, kurios sukelia nereguliarų širdies plakimą.
• Endometriumo abliacija: Moterims, kurioms pasireiškia gausus menstruacinis kraujavimas, gali būti naudinga pašalinti endometriumą (gimdos gleivinę). Procedūra gali sustabdyti arba palengvinti nenormalų kraujavimą, tačiau ji yra negrįžtama.
• Abliacija nuo vėžio: Vėžinė tinkstų, kepenų ir kitų organų navikai gali būti gydomi krioabliacija ar kitais abliacijos metodais.

Procedūros detalės

Kaip pasiruošti abliacijos terapijai?

Prieš atlikdami procedūrą, neturėtumėte valgyti kieto maisto ir gerti skysčių. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas pasakys, kiek laiko turėtumėte vengti valgyti ar gerti.

Toliau vartokite vaistus kaip įprasta, nebent gydytojas nurodys jų nebevartoti. Pacientams, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, pvz., Coumadin® ar varfariną, gali tekti laikinai nutraukti jo vartojimą. Aptarkite su gydytoju visus susirūpinimą keliančius vaistus.

Prieš procedūrą gali prireikti kraujo ar kitų diagnostinių tyrimų.

Į ligoninę ar kliniką nenešiokite papuošalų.

Kas nutinka abliacijos terapijos procedūros metu?

Procedūra gali būti atliekama ligoninėje arba ambulatorinėje įstaigoje. Prieš pradedant procedūrą galite būti nuraminti. Jei reikia, odos plotą galima nuskusti ir dezinfekuoti. Jums gali būti skiriamas vietinis anestetikas, kad nutirptų vieta, į kurią bus įkišta adata arba kateteris. Kai kuriais atvejais skiriamas bendras anestetikas, o pacientas procedūros metu nebūna. Kad būtų galima įkišti zondą ar kateterį, atliekama adatos punkcija arba nedidelis pjūvis.

Kateterio abliacijos atveju balioninis kateteris įvedamas į kraujagyslę, dažniausiai kirkšnies srityje, dilbyje ar kakle. Tada jis sriegiamas per kraujagyslę, kol pasiekia širdį. Gali būti naudojamas vaizdavimas, kad būtų galima pamatyti zondo ar kateterio galiuką, kol jis dedamas.

Procedūros trukmė gali skirtis, priklausomai nuo abliacijos tipo ar gydomos būklės. Kateterio abliacija paprastai trunka nuo trijų iki šešių valandų.

Rizika / nauda

Kokie yra abliacijos terapijos pranašumai?

Abliacijos terapijos privalumai yra trumpesnis atsigavimo laikas, palyginti su atvira operacija, mažesnis kraujavimas ir minimali rizika. Kai kurios procedūros gali būti atliekamos taikant vietinę nejautrą, kurios metu pacientai nebūna. Paprastai atviros operacijos nereikia, todėl sveikimo laikas yra trumpesnis. Pacientas gali būti išrašytas tą pačią dieną arba jam gali prireikti tik trumpo hospitalizavimo. Abliacijos terapija nepažeidžia aplinkinių sveikų audinių. Jei reikia, jį galima pakartoti.

Abliacijos terapija gali būti naudojama kartu su kitais gydymo būdais, tokiais kaip chemoterapija ar vaistų terapija.

Kokia yra abliacijos terapijos rizika?

Tabliacijos terapijos rizika skirsis priklausomai nuo konkrečios naudojamos procedūros ir pagrindinės būklės sunkumo. Paprastai abliacijos terapija yra gana saugi, o rizika yra minimali. Abliacijos komplikacijos gali būti:

• Kraujavimas iš punkcijos vietos
• Infekcijos
• Randai
• Kraujagyslių pažeidimas
• Insultas ar širdies priepuolis

Atkūrimas ir „Outlook“.

Kas atsitinka po abliacijos terapijos procedūros?

Jums gali tekti likti ligoninėje keletą valandų arba per naktį, priklausomai nuo procedūros tipo. Kateterio abliacija paprastai reikalauja nakvynės.

Jei gavote vietinį anestetiką, galite grįžti namo per kelias valandas. Jei jums bus suteiktas bendras anestetikas, galite pykinti arba pykinti. Po abliacijos dažnai jaučiamas nuovargis ar nuovargis kelias dienas. Diskomfortas gali išlikti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Atsigavimo laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo pagrindinės būklės ir abliacijos procedūros tipo.

Gali tekti kurį laiką vengti sunkios veiklos. Turėtumėte pasirūpinti, kad kas nors parvežtų jus namo, jei išrašytumėte tą pačią dieną. Paklauskite savo gydytojo, kiek laiko turėtumėte laukti prieš tęsdami įprastą veiklą.

Moterims, kurioms atlikta endometriumo abliacija, vėliau gali pasireikšti kraujavimas iš makšties arba išskyros, kurios gali tęstis iki trijų ar keturių savaičių.

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pajutote aukštą karščiavimą, gausų kraujavimą, vėmimą, skausmą ar kitus neįprastus ar varginančius simptomus.

Ar ateityje reikės kartoti abliacijos terapiją?

Jei būklė vėliau pasikartos, abliacijos procedūrą gali tekti pakartoti. Po širdies ar kateterio abliacijos gali tekti laukti nuo trijų iki šešių mėnesių, kad būtų galima įsitikinti, ar procedūra buvo veiksminga.

Kokia ilgalaikė pacientų perspektyva po abliacijos terapijos?

Abliacijos procedūra ne visada gali būti veiksminga arba gali būti ne geriausias pasirinkimas tam tikrai būklei gydyti. Jums gali tekti toliau vartoti vaistus, net jei procedūra buvo sėkminga. Jei abliacijos terapija neveiksminga, gali tekti atlikti kitokio tipo procedūrą. Turėtumėte aptarti visas galimas galimybes su gydytoju.

Abliacijos terapija yra veiksminga ir saugi procedūra, kuri gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių sveikatos problemų. Ši technologija leidžia tiksliai nukreipti energiją į paveiktą audinį ir sunaikinti pažeidimus. Tai greitas ir efektyvus būdas gydyti daugelį negalavimų, nuo piktybinių navikų iki širdies ritmo sutrikimų. Abliacijos terapija suteikia pacientams galimybę greitai atsigauti ir grįžti į įprastą gyvenimą. Tai naujausios medicinos mokslo laimėjimas, kuris teikia daug vilčių pacientams visame pasaulyje.