Jei jūsų darbo pobūdis reikalauja daugelio kartojančių judesių, galite būti pavojingai linkęs į pasikartojančio įtempimo sužalojimą (RSI). Šis nepatogumas gali turėti neigiamą poveikį jūsų sveikatai ir darbo efektyvumui. Šiame straipsnyje išsiaiškinsime pagrindines RSI priežastis, simptomus ir būdus kaip galima juos gydyti, kad užkirstumėte kelią rimtesnėms sveikatos problemoms ateityje. Kalbėsime apie prevencijos būdus ir ką galite nuveikti, jei jau patiriate RSI simptomus. Svarbu laiku atpažinti šias problemas ir imtis veiksmų jas išspręsti.
Apžvalga
Kas yra pasikartojančios įtampos sužalojimas?
Pasikartojančio įtempimo sužalojimas yra jūsų raumenų, sausgyslių ar nervų pažeidimas, kurį sukelia pasikartojantys judesiai ir nuolatinis naudojimas. Jie taip pat kartais vadinami pasikartojančiais streso sužalojimais.
Pasikartojantys sužalojimai yra labai dažni ir dažniausiai paveikia:
- Pirštai ir nykščiai.
- Riešai.
- Alkūnės.
- Rankos.
- Pečiai.
- Keliai.
Kaip rodo jų pavadinimas, pasikartojantys įtempimo sužalojimai atsiranda pakartotinai atliekant tą patį judesį ar veiklą, kol pradeda skaudėti kūną. Bet koks judesys ar judesys – nuo spausdinimo kompiuteriu darbe iki instrumento pratimo – gali sukelti pasikartojančią įtempimo traumą, jei tai darote per dažnai.
Dauguma pasikartojančių streso sužalojimų gali būti gydomi namuose.
Kas patiria pasikartojančias įtempimo traumas?
Kiekvienas gali patirti pasikartojančią įtempimo traumą. Kai kurie dažniausiai paveikti žmonės yra šie:
- Darbuotojai, dirbantys sunkų fizinį darbą.
- Sportininkai.
- Muzikantai.
- Žmonės, kurie dažnai sėdi prie stalo arba naudojasi kompiuteriu.
Kaip dažni sužalojimai dėl pasikartojančių įtempimų?
Pasikartojančios įtampos traumos yra labai dažnos. Jie sukelia daugybę sąlygų, įskaitant:
- Tendinitas.
- Riešo kanalo sindromas.
- Teniso alkūnė.
- Trigerio pirštas ir gaiduko nykštys.
- Osgood-Schlatter liga.
- Nugaros patempimai ir patempimai.
- Blauzdų įtvarai.
Kaip pasikartojančios įtampos traumos veikia mano kūną?
Akivaizdžiausias būdas, kuriuo pasikartojančios įtampos traumos jus paveiks, yra skausmas, diskomfortas ir kiti jaučiami simptomai.
Kadangi šie sužalojimai laikui bėgant kaupiasi, lėtas pasikartojantis pažeidimas taip pat gali sukelti kitas sąlygas, įskaitant:
- Stresiniai lūžiai.
- Ganglioninės cistos.
- Nervų suspaudimo sindromai.
- Išvaržos diskai.
- Bursitas.
- Dupuytreno kontraktūra.
Simptomai ir priežastys
Kokie yra pasikartojančios įtampos sužalojimo simptomai?
Pasikartojančio įtempimo sužalojimo simptomai yra šie:
- Skausmas.
- Patinimas.
- Dilgčiojimas.
- Sustingimas.
- Standumas.
- Silpnumas.
- Jautrumas šalčiui ar karščiui.
Kas sukelia pasikartojančius sužalojimus?
Bet koks judesys ar veikla, kurį dažnai kartojate, gali sukelti pakartotinę įtempimo traumą. Jie atsiranda po to, kai ilgainiui jūsų kūnas patiria tokį patį stresą ir įtampą. Dažniausios priežastys yra:
- Per sunku mankštintis neapšilus ir neatvėsus.
- Sportas ar kita veikla, kuriai reikia pakartotinai naudoti tą patį judesį.
- Bloga laikysena sėdint ar stovint.
- Darbas su įrankiu, kuris vibruoja.
- Darbas šaltyje.
Diagnozė ir testai
Kaip diagnozuojami pasikartojantys sužalojimai?
Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas diagnozuos pasikartojančią įtempimo traumą atlikdamas fizinį egzaminą. Jie paklaus jūsų, kada pastebėjote simptomus ir ar dėl bet kokios kasdienės veiklos jie juos pablogina.
Kokie tyrimai atliekami siekiant diagnozuoti pasikartojančius sužalojimus?
Atsižvelgiant į tai, kas sukelia jūsų simptomus ir kurioje kūno vietoje jaučiate skausmą, jūsų paslaugų teikėjui gali prireikti kelių vaizdo testų, kad būtų galima diagnozuoti pasikartojančio įtempimo sukeltą būklę, įskaitant:
- rentgeno spinduliai.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- CT (kompiuterinė tomografija) nuskaitymas.
- Ultragarsas.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydomi pasikartojantys sužalojimai?
Kaip gydomi pasikartojantys sužalojimai, priklauso nuo to, kas juos sukelia ir kokie sunkūs yra jūsų simptomai. Geriausias gydymas yra pakeisti arba sumažinti veiklą, kuri sukėlė traumą, kad būtų išvengta tolesnės žalos. Jūsų kūno žala paprastai nėra nuolatinė ir laikui bėgant išgydys.
Jūs turėtumėte turėti galimybę gydyti simptomus namuose, vadovaudamiesi RICE:
- Poilsis: Venkite veiklos, kuri sukėlė traumą. Nenaudokite per daug pažeistos kūno dalies, kol ji gyja.
- Ledas: Kelis kartus per dieną 15 minučių dėkite ant traumos šaltą kompresą.
- Suspaudimas: Apvyniokite traumą elastiniu tvarsčiu, kad sumažintumėte patinimą.
- Pakilimas: Kiek įmanoma dažniau laikykite traumą aukščiau širdies lygio.
Nereceptiniai NVNU, tokie kaip aspirinas ar ibuprofenas, gali sumažinti skausmą ir uždegimą. Pasitarkite su savo paslaugų teikėju prieš vartodami NVNU ilgiau nei 10 dienų.
Jūsų paslaugų teikėjas taip pat gali nukreipti jus į kineziterapeutą, kad padėtų jūsų laikysenai, stiprumui ir lankstumui. Taip pat galite dirbti su ergoterapeutu, kuris gali padėti pritaikyti jūsų atsigavimą, kad galėtumėte grįžti į darbą (jei dėl to susižeidėte).
Jei jūsų sužalojimas padaro pakankamai žalos jūsų kūnui, jums gali prireikti operacijos, kad ją ištaisytumėte, tačiau tai retai.
Kaip greitai po gydymo pasijusiu geriau?
Gydydami simptomus ir padarydami pertrauką nuo veiklos, kuri sukėlė traumą, turėtumėte pamažu jaustis geriau. Kiek laiko tai užtruks, priklausys nuo to, kokio tipo sužalojimą patyrėte ir kokia veikla ją sukėlė. Pasitarkite su savo paslaugų teikėju dėl konkrečios laiko juostos.
Prevencija
Kaip galiu apsisaugoti nuo pasikartojančių traumų?
Geriausias būdas išvengti pasikartojančių sužalojimų yra neperkrauti kūno.
Sporto ar kitos fizinės veiklos metu:
- Dėvėkite tinkamas apsaugines priemones.
- Nežaiskite, jei jaučiate skausmą fizinės veiklos metu arba po jo.
- Suteikite savo kūnui laiko pailsėti ir atsigauti po intensyvios veiklos.
- Prieš sportuodami ar mankštindamiesi ištempkite ir apšilkite.
- Po fizinės veiklos atsivėsinkite ir pasitempkite.
Pagerinus laikyseną išvengsite papildomo streso jūsų kūnui.
Federaliniai įstatymai ir gairės reikalauja, kad darbdaviai atitiktų savo darbuotojų poreikius, kad būtų išvengta pasikartojančių traumų.
Perspektyva / Prognozė
Ko galiu tikėtis, jei patyriau pasikartojančią streso traumą?
Turėtumėte tikėtis visiškai atsigauti po pasikartojančios streso traumos. Paprastai jie yra laikini ir neturėtų turėti ilgalaikio poveikio jūsų sveikatai ar gebėjimui užsiimti mėgstama veikla.
Turėsite praleisti darbą ar mokyklą dėl pasikartojančios įtempimo traumos?
Jei jūsų darbas ar veikla mokykloje sukėlė pasikartojančią įtempimo traumą, gali tekti praleisti kai kuriuos darbus ar pamokas. Prieš tęsdami bet kokią fizinę veiklą, pasitarkite su savo paslaugų teikėju, ypač jei tai sukėlė pirminį sužalojimą.
Pasitarkite su savo paslaugų teikėju apie bet kokius būstus, į kuriuos galėtumėte gauti gydymo metu, jei sužalojimas buvo padarytas darbe.
Gyvenimas su
Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?
Kreipkitės į savo paslaugų teikėją, jei dėl simptomų sunku atlikti kasdienę veiklą (įskaitant darbą). Jie padės suprasti, kas sužeista, kas ją sukelia ir kaip galite pakeisti savo kasdienybę, kad jūsų kūnas išgytų.
Kuo greičiau sustabdyti pasikartojančio įtempimo žalą padės greičiau atsigauti.
Kada turėčiau eiti į ER?
Eikite į greitosios pagalbos skyrių, jei pastebėsite bet kurį iš šių dalykų:
- Ekstremalus skausmas.
- Patinimas, kuris blogėja.
- Spalvos pakitimas.
- Jūs negalite perkelti savo kūno dalies, kaip paprastai.
Kokius klausimus turėčiau užduoti savo gydytojui?
- Kokią konkrečią traumą turiu?
- Kokio gydymo man reikia?
- Ar man reikės praleisti darbą?
- Ar man reikia patalpų, kad galėčiau saugiai atlikti savo darbą?
Dėl pasikartojančių įtempimų sužalojimų reikia daug laiko, kad būtų pažeistas jūsų kūnas, tačiau jie gali sukelti rimtą skausmą. Įsitikinkite, kad klausote savo kūno. Jei skauda ką nors, kas paprastai neskauda, neignoruokite to. Skausmas ir kiti nedideli simptomai dažnai yra pirmieji nedidelio sudirginimo požymiai, kurie vėliau gali sukelti rimtesnes pasikartojančias įtempimo traumas.
Išvada, pasikartojantis įtempimo sužalojimas yra rimta sveikatos problema, sukelianti didelį diskomfortą ir ribojant judumą. Svarbu suprasti šios būklės priežastis, simptomus ir tinkamą gydymą, kad būtų išvengta ilgalaikių pasekmių. Prevencija yra labai svarbi, todėl svarbu laikytis tinkamo poilsio režimo, teisingos darbo pozą ir reguliaraus mankštos. Svarbu kreiptis į gydytoją ir laikytis jo nurodymų norint atsikratyti šio negalavimo ir grįžti į normalų gyvenimą.
Galbūt jus domina:
Pelėsiai: ką reikia žinoti, kad sumažintumėte riziką
Mamos pertvarkymai: viskas, ką reikia žinoti
Klaidingos cholangiokarcinomos informacijos naršymas
Reikia nervų bloko? 4 dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Normalus kūdikių, mažų vaikų ir paauglių augimas
Mitybos gairės bet kokio amžiaus vaikams
Osteoporozė ir menopauzė: apsaugokite kaulus