Hiperakuzija: klausos jautrumo priežastys ir gydymas

Hiperakuzija yra būklė, kuriai būdingas neįprastai didelis klausos jautrumas. Tai gali sukelti nepatogumų ir diskomfortą kasdieniame gyvenime. Svarbu suprasti šios būklės priežastis ir galimus gydymo metodus, kad įveiktumėte šią problemą. Daugelis žmonių, kenčiančių nuo hiperakuzijos, gali jaustis izoliuoti ar nesuprasti, todėl svarbu žinoti, kad galima rasti pagalbą. Laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma hiperakuzija gali pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti atkurti klausos jautrumo pusiausvyrą.

Apžvalga

Kas yra hiperakūzija?

Hiperakuzija yra retas klausos sutrikimas, kai garsai, kuriuos kiti suvokia kaip įprastus, atrodo nepatogūs ir dažnai nepakeliamai stiprūs. Tai taip pat apibūdinama kaip sumažėjusi garso tolerancija arba DST. Žmonės, turintys normalią klausą, girdi įvairius garsus, kurių garsumas skiriasi. Priešingai, žmonės, sergantys hiperakūzija, paprastai jaučia garsą, kai garsumas yra per didelis.

Kai kurie kasdieniame gyvenime dažnai pasitaikančių garsų, kurie gali jaustis netoleruotini žmonėms, sergantiems hiperakūzija, pavyzdžiai:

• Žmonės kalbasi.
• Veikia automobilio variklis.
• Virtuvėje bėga vanduo.
• Veikia buitiniai elektros prietaisai.
• Kažkas verčia knygos ar laikraščio puslapius.
• Daug kitų švelnių garsų.

Patirtis gali pakenkti jūsų psichinei sveikatai, sukelti dirglumą ir nerimą. Hiperakuzija taip pat gali paveikti jūsų socialinį gyvenimą. Kai kurie hiperakuzija sergantys žmonės vengia socialinių situacijų, kad sumažintų riziką patirti stiprų garsumą.

Hiperakuzija dažnai lydi spengimą ausyse, būklę, dažnai susijusią su klausos praradimu, kai ausyse skamba skambėjimas, švilpimas, spragtelėjimas ar riaumojimas. Vis dėlto ne visi hiperakuzijos atvejai yra susiję su spengimu ausyse ar klausos praradimu.

Kaip dažnai yra hiperakūzija?

Gydytojai vis dar daug nežino apie hiperakuziją, įskaitant tai, kaip ji paplitusi. Tyrėjai apskaičiavo, kad nuo 3,2% iki 17,1% vaikų ir paauglių serga hiperakuzija, o suaugusiųjų – nuo 8% iki 15,2%.

Tačiau sunku tiksliai žinoti, kaip tai įprasta. Žmonės, turintys hiperakūziją, skirtingai apibūdina savo simptomus, atsižvelgdami į savo unikalią patirtį. Be to, nėra vieno plačiai priimto būdo patikrinti ar išmatuoti hiperakuziją. Tyrėjai vis dar mokosi apie hiperakuzę, įskaitant tai, kiek žmonių ja serga.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra hiperakuzės simptomai?

Sergant hiperakuzija galite jausti garsus, kuriuos kiti žmonės laiko normaliais, kaip nepatogius, nepakeliamai garsius, skausmingus ar net bauginančius. Garsumas gali būti šiek tiek erzinantis arba toks stiprus, kad dėl to galite kovoti su pusiausvyra arba patirti traukulių.

Kiti simptomai gali būti:

• Spengimas ausyse.
• Ausies skausmas.
• Pilnumo arba spaudimo pojūtis ausyse (panašus į lėktuvą, prieš ausims „iššokant“).

Šie simptomai gali neigiamai paveikti jūsų psichinę sveikatą ir socialinį gyvenimą. Nuolatinis intensyvių, nemalonių garsų jausmas gali sukelti:

• Nerimas.
• Depresija.
• Santykių klausimai.
• Socialinė izoliacija ir vengimas.

Simptomai gali sustiprėti, jei jaučiate įtampą ar nuovargį arba jei manote, kad teks bendrauti erdvėse, kurios, baiminatės, bus nemaloniai triukšmingos.

Kas sukelia hiperakuzę?

Tyrėjai vis dar bando suprasti, kas sukelia hiperakuzę. Tikėtina, kad jūsų smegenų struktūros, kontroliuojančios, kaip jūs suvokiate stimuliaciją, garsai atrodo garsesni. Esant hiperakuzijai, jūsų smegenys garsus suvokia kaip garsius, nepaisant jų dažnio – ar to, ar garsas patenka į žemą diapazoną (pvz., griaustinio griausmas), vidutinį (kaip žmogaus kalba) ar aukštą diapazoną (kaip sirena ar švilpukas).

Egzistuoja įvairios teorijos. Gali būti, kad klausos nervo dalių pažeidimas sukelia hiperakuzę. Jūsų klausos nervas neša garso signalus iš vidinės ausies į smegenis, kad galėtumėte girdėti. Kita teorija teigia, kad veido nervo pažeidimas sukelia hiperakūziją. Veido nervas valdo stapedinį raumenį, kuris reguliuoja garso intensyvumą jūsų ausyje. Daugelis su hiperakuzija susijusių būklių (Bell’o paralyžius, Ramsay Hunt sindromas ir Laimo liga) yra susiję su veido nervo pažeidimu.

Vis dėlto nėra vienos priežasties, kuri paaiškintų visus hiperakūzijos atvejus. Vietoj to, jis yra susijęs su keliais galimais prisidedančiais veiksniais ir sąlygomis.

Prisidėję veiksniai:

• Ilgalaikis stipraus triukšmo poveikis: Hiperakuzija dažniau pasitaiko žmonėms, kurie ilgą laiką skamba garsiai muzika, pavyzdžiui, roko muzikantams arba dirba garsiai, pavyzdžiui, statybininkai.
• Staigus stipraus triukšmo poveikis: Kai kuriems hiperakuzija sergantiems žmonėms ji išsivysto išgirdus staigų, stiprų triukšmą, pavyzdžiui, šūvį ar fejerverkus.

Hiperakuzija dažnai lydi tokias ligas kaip spengimas ausyse (iki 86% žmonių) ir Williamso sindromas (net 90% žmonių). Beveik pusė žmonių, kuriems diagnozuota hiperakūzija, taip pat turi elgesio sveikatos būklę, pavyzdžiui, nerimą.

Su hiperakuzija susijusios sąlygos yra šios:

• Nerimas.
• Autizmas.
• Bello paralyžius.
• Depresija.
• Dauno sindromas.
• Ausų infekcijos (vidurinės ausies uždegimas).
• Galvos trauma.
• Laimo ligos.
• Ménière liga.
• Migrenos.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD).
• Ramsay Hunt sindromas.
• Viršutinio kanalo dehiscencijos sindromas (SCDS).
• Temporomandibulinio sąnario sindromas (TMJ).
• Spengimas ausyse.
• Williamso sindromas.

Kai kuriems žmonėms hiperakūzijos simptomai pasireiškia po operacijos arba kaip reakcija į vaistą.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama hiperakuzija?

Diagnozuoti gali būti sunku, nes ne visi sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai yra susipažinę su hiperakuzija. Jums gali tekti kreiptis į ausų, nosies ir gerklės specialistą ir (arba) audiologą, kad padėtų nustatyti problemą.

Diagnozė gali apimti:

• Medicinos istorija: Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas atsižvelgs į visus rizikos veiksnius, pvz., elgesio sveikatos problemas (įskaitant nerimą ar depresiją), stiprų garsą ar klausos pažeidimą.
• Egzaminas: Jie ieškos jūsų ausies struktūrinių problemų, kurios gali būti susijusios su jūsų hiperakuzija. Jie gali atlikti testus, kad pamatytų, kaip juda ausies būgnelis, pvz., timpanometriją. Jie gali ištirti jūsų kaukolės nervus, kad sužinotų, ar nėra problemų dėl jūsų veido nervo veikimo.
• Klausos testai: Jie atliks klausos testus, kad nustatytų jūsų klausos lygį. Jie taip pat gali įvertinti jūsų garsumo diskomforto lygį arba MTL. MTL rodo, kokiais lygiais triukšmą suvokiate kaip nepatogiai stiprų. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas taip pat gali paprašyti jūsų užpildyti klausimyną apie jūsų klausą, kad įvertintų jūsų hiperakuzės sunkumą. Šie klausimai gali parodyti, kiek hiperakūzija trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali užsisakyti vaizdo gavimo procedūras, jei įtaria, kad hiperakuzija atsirado dėl struktūrinės problemos, pvz., veido nervo paralyžiaus. Jie taip pat gali užsisakyti laboratorinius darbus, jei įtaria, kad jūsų hiperakūzija yra susijusi su tokia būkle, kaip Laimo liga.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydoma hiperakuzija?

Nėra standartinio hiperakuzės gydymo. Vietoj to, gydymas paprastai apima fizinių simptomų mažinimą ir įveikos strategijų mokymą, kaip valdyti hiperakūzijos sukeliamą psichinį stresą. Gydymas apima:

• Garso terapija: Tikslas yra palaipsniui (ir saugiai) atskleisti jums vis garsesnius garsus, kol garso patirtis taps lengviau valdoma. Pirma, girdite patogius žemo intensyvumo garsus. Palaipsniui garsumas didėja, todėl per kelias savaites pripranti prie stipresnių garsų.
• Kognityvinė elgesio terapija (CBT): CBT moko, kaip susidoroti su stresu ir neigiamais jausmais, susijusiais su garsiais garsais. Tai sumažina baimę ir nerimą, susijusį su hiperakuzija. Tyrimai parodė, kad CBT padidina garsumo diskomforto lygį (MTL) žmonėms, sergantiems hiperakuzija.
• Spengimo ausyse perkvalifikavimo terapija (TRT): TRT paprastai yra spengimo ausyse gydymas, tačiau juo taip pat galima gydyti hiperakuziją. TRT apima žmonių švietimą apie jų būklę ir konsultavimą bei garso terapiją. Naudodami TRT, per specialias ausines klausotės raminančio garso dažnio, vadinamo „rožiniu triukšmu“. Rožinis triukšmas panašus į lietaus ar vėjo garsą. Rožinis triukšmas sukuria raminančią, nuspėjamą garso aplinką, todėl triukšmas, kurį kitu atveju galėtumėte patirti kaip drebėjimą, nebūtų toks nemalonus.
• Chirurgija: Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali sustiprinti apvalų ir ovalų langą, kad pašalintų hiperakūziją, susijusią su veido nervo paralyžiumi. Operacijos metu naudojamas audinys už ausies, kad palaikytų vidinės ausies kaulus (kaulelius), kurie padeda reguliuoti garso intensyvumą. Ši operacija pagerina MTL.

Ar galima išgydyti hiperakuzę?

Hiperakuzės išgydyti nėra, tačiau priklausomai nuo to, kas ją sukelia, simptomai gali pagerėti laikui bėgant. Pavyzdžiui, hiperakūzija po operacijos gali išnykti, kai pasveiksite po procedūros. Žmonės, sergantys Ménière’o liga, gali pastebėti pagerėjimą, jei liga pereis į remisiją.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei turiu šią būklę?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir medicinos mokslininkai vis dar tiria ilgalaikį hiperakuzės poveikį. Daugeliui žmonių hiperakuzija yra ilgalaikė būklė, kurią jie išmoksta valdyti gydydami. Kiti simptomai palengvėja po operacijos arba kai išnyksta pagrindinė būklė.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Daugelis žmonių, turinčių hiperakūzijos simptomus, pradeda bandydami nuslopinti aplink juos esančius garsus ausinių kištukais ar ausinėmis. Jie gali vengti socialinių sąlygų. Tačiau šios parinktys gali pabloginti situaciją. Žmonės, nešiojantys ausines ar ausų kištukus, juos išėmę, garsą gali girdėti dar intensyviau, o socialinė izoliacija gali sukelti (arba pabloginti) elgesio sveikatos problemas.

Nemėginkite patys valdyti simptomų. Vietoj to kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei jaučiate hiperakūzijos simptomus. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol bus nustatyta, kas gali sukelti problemą, tačiau yra gydymo būdų, kurie gali padėti.

Papildomi bendri klausimai

Ar hiperakuzija yra psichinė liga?

Ne, hiperakuzija nėra psichinė liga. Hiperakuzija yra klausos sutrikimas, dažniausiai susijęs su psichikos sveikatos sutrikimais, įskaitant nerimą ir depresiją. Gyvenimas su pernelyg dideliu garsumu, būdingu hiperakuzijai, gali turėti įtakos jūsų psichinei sveikatai. Nerimas dėl garso ir izoliacijos, kad tausotumėte klausą, gali pabloginti hiperakuzės simptomus.

Kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei jaučiate nepatogiai garsius garsus. Bandymas nuslopinti garsą triukšmą slopinančiomis ausinėmis ar ausų kištukais ilgainiui gali tik pabloginti jūsų simptomus. Gali prireikti šiek tiek laiko, kol išsiaiškinsime, kas gali sukelti jūsų būklę, tačiau yra gydymo būdų, kurie gali padėti. Garso terapija ir CBT padėjo žmonėms, sergantiems hiperakuzija, susidoroti su simptomais. Jei pagrindinė būklė sukelia hiperakuziją, gali padėti ieškoti gydymo.

Išvada: Hiperakuzija yra klausos sutrikimas, kuris lemia pernelyg didelį jautrumą garsams. Šio sutrikimo priežastys dažnai yra genetinės arba su aplinka susijusios. Gydytojai siūlo įvairius gydymo būdus, įskaitant terapiją, vaistus ar netgi klausos aparatus. Svarbu suprasti, kad ši būklė gali turėti įtakos kokybei gyvenimo, todėl svarbu kreiptis pagalbos, jeigu turite hiperakuzijos simptomų. Vis dėlto, nuodugnus tyrimas ir individualus požiūris padės rasti veiksmingiausią gydymo metodą kiekvienam asmeniui.