Arachnofobija (vorų baimė): apžvalga ir gydymas

Arachnofobija yra labai paplitusi fobija, kurią patiria daugelis žmonių visame pasaulyje. Tai baimė voratinklių, vorų arba bet kokios kitos voro tipo gyvūnų. Ši fobija gali sukelti didelį diskomfortą ir nerimą tiems, kurie kenčia nuo jos. Tačiau svarbu suprasti, kad egzistuoja efektyvūs gydymo būdai, kurie padeda suvaldyti ar net išgydyti šią ligą. Ši apžvalga apie arachnofobiją ir jos gydymą suteiks jums plačią žinių ir pagalbos žinią, kaip įveikti šią baimę ir gyventi be jos įtakos.

Apžvalga

Kas yra arachnofobija?

Arachnofobija yra stipri vorų baimė.

Daugelis baimių atrodo pagrįsta. Visi stengiamės vengti dalykų, kurie verčia jaustis nepatogiai. Skirtumas tarp baimės ir fobijos yra tas, kad fobija yra intensyvi ir neracionali baimė dėl vieno ar kelių dalykų ar situacijų. Be to, su fobijomis jūsų baimės lygis neatitinka tikrojo objekto ar situacijos keliamo pavojaus.

Fobijos tampa sveikatos problema, kai baimė trukdo jūsų gebėjimui atlikti kasdienę veiklą. Fobijos gali apriboti jūsų gebėjimą efektyviai dirbti, gali sukelti įtampą jūsų santykiams ir sumažinti jūsų savigarbą. Pavyzdžiui, tokiu atveju galite sąmoningai vengti veiklos lauke (žygiai, piknikai, važiavimas dviračiu) arba sezoninės veiklos (Helovinas) su šeima ar draugais, nes baiminatės, kad gali būti vorų.

Kokios situacijos gali sukelti arachnofobiją?

Įprasti paleidikliai:

• Voro vaizdas (asmeniškai arba nuotraukose).
• Voratinklio vaizdas (asmeniškai arba nuotraukose).
• Mintys/laukimas apie vorus ar voratinklius.
• Kalbant apie vorus ar voratinklius.

Kaip jaučiasi arachnofobija?

Jei sergate arachnofobija:

• Jaučiate nerimą matydami ar galvodami apie vorus ar voratinklius. Jūsų nerimas pablogėja, kai artėsite prie susitikimo.
• Jums sunku susikaupti ir dirbti. Jus apima mintys apie vorus. Šios mintys neleidžia miegoti naktį.

Kaip paplitusi arachnofobija?

Apie 3–15 % gyventojų turi arachnofobiją.

Kas suserga arachnofobija?

Arachnofobija dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Nors kiekvienas, bet kuriame amžiuje, gali susirgti specifine fobija, tokia kaip arachnofobija, dažniausiai išsivysto vaikystėje ir paauglystėje.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra arachnofobijos simptomai?

Arachnofobijos simptomai yra panašūs į nerimo ir panikos priepuolio simptomus. Galite patirti:

Fiziniai simptomai

• Prakaitavimas ar drebulys.
• Tempimas krūtinėje arba greitas širdies plakimas.
• Pasunkėjęs kvėpavimas arba greitas kvėpavimas.
• Šaltkrėtis arba paraudimas (raudonas, karštas veidas).
• Uždusimo jausmas.
• Skrandžio sutrikimas arba „drugelių“ jausmas skrandyje.
• Galvos svaigimas, silpnumo ar galvos svaigimas.
• Sausa burna.
• Verksmas, pykčio priepuoliai, sustingimas ar prilipimas (tam tikros fobijos simptomai vaikams, nors suaugusieji taip pat gali patirti šiuos simptomus).

Kaip paprastai elgiasi arachnofobija sergantis žmogus?

Jei sergate arachnofobija, galite:

• Venkite vietų ar situacijų, kuriose galite susidurti su voru ar voratinkliu arba pamatyti jų nuotraukas.
• Pasirinkite likti ten, kur jaučiatės patogiausi, ir atsisakykite socialinių veiklų ar šeimos bei draugų susibūrimų dėl savo baimės.
• Rėk, bėk ar verk, jei pamatysi vorą.
• Užšaldykite vietoje dėl savo baimės.

Kas sukelia arachnofobiją?

Kas sukelia arachnofobiją, nėra visiškai suprantama. Tyrėjai mano, kad priežastys gali būti:

• Traumuojanti praeities patirtis su voru.
• Tėvų arachnofobija vaikystėje. Galite susirgti arachnofobija, jei jautėte nerimą dėl vieno iš savo tėvų reakcijos į vorus.
• Šeimos nerimo sutrikimų istorija. Tai gali padidinti jūsų galimybę susirgti fobija, tokia kaip arachnofobija.

Techniškai mokslininkai mano, kad neurocheminės medžiagos per daug stimuliuoja jūsų smegenų sritį – migdolinį kūną – esant baimei. Taip pat manoma, kad viena genetinė mutacija gali padidinti arachnofobijos riziką, jei turite tą geno defektą.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojama arachnofobija?

Jei sergate arachnofobija, žinote, kad bijote vorų ir žinote, kad tai yra problema, nes labai atsargiai vengiate situacijų, kuriose galite susidurti su voru.

Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas norės patvirtinti, kad jūsų baimė yra fobija, palyginti su įprastu baimės lygiu ir kad tai nėra sveikatos būklės ar psichikos sutrikimo pasekmė. Fobijos labai trukdo jūsų gebėjimui gyventi normalų gyvenimą. Jūsų paslaugų teikėjas gali pateikti jums klausimyną, kurį norite užpildyti, arba tiesiogiai paklausti, kaip jūsų arachnofobija paveikė jūsų kasdienį gyvenimą, kaip stipriai jaučiate baimę ir kaip dažnai ją jaučiate. Jie taip pat gali paklausti, kaip jūs susidorojate.

Jūsų paslaugų teikėjas diagnozuos arachnofobiją, jei turite visus šiuos dalykus:

• Jūsų baimė vorams yra stipri ir egzistuoja šešis mėnesius ar ilgiau.
• Jūsų baimė ar nerimas yra dėl konkrečios situacijos ar objekto – šiuo atveju vorų.
• Jūsų baimė ir nerimas beveik visada ištinka, kai tik susiduriate su voru arba galvojate apie vorus.
• Jūs vengiate vietų, kuriose, jūsų manymu, yra vorų, arba ištveriate tai su didele baime ar nerimu.
• Jūsų baimė yra neproporcinga realiam pavojui.
• Jūsų baimė sukelia jums didelį nerimą arba labai apsunkina jūsų gebėjimą veikti.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydoma arachnofobija?

Kognityvinė elgesio terapija (CBT) ir ekspozicijos terapija yra du pagrindiniai arachnofobijos gydymo būdai.

Kognityvinė elgesio terapija (CBT): Šio tipo psichoterapija (pokalbių terapija) orientuota į jūsų fobijos valdymą, keičiant jūsų mąstymą, jausmą ir elgesį.

CBT metu jūs:

• Aptarkite savo simptomus ir apibūdinkite, kaip jaučiatės.
• Ištirkite savo fobiją giliau, kad sužinotumėte, kaip reaguoti.
• Išmokite atpažinti, iš naujo įvertinti ir pakeisti savo mąstymą.
• Naudokite problemų sprendimo įgūdžius, kad išmoktumėte susidoroti.
• Susipažinkite su fobija, užuot jos vengę.
• Sužinokite, kaip išlaikyti savo protą ir kūną ramus.

Ekspozicijos terapija (taip pat vadinama desensibilizavimo terapija): Tokio tipo psichoterapijoje jūs pamažu susiduriate su savo baime situacija. Palaipsniui kartojant ekspoziciją siekiama, kad jaustumėtesi patogiai, kai atsidursite baimingoje situacijoje, ir šiuo atveju suprasite, kad vorai nėra pavojingi (nebent gyvenate pavojingais vorais žinomose šalies vietose).

Ekspozicijos terapija gali apimti:

• Prisiminkite ir apibūdinkite savo bauginamą patirtį.
• Žiūrėkite nuotraukas arba naudokite virtualią realybę, kad priartėtumėte prie tikros baimės, tačiau būtumėte saugioje aplinkoje.
• Tiesiogiai, realiame gyvenime, susidurkite su savo baime fobija.

Ekspozicijos terapija gali būti atliekama keliais būdais. Terapija taip pat apima atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimus. Jūsų psichologas parengs jums unikalų planą, atsižvelgdamas į jūsų simptomų sunkumą.

CBT ir ekspozicijos terapija dažnai naudojami kartu viename gydymo plane. CBT padeda suprasti savo baimes, o ekspozicijos terapija padeda sumažinti kūno reakciją į „kovok arba bėk“ į vorus.

Ar vaistai vartojami arachnofobijai gydyti?

Vaistai negydo arachnofobijos, bet kartais trumpam laikui skiriami nerimui, kurį sukelia jūsų baimė dėl vorų, gydyti. Vaistai, jei jie naudojami, paprastai yra viso psichoterapinio gydymo plano dalis. Jei jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas mano, kad jums reikia vaistų, dažniausiai skiriamos vaistų klasės:

• Benzodiazepinai, tokie kaip vaistai nuo nerimo alprazolamas (Xanax®), klonazepamas (Klonopin®) ir diazepamas (Valium®).
• Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tokie kaip antidepresantai paroksetinas (Paxil®) arba escitalopramas (Lexapro®).
• Kiti vaistai gali būti raminamieji, raminamieji ir beta blokatoriai.

Prevencija

Ką daryti, kad geriau susidoročiau su arachnofobija?

Be apsilankymo pas savo pirminį sveikatos priežiūros paslaugų teikėją ar psichologą, galite išbandyti bet kurį iš toliau nurodytų dalykų, kurie leis jums jaustis patogiai:

• Išmokite atsipalaiduoti strategijas: Išbandykite gilaus kvėpavimo pratimus (lėtai ir giliai įkvėpkite per nosį, palaikykite tris sekundes, lėtai iškvėpkite per burną), meditaciją, dėmesingumą, progresyvų raumenų atpalaidavimą (raumenų grupių įtempimas ir atpalaidavimas) ir kitus atsipalaidavimo būdus. Įsivaizduokite ir sutelkite dėmesį į tai, kas jus ramina.
• Pasirūpink savimi: Valgykite gerai subalansuotą mitybą, laikykitės gerų miego įpročių ir bent penkias dienas per savaitę sportuokite 30 minučių. Sveikos gyvensenos pasirinkimas gali sumažinti jūsų nerimą.
• Prisijunkite prie paramos, skirtos fobijų turintiems asmenims: Paramos grupės gali būti labai naudingos žinant, kad nesate vieni, ir norint dalytis patarimais bei patarimais.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei man diagnozuota arachnofobija?

Be gydymo, fobija gali trukti visą gyvenimą ir gali izoliuoti jus nuo žmonių ir socialinės veiklos.

Laimei, fobijos yra labai išgydomos. Psichoterapija – ypač ekspozicijos terapija – padeda net 90 % žmonių, pasiryžusių praktikuoti išmoktą terapiją. Galite pastebėti pagerėjimą per kelias savaites ar kelis mėnesius.

Gyvenimas su

Kaip sužinoti, kada man reikia kreiptis į gydytoją dėl arachnofobijos?

Gali būti laikas kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei stipriai bijote vorų:

• Trukdo jūsų kasdienei veiklai.
• Apsaugo jus nuo veiklos lauke ar specialių renginių su šeima ir draugais.
• Didžiąją laiko dalį sunaudoja jūsų mintis.
• Neleidžia miegoti naktį.

Gali būti paguoda žinoti, kad daugelis žmonių turi fobijų. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas yra pasirengęs jums padėti. Geros naujienos yra tai, kad arachnofobija yra išgydoma būklė. Gydydami ir pasiryžę praktikuoti terapijos metu išmoktus metodus, galite išmokti valdyti savo vorų baimę ir mėgautis gyvenimu.

Apibendrinant, arachnofobija yra dažna baimė, kuri gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui. Svarbu išmokti tinkamai valdyti šią fobiją ir ieškoti gydymo būdų, kurie padėtų įveikti šią baimę. Kognityvinė elgesio terapija yra vienas iš veiksmingų būdų, kuriuo galima gydyti arachnofobiją. Taip pat svarbu atsiminti, kad baisybės negalima ignoruoti, tačiau galima veiksmingai joms priešintis. Gydymas gali skirtis kiekvienam žmogui, todėl svarbu ieškoti individualizuoto požiūrio. Jei susiduriate su arachnofobija, svarbu ieškoti pagalbos ir nebijoti kreiptis į specialistus.