Pervargimo sindromas: simptomai, priežastys ir gydymo galimybės

Pervargimo sindromas yra dažnai pasitaikanti būsena, kai organizmas patiria ilgalaikį stresą ir pernelyg didelį fizinį ar psichologinį krūvį. Šis sindromas gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip nuovargis, dirglumas, miego sutrikimai ir kiti nepatogumai. Priežastys gali būti įvairios – nuo darbo pernelyg didelio krūvio iki asmeninių santykių problemų. Svarbu nelaikyti šio sindromo lengvai praleidžiamu, nes jis gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Svarbu laiku nustatyti simptomus ir ieškoti tinkamo gydymo bei prevencinių priemonių.

Apžvalga

Kas yra persitreniravimo sindromas?

Pervargimo sindromas (OTS) yra būklė, kuri atsiranda, kai mankštinatės per dažnai arba per intensyviai pakankamai ilgai ir pradedate pakenkti jūsų kūnui. Paprastai tai paveikia sportininkus, ypač žmones, besitreniruojančius varžybomis.

Svarbu duoti savo kūnui laiko pailsėti ir atsigauti po bet kokios intensyvios fizinės veiklos, ypač jei bandote peržengti savo ribas, kad galėtumėte geriau užsiimti sportu ar veikla.

Pervargimo sindromas sukelia fizinius simptomus, bet taip pat gali turėti įtakos jūsų psichinei ir emocinei sveikatai. Kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei pastebėjote tokius simptomus kaip skausmas, nuovargis ir staigus veiklos sumažėjimas.

Pervargimo sindromo tipai

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai pervargimo sindromą skirsto į tris etapus, atsižvelgdami į tai, kur jis jus veikia ir kokio tipo simptomus patiriate:

• 1 pakopos pervargimo sindromas (funkcinis persitreniravimas): 1 etapas OTS sukelia lengvus simptomus, kuriuos gali būti sunku pastebėti arba atskirti nuo įprastų skausmų po treniruotės. Jūsų kūnas duoda jums įspėjamuosius ženklus, kad jis netinkamai atsigauna tarp veiklos seansų.
• 2 stadijos persitreniravimo sindromas (simpatinis persitreniravimo sindromas): 2 stadijos OTS sukelia simptomus, kurie veikia simpatinę nervų sistemą – nervų sistemos dalį, kuri kontroliuoja organizmo reakciją į stresą – „kovok arba bėk“ reakciją. Kai kurie paslaugų teikėjai 2 stadijos OTS vadina Basedow persitreniravimo sindromu.
• 3 stadijos persitreniravimo sindromas (parasimpatinis OTS): 3 etapas OTS sukelia parasimpatinės nervų sistemos simptomus, o tai atpalaiduoja jūsų kūno sistemas. 3 OTS stadija paprastai yra pati sunkiausia ir užtrunka ilgiausiai atsigauti. Kai kurie paslaugų teikėjai tai vadina Adisono persitreniravimo sindromu.

Pervargimo sindromas ne visada yra progresuojanti būklė. Tai reiškia, kad ne visi, sergantys OTS, pradeda nuo 1 etapo, tada eilės tvarka vysto 2 ir 3 etapus. Galima bet kokia stadija be kitų – tai priklauso nuo to, kur jaučiate simptomus ir kaip jus veikia OTS.

Kaip dažnas yra persitreniravimo sindromas?

Sunku tiksliai žinoti, kiek žmonių vienu metu turi persitreniravimo sindromą. Tyrimai rodo, kad maždaug du trečdaliai elito bėgikų tam tikru momentu tai patirs. Maždaug trečdalis visų bėgikų (nepriklausomai nuo varžybų statuso) tai patiria.

Ekspertai mano, kad maždaug trečdalis visų varžybų ar aukšto lygio sportininkų kai kuriais atvejais patiria OTS.

Simptomai ir priežastys

Kokie yra persitreniravimo sindromo simptomai?

Pervargimo sindromas gali sukelti fizinius ir psichinius (psichologinius) simptomus. Kokie simptomai dažniausiai priklauso nuo jūsų OTS stadijos.

1 etapo persitreniravimo simptomai:

• Raumenų skausmas ir standumas.
• Netikėtas svorio kritimas arba svorio padidėjimas.
• Nerimas.
• Blogas miegas arba pabudimas jaučiasi pavargęs.
• Dažniau sergama dėl nedidelių problemų, tokių kaip peršalimas.

2 stadijos persitreniravimo sindromo (simpatinio persitreniravimo sindromo) simptomai gali būti:

• Nemiga.
• Dažniau nei įprastai keičiasi nuotaika, pavyzdžiui, jautiesi irzlus, susijaudinęs ar neramus.
• Tachikardija (neįprastai greitas širdies plakimas, daugiau nei 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje).
• Aukštas kraujospūdis (hipertenzija).

3 stadijos persitreniravimo sindromo (parasimpatinio persitreniravimo sindromo) simptomai gali būti:

• Nuovargis (visą laiką jaučiamas didelis nuovargis).
• Depresija.
• Praranda motyvaciją treniruotis ar būti aktyviam.
• Bradikardija (neįprastai lėtas širdies plakimas, mažesnis nei 60 dūžių per minutę ramybės būsenoje).

Kas sukelia persitreniravimo sindromą?

Tai gali atrodyti akivaizdu, tačiau per daug treniruojantis, mankštinantis ar mankštinantis sukelia persitreniravimo sindromą. Natūralu, kad norite tobulėti, ypač jei esate konkurencingas sportininkas.

Daugelis atletų užauga girdėdami „jokio skausmo, jokio svorio“, tačiau tai iš tikrųjų nėra saugiausias būdas tobulėti savo sporte. Per dažnai arba per daug iš karto stumdydami savo kūną peržengdami savo ribas, galite labiau pakenkti, nei padėti.

Pervargimas kartais gali reikšti, kad treniruojatės per dažnai, nesuteikiant kūnui pakankamai laiko pailsėti ir atsigauti tarp užsiėmimų. Tai taip pat gali reikšti staigų treniruotės intensyvumą. Pavyzdžiui, jums gali išsivystyti pervargimo sindromas, jei esate bėgikas ir kiekvieną dieną einate ilgus bėgimus, net jei po to skauda arba jaučiatės pykinimas. Taip pat galite susirgti pervargimo sindromu, jei staiga padvigubinate įprastų bėgimų atstumą, nedidindami ištvermės.

Kokie yra persitreniravimo sindromo rizikos veiksniai?

Kiekvienas fiziškai aktyvus žmogus gali susirgti persitreniravimo sindromu. Varžybų ar aukšto lygio sportininkai, aktyviai bandantys pagerinti ar išlaikyti elito veiklos lygį, turi didesnę riziką, ypač jei treniruojate prieš susitikimą ar varžybas.

Vaikams ir paaugliams, kurie anksti specializuojasi vienoje sporto šakoje, padidėja persitreniravimo sindromo rizika. Vaikai, kurie jaučia spaudimą būti geriausiais arba laimėti, kad ir kas būtų, taip pat labiau linkę tai vystytis.

Sportas, kurio rezultatai sekami remiantis lenktynėmis arba laiko bandymais, dažniau sukelia pervargimo sindromą, įskaitant:

• Bėgimas.
• Plaukimas.
• Dviračiu Sportas.

Kokios yra persitreniravimo sindromo komplikacijos?

Sportinės traumos yra dažniausia persitreniravimo sindromo komplikacija. Jei jūsų kūnas yra išstumtas per savo ribas, padidėja rizika:

• Sužalojimai dėl pasikartojančių įtempimų.
• Patempimai.
• Raumenų įtempimai.
• Tendinitas.
• Kremzlės ašaros.
• Sąnarių traumos.

Diagnozė ir testai

Kaip diagnozuojamas persitreniravimo sindromas?

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas diagnozuos pervargimo sindromą atlikdamas fizinį egzaminą, aptardamas jūsų sveikatos istoriją ir kartais kraujo tyrimus. Jie ištirs jūsų kūną ir aptars jūsų simptomus. Pasakykite savo paslaugų teikėjui, kai pirmą kartą pastebėjote simptomus ir ar tam tikri treniruočių stiliai ar veikla juos pablogina.

Jūsų paslaugų teikėjas paklaus jūsų apie jūsų bendrą sveikatą, įskaitant:

• Treniruočių režimas (ypač jei neseniai jį pakeitėte).
• Miegoti.
• Mityba.
• Traumos istorija.
• Psichinė ir emocinė sveikata.
• Medžiagų, įskaitant alkoholį, receptinius vaistus ir pramoginius vaistus, vartojimas.

Teikėjai gali vadovautis laisvu kontroliniu sąrašu, norėdami diagnozuoti pervargimo sindromą:

• Ar pastebėjote savo veiklos ar gebėjimų kritimą, net ir daug pailsėjęs ir atsigavęs?
• Ar jaučiate nuotaikos pokyčius ar psichikos sveikatos simptomus?
• Ar jūsų simptomus galima paaiškinti kitomis sveikatos būklėmis ar sužalojimais, turinčiais įtakos jūsų veiklai?

Kokius testus naudoja paslaugų teikėjai, norėdami diagnozuoti persitreniravimo sindromą?

Nėra vieno testo, kuris galėtų tikrai patvirtinti, kad turite pervargimo sindromą. Paprastai jos diagnozavimas yra diferencinės diagnostikos dalis. Tai reiškia, kad jūsų paslaugų teikėjas tikriausiai atmes kitas sąlygas, kurios gali sukelti jūsų simptomus, prieš diagnozuodamas OTS.

Jūsų teikėjas gali naudoti kelis testus, įskaitant:

• Kraujo tyrimai gliukozės kiekiui kraujyje (cukraus kiekiui kraujyje) patikrinti. Kraujo tyrimai taip pat gali parodyti padidėjusį tam tikrų fermentų kiekį kraujyje, o tai reiškia, kad kažkas pažeidžia jūsų raumenis. Didelis šlapalo, šlapimo rūgšties, amoniako ar kreatinkinazės kiekis kraujyje gali būti OTS požymiai.
• Šlapimo tyrimai (šlapimo analizė), siekiant patikrinti inkstų funkciją ir ištirti šlapinimąsi dėl infekcijos požymių ar kitų problemų, kurios gali sukelti simptomus. Neįprastai didelis kortizolio kiekis šlapime gali reikšti, kad turite OTS.
• Plaučių funkcijos tyrimai, siekiant parodyti, ar yra paveikti jūsų plaučiai ar kvėpavimo sistema.
• Elektrokardiograma (EKG), skirta širdies veiklai patikrinti.

Valdymas ir gydymas

Kaip gydomas pervargimo sindromas?

Geriausias būdas gydyti pervargimo sindromą – pailsėti ir duoti kūnui laiko atsigauti. Kiek laiko jums reikės nustoti varžytis ar treniruotis, priklauso nuo jūsų simptomų sunkumo. Jūsų paslaugų teikėjas pasiūlys poilsio laikotarpį, atitinkantį tai, kiek OTS veikia jūsų kūną ir našumą.

Galbūt galėsite atlikti lengvas treniruotes ar šiek tiek mankštintis, bet nespauskite kūno. Jei dar kartą paspartinsite treniruotes, kol neatsigavote, galite iš naujo nustatyti visą savo pažangą ir pabloginti persitreniravimo sindromą, nei buvo iš pradžių (lėtinio persitreniravimo sindromas).

Jūsų paslaugų teikėjas pasiūlys geriausią būdą sumažinti jūsų veiklą, tačiau bendra taisyklė yra veiksmų rinkinys, įskaitant:

• Sustabdykite didelio intensyvumo treniruotes (seansus, skirtus peržengti jūsų ribas arba maksimaliai padidinti jūsų našumą).
• Sumažinkite treniruočių intensyvumą ir kaip dažnai tai darote (paprastai nuo 50% iki 70%).
• Visiškas poilsis (nutraukite treniruotes ir varžybas).

Jūsų paslaugų teikėjas gali pasiūlyti susitikti su psichikos sveikatos specialistu, jei patiriate psichinių ar emocinių simptomų. Psichoterapija gali padėti valdyti savo jausmus ir pakeisti nesveikas emocijas bei mintis.

Kiek laiko trunka persitreniravimo sindromas?

Kiekvieno žmogaus kūnas yra skirtingas, o jūsų paslaugų teikėjas pasakys, kiek laiko jums reikia pailsėti. Kiek laiko turite OTS, priklauso nuo jūsų stadijos arba nuo to, koks buvo persitreniravimas.

Paprastai ankstyvieji etapai paprastai trunka apie kelias savaites. Sunkesnės stadijos gali trukti mėnesius ar ilgiau.

Prevencija

Kaip išvengti persitreniravimo sindromo?

Suteikite savo kūnui laiko pailsėti ir atsigauti tarp intensyvios veiklos seansų yra geriausias būdas išvengti pervargimo sindromo. Tai gali atrodyti per daug paprasta, tačiau nepersimanymas padės išvengti persitreniravimo sindromo, kol nepasireikš simptomai.

Klausykitės savo kūno ir išmokite OTS įspėjamuosius ženklus. Nespauskite skausmo ar kitų simptomų. Jei treniruojatės dėl konkretaus tikslo ar renginio, apsvarstykite galimybę dirbti su treneriu ar treneriu, kuris gali sukurti jums pritaikytą treniruočių režimą. Jie padės jums saugiai pasiekti savo tikslus ir pagerinti savo ribas.

Perspektyva / Prognozė

Ko galiu tikėtis, jei turiu persitreniravimo sindromą?

Turėtumėte tikėtis sumažinti savo fizinės veiklos intensyvumą, kol atsigausite. Jei turite sunkesnę OTS stadiją, jums gali tekti visiškai pailsėti nuo sporto ar treniruočių.

Daugelis sportininkų, kuriems išsivysto persitreniravimo sindromas, nustemba sužinoję, kiek laiko jiems reikia ilsėtis. Tačiau neskubėkite atsigauti. Pasitarkite su savo paslaugų teikėju, kokias veiklos rūšis saugu užsiimti, kol atsigaunate.

Gavę leidimą grįžti prie pilnos treniruotės, stenkitės ateityje per daug nespausti kūno. Tai gali padėti vesti treniruočių žurnalą arba dienoraštį, kuriame stebite savo našumą ir bet kokius pokyčius ar simptomus. Turėdami įrašą, kurį galėsite peržiūrėti, galite atpažinti OTS įspėjamuosius ženklus, kol jie nesukels problemų.

Gyvenimas su

Kada turėčiau kreiptis į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją?

Apsilankykite pas sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, kai tik pastebėsite pervargimo sindromo simptomus. Pasikalbėkite su paslaugų teikėju, jei manote, kad jūsų nuotaika ar psichinė sveikata pakankamai skiriasi, kad jūs ar jūsų artimieji pastebėtų.

Niekada nėra blogo laiko susitikti su paslaugų teikėju. Neignoruokite nedidelių simptomų ar sužalojimų. Pervargimo sindromo įspėjamieji ženklai gali būti subtilūs ir lengvai atmesti kaip „tiesiog proceso dalis“, tačiau geriau išsitirti nedidelius sužalojimus ar simptomus, kol jie nesukels didesnių problemų.

Kokius klausimus turėčiau užduoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui?

Galbūt norėsite paklausti savo paslaugų teikėjo:

• Ar turiu persitreniravimo sindromą ar kitą problemą?
• Kurį OTS etapą ar tipą turiu?
• Kiek truks persitreniravimo sindromas?
• Kiek turėčiau sumažinti treniruočių ar aktyvumo lygį?
• Kiek laiko man reikia ilsėtis?

Pervargimo sindromas gali atrodyti kaip lengvai įveikiamas dalykas, ypač jei esate įpratę treniruotis ir peržengti savo kūno ribas. Tačiau tai gali būti rimta būklė, kuri turi įtakos jūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Neskubėkite atsigauti. Suteikdami savo kūnui visą laiką, kurio reikia, kad jis pasveiktų ir atsistatytų, yra geriausias būdas užtikrinti, kad galėtumėte grįžti į trasą, baseiną ar lauką be ilgalaikių problemų.

Nebijokite kalbėti apie savo psichinę sveikatą. Psichologiniai OTS simptomai yra tokie pat tikri ir rimti, kaip ir bet kokios fizinės problemos. Pokalbis su psichikos sveikatos specialistu gali padėti atgauti pasitikėjimą savimi ir rasti sveikus įveikos mechanizmus.

Išvada apie pervargimo sindromą rodo, kad tai rimta būklė, kuri gali turėti įvairių simptomų, tokių kaip nuovargis, dirglumas, mieguistumas ir kt. Priežastys gali būti įvairios, įskaitant stresą, per didelį darbo krūvį arba miego trūkumą. Svarbu laiku atpažinti šią būklę ir ieškoti pagalbos bei gydymo galimybių. Tai gali apimti poilsį, tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą ar net psichoterapiją. Svarbu rasti tinkamą balansą tarp darbo ir poilsio siekiant išvengti pervargimo sindromo ir išlaikyti gerą savijautą.